Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Naujos M. Oginskio festivalio spalvos

 
2016 08 26 6:00
Visą mėnesį Oginskių rūmuose tvyro muzikinės nuotaikos.
Visą mėnesį Oginskių rūmuose tvyro muzikinės nuotaikos. Festivalio organizatorių nuotraukos

Plungėje šį šeštadienį prasidedantis XI tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis šiemet nušvis naujomis spalvomis: per nemokamus koncertus bus pradėtos rinkti lėšos paminklui, įamžinančiam čia muziko kelią pradėjusį Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Pirmą kartą festivalyje bus parodyta Giuseppe's Verdi opera „Traviata“, o į Žemaičių dailės muziejų iš Varšuvos atvežta paroda „Romantinis baletas grafikoje“.

Kaip pasakojo M. Oginskio festivalių organizatorė ir Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė, šių metų festivalį pradės Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Juozo Domarko. Svečiuosis violončelininkas Vytautas Sondeckis. Klaipėdos kamerinis orkestras ir Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“ klausytojams dovanos Wolfgango Amadeuso Mozarto „Reqiem“.

„Šis kūrinys festivalyje skambės pirmą kartą, – pabrėžė G. Žiobakienė. – Festivaliuose visada atveriame kelią jaunimui – šiemet pakvietėme Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoninį orkestrą, diriguojamą Modesto Barkausko. Svečiuosis Liepojos simfoninis orkestras (dirigentas Atvaras Lakstygala). Niekada nebandėme, tačiau šiemet festivalį baigsime opera – M. Oginskio festivalio scenai pritaikysime G. Verdi „Traviatą“, kurią žiūrovams dovanos Klaipėdos muzikinis teatras.“

Šventinės festivalio akimirkos.
Šventinės festivalio akimirkos.

Trys Domarkai

Festivalyje, kurį rengia Plungiškių draugija ir Žemaičių dailės muziejus, dalyvaus trys iš Plungės krašto kilę menininkai Domarkai. „Pirmiausia diriguos J. Domarkas, o festivalio pabaigoje Eligijaus Domarko režisuotai „Traviatai“ diriguos Stasys Domarkas. Norime su šiais kraštiečiais supažindinti tuos žiūrovus, kurie jų dar nepažįsta“, – didžiavosi festivalio organizatorė.

Rūmų parke netrūksta įspūdingų reginių.
Rūmų parke netrūksta įspūdingų reginių.

M. K. Čiurlionio kelio pradžia

Per festivalį bus pradėta įgyvendinti Plungiškių draugijos sumanyta idėja Plungėje pastatyti paminklą M. K. Čiurlioniui. „Šių metų festivalyje pradėsime rinkti lėšas, – pasakojo G. Žiobakienė. – Koncertai yra nemokami, bet jų metu klausytojus kviesime aukoti paminklui. Kiekvienas paaukojęs gaus rėmėjo kortelę. Paminklas simbolizuotų gražias istorines didžiojo menininko sąsajas su Plunge. M. K. Čiurlionis ketverius metus M. Oginskio orkestrinėje mokykloje mokėsi fleitos kompozicijos, čia vaikštinėdamas po apylinkes nupiešė savo pirmuosius piešinius. Čia jis pamilo pas kleboną Vincentą Jarulaitį atostogauti atvykusią jo giminaitę Sofiją Kymantaitę, o vėliau su ja susituokė netoliese esančiuose Šateikiuose, Šv. Morkaus bažnyčioje. Pradinį muzikinį išsilavinimą gavęs Plungėje M. K. Čiurlionis galėjo toliau studijuoti Varšuvoje ir Leipcige. Visus tuos metus jį finansiškai rėmė M. Oginskis. Paminklu M. K. Čiurlioniui mes norime priminti mecenatystės svarbą.“ Pasak G. Žiobakienės, istorija plungiškiams suteikė garbę didžiuotis, kad čia augo didysis Lietuvos ir pasaulio menininkas.

Klasikinės muzikos Mykolo Oginskio festivalis rengiamas jau vienuoliktą kartą.
Klasikinės muzikos Mykolo Oginskio festivalis rengiamas jau vienuoliktą kartą.

Išskirtinė paroda

Žemaičių dailės muziejuje nuo festivalio pradžios iki spalio 9 dienos veiks specialiai šiam muziejui lenkų muzikos ir baleto kritiko, rašytojo, kolekcininko Jano Stanislawo Witkiewicziaus parengta paroda „Romantinis baletas grafikoje“. XIX amžiaus viduryje sukurtuose grafikos darbuose užfiksuoti žymiausių Europos baleto teatrų primų ir mažiau žinomų šokėjų portretai, jų vaidmenys ir šokių scenos. Tai yra vieninteliai ikonografiniai dokumentai, leidžiantys mums šiandien pajusti romantinio baleto dvasią.

„Kunigaikščio M. Oginskio dvaro erdvė, kurioje veikia Žemaičių dailės muziejus, tapo didžiuliu meno traukos centru Žemaitijoje, – teigė muziejaus direktorius, festivalio vienas organizatorių Alvidas Bakanauskas. – Šis festivalis – tarsi simbolinis pasveikinimas kitos epochos žmogui – kunigaikščiui Mykolui Mikalojui Oginskiui, kurio pastangos išsaugoti ir puoselėti žemaičių kultūrą, tradicijas buvo nuolat inspiruojamos sunkiais Lietuvai metais. Dažną Oginskių svečią stebino ir dvare patarnaujančios merginos – jos vilkėjo tautiniais drabužiais. O pats šeimininkas, bendraudamas su dvaro darbininkais, žemaičiuodavo. Juozas Tumas-Vaižgantas yra rašęs, kad tiek kunigaikštis M. Oginskis, tiek jo tėvas Irėnijus „jautėsi tikrais žemaičių piliečiais ir net vadino save žemaičiais“.

Žirgų konkūras taip pat pritraukia daug žiūrovų.
Žirgų konkūras taip pat pritraukia daug žiūrovų.

Žirgų sportas

Per festivalį Oginskių dvaro erdvėje vyks nuotaikingas žirgų konkūras M. Oginskio taurei laimėti. Žirgų sportas taip pat turi stiprias istorines sąsajas. Oginskiai valstiečius agituodavo dalyvauti jų rengiamose žemės ūkio parodose, užaugintų žemaitukų veislės žirgų savininkus apdovanodavo piniginiais prizais ir specialiai parodoms sukurtais medaliais.

Festivalį remia Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas, Lietuvos kultūros taryba, Plungės savivaldybė ir kiti. „Šis festivalis tapo klasikinės muzikos konstanta, jau antrą dešimtmetį įspūdingu ritualu bei ceremonija jis Žemaitijai atneša muzikinę palaimą ir džiaugsmą“, – sakė A. Bakanauskas. Daugiau informacijos ieškokite: www.oginski.lt

Fanny Cerrito šoka La Lituana, 1840. /Parodos "Romantinis baletas grafikoje" iliustracija
Fanny Cerrito šoka La Lituana, 1840. /Parodos "Romantinis baletas grafikoje" iliustracija

Carlotta Grisi ir Lucien Petipa balete "Žizel". Paryžius, 1841 metai. /Parodos "Romantinis baletas grafikoje" iliustracija
Carlotta Grisi ir Lucien Petipa balete "Žizel". Paryžius, 1841 metai. /Parodos "Romantinis baletas grafikoje" iliustracija

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"