Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Nostalgija namams, akibrokštai klasikai

 
2015 10 31 6:00
„Neseniai manęs paklausė: „Gal sergi nostalgija, tokia liga?“ Spontaniškai atsakiau „ne“, o tuomet susimąsčiau – gal tikrai?“ - kalbėjo Guoda Gedvilaitė.
„Neseniai manęs paklausė: „Gal sergi nostalgija, tokia liga?“ Spontaniškai atsakiau „ne“, o tuomet susimąsčiau – gal tikrai?“ - kalbėjo Guoda Gedvilaitė. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vokietijoje gyvenanti pianistė Guoda Gedvilaitė dažnai vieši Lietuvoje. Spalį ji grojo Ludwigo van Beethoveno Ketvirtąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui, diriguojant maestro Juozui Domarkui. Šią savaitę – tarptautinio muzikos festivalio „Gaida“ koncerte Davido Lango „Pierced“ su Pavelu Giunteriu, Mindaugu Bačkumi ir Klaipėdos kameriniu orkestru.

Po koncerto sostinės Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Guoda išvyko į gimtuosius Druskininkus. Čia užaugusi pianistė baigė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, o vėliau – Aukštąją meno mokyklą Frankfurte prie Maino. Dabar ji yra šios mokymo įstaigos dėstytoja, o joje susipažino ir su savo vyru.

Guoda Gedvilaitė: „Jei įdedi visą savo esybę į pasirengimą, o jokios problemos netrikdo minčių, į sceną eini ne atlikti muzikos, o pats esi muzika.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Guoda Gedvilaitė: „Jei įdedi visą savo esybę į pasirengimą, o jokios problemos netrikdo minčių, į sceną eini ne atlikti muzikos, o pats esi muzika.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Eksperimentuojanti pianistė

Koncertas ŠMC buvo eksperimentinės minimalistinės muzikos, skambėjo ir premjeros: Egidijos Medekšaitės kūrinio „Âkâsha“, Ričardo Kabelio „Bolé LT“. Erdvėje buvo pristatyta garso kolonėlių, o garsas projektuojamas ne tik iš scenos, kaip esame įpratę klausytis, bet ir aplink. Vieną natą orkestras grojo net 20 minučių.

Pasirodymo su Klaipėdos kameriniu orkestru rengėjai Guodą apibūdino kaip pianistę, nevengiančią eskperimentų ir metančią iššūkius nusistovėjusioms klasikinės muzikos taisyklėms. „Kuo toliau, tuo labiau pati tai akcentuoju. Yra metas, kai mokaisi taisykles, su jomis gyveni. Paskui ateina laikas, kai norisi jas laužyti, ieškoti kitokių meno raiškos formų“, – