Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Norvilė Dovidonytė: skraidanti padebesiais

 
2017 02 01 11:30
Netrukus spalvingi dailininkės Norvilės Dovidonytės piešiniai suguls į naują knygą.Asmeninio albumo nuotrauka

Dvidešimt šešerių menininkės Norvilės Dovidonytės akvarelės darbai užkariauja pasaulį. Iliustravusi psichoterapeutės iš Australijos Karen Young knygą „Ei, kary“ („Hey warrior“), skirtą padėti vaikams suprasti savo jausmus, ji nepaleidžia iš rankų teptuko. Jau netrukus pasakiškai spalvingi dailininkės piešiniai suguls į naują knygą.

Vaizduotės žaismo kupinos vizualinės interpretacijos, kruopščiai išpieštos detalės, grafinis linijos tikslumas, įtaigūs, charakteringi personažai – domina ir stebina žiūrovus. „Be fantazijų pasaulio, leidžiančio atsiriboti nuo kasdienybės, neišsiverstų nė vienas kūrėjas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Norvilė Dovidonytė.

– Kiek svarbi kūrybos technika, jos pasirinkimas? Ar tapote tik akvarele?

– Išbandžiau įvairias išraiškos priemones, bet šiuo metu geriausiai jaučiuosi kurdama akvarele ir tušu. Lieti akvarelę, suteikiant jai norimą formą, bei stebint, kaip žaismingai tarpusavyje maišosi spalvos, labai malonus, atpalaiduojantis procesas. Įvesdama juodą liniją galiu sau leisti „pažaisti“ smulkiomis detalėmis, papildyti raštais ir taip suteikti kūriniui dekoratyvumo.Taip pat man labai patinka piešti miniatiūras, kurti mažus akvarelinius papuošalus.

Yra kur tobulėti

– Kas lėmė, formavo stilių. Koks jūsų išsilavinimas?

– Mokiausi Panevėžio dailės mokykloje. Baigiau Vilniaus dizaino kolegiją, fotografijos specialybę. Neseniai iliustravau savo pirmą vaikišką knygą, o šiuo metu dirbu prie antrosios. Ši patirtis man labai svarbi, nes visuomet žavėjausi vaikiškų knygų iliustracijomis, slapčia vyliausi išbandyti tai.

Kiek pamenu, visada mėgau piešti, tačiau nelaikau savęs labai profesionalia dailininke. Rimtai tuo užsiimu apie porą metų, dar tikrai turiu kur tobulėti.

– Talentas – paveldėtas ar duotybė? Kokie prisiminimai iš vaikystės?

– Mano šeimoje profesionalių dailininkų nebuvo, tačiau augau apsupta kūrybingų žmonių. Mama jaunystėje mokėsi muzikos mokykloje, namuose stovėjo pianinas, juo kartais skambindavo ar pamokydavo groti mano vyresnį brolį. Tiesa, aš skambinti taip ir neišmokau, galėjau atkartoti tik keletą paprastų melodijų.

Iš tėčio perėmiau potraukį gamtai. Su šeima daug laiko leisdome jo gimtinėje Anykščiuose, kur kiauras dienas galėjau bastytis po laukus ir miškus, su draugais žaisti slėpynių, daryti „paslaptis“ („sekretus“).

Buvau išsiblaškęs, užsisvajojęs, jautrus vaikas. Mokykloje sunkiai sekėsi susikaupti, dažnai jausdavausi lyg ne savo vietoje. Dabar džiaugiuosi, kad tuo metu nusprendžiau lankyti dailės mokyklą. Patekau į aplinką, kur tarp panašiai mąstančių bendraamžių įgavau daugiau pasitikėjimo, atradau tai, kas man patinka ir tinka, neblogai sekasi.

Pailsi gamtoje

– Iš kokio miesto esate kilusi? Ar yra mėgstamų vietovių, be kurių neįsivaizduojate savęs.

– Esu iš Panevėžio, šiuo metu gyvenu Vilniuje. Negalėčiau įsivaizduoti savęs be grįžimo į kaimą Anykščiuose. Miestas mane truputėlį vargina, o gamtoje aš pailsiu, atgaunu jėgas. Taip pat su šia vieta susiję daug mielų vaikystės prisiminimų.

– Fantazijų pasaulis, ką galite pasakyti apie jį?

– Manau, kad be fantazijų pasaulio, kuris leidžia atsiriboti nuo kasdienybės, neišsiverstų nė vienas kūrėjas. Tai vieta, į kurią kartais labai malonu ir naudinga nuklysti, parsinešti idėjų kūrybai. Svajonėse gimsta įvairūs fantastiniai siužetai, įdomūs personažai ir vaizdiniai, kuriuos galiu realizuoti tapyboje. Manau, kartais net per dažnai skraidžioju padebesiais.

Stengiasi neprarasti vaikiško naivumo

– Paveiksluose tiek daug personažų, visi kaip nužengę iš pasakos... Tikite pasakomis?

– Kai buvau maža, labai patiko įvairios stebuklinės pasakos su raganomis, princesėmis, nykštukais, kalbančiais gyvūnais. Mėgau lietuvių liaudies, Brolių Grimų, o ypač rašytojo Hanso Christiano Anderseno pasakas. Vaikai pasakas priima kaip realybę, bet augant tikėjimas stebuklu blėsta. Tačiau išlieka iš pasakų perimtos vertybės, išmintis.

Stengiuosi neprarasti vaikiško naivumo ir prisiminti kadaise mane supusį stebuklų kupiną pasakų pasaulį, kur gyvūnai galėjo kalbėti, o gėris visuomet nugalėdavo blogį. Magiškos pasakų istorijos, veikėjai, kraštovaizdžiai – nuostabus įkvėpimas kurti.

– Kaip ir kada aplanko noras kurti? Kokiais kūrėjais žavitės?

– Įkvėpimas atkeliauja iš realaus gyvenimo stebint gyvūnus, žmones, situacijas, savo mintis. Kartais pamačius man mielą spalvų derinį aplanko noras kurti. Įkvepia gražiai iliustruotos vaikiškos knygos, įvairios pasakos bei istorijos, vaikystės prisiminimai. Įkvėpimas gali rastis iš visur, jei esu budri ir nusiteikusi stebėti.

Mane įkvepiantys menininkai – Yelena Bryksenkova, Marisa Redondo, Golly Bard, Eva Carot, Sandra Dieckmann, Soosh, Oksana Bula, Isabelle Arsenault... Jų yra labai daug. Taip pat žaviuosi lietuvių dailininkų Stasio Eidrigevičiaus, Linos Dūdaitės, Kęstučio Kasparavičiaus darbais.

Mėgsta skaityti

– Mėgstami laisvalaikio užsiėmimai?

– Kai nepiešiu, mėgstu laiką leisti gamtoje, žiūrėti į žvaigždes, fotografuoti, skaityti, stebėti kaip mano katinas gaudo nematomus priešus. Ateityje labai norėčiau išbandyti save keramikos srityje.

– Kokia jūsų gyvenimo knyga? Mėgstama citata, vedanti per gyvenimo audras?

Dailininkė iliustravo psichoterapeutės iš Australijos Karen Young knygą „Ei, kary“ ("Hey warrior").

– Šiuo metu – tai rašytojos Dr. Clarissos Pinkolos Estes knyga „Bėgančios su vilkais“. Novatoriškas veikalas, tyrinėjantis moters dvasinį gyvenimą, išverstas į daugiau kaip 25 kalbas, įvertintas prestižinėmis premijomis už psichoanalizės plėtojimą. Kartkartėmis ją vis atsiverčiu.

Knyga kupina man patinkančių puikių minčių, bet dabar išsirinkau šią: „Peteliškė išsklaido klaidingą įsitikinimą, kad pasaulį pakeisti gali tik kankiniai, šventieji arba pasakų galiūnai. Mums visiškai nereikia versti kalnų, kad ką nors pakeistume. Pakanka ir visiškai nedidelių pastangų. Jų poveikis juntamas ilgai ir gali daug pakeisti. Užuot vertusi kalnus ji barsto dulkes“…

Visas gyvenimas – kūryba

– Jūsų filosofija, kokiomis tiesomis vadovaujatės?

– „Svarbu įžvelgti stebuklus paprastuose dalykuose“, – sakė „keistuolis“ . Ši vaikystėje išgirsta frazė labai miela ir šiandien. Išlikti smalsiai, stebėti bei nenustoti stebėtis.

– Palinkėjimas kitiems kūrėjams, skaitytojams, sau...

– Kartais sau būname labai reiklūs, pamirštame, kad kūryboje nėra klaidingo pasirinkimo. Yra tik daugybė bandymų, priartinančių prie tikslo. Palinkėčiau nustoti lyginti save su kitais kūrėjais, ieškoti savito braižo, nebijoti klysti, atrasti tai, kas mieliausia, tobulėti pasirinktoje srityje. Svarbu nenuvertinti unikalių savo savybių, pasidžiaugti asmeniniais pasiekimais ir nepamiršti mėgautis pačiu procesu. Iš esmės, tai visas gyvenimas – kūryba.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"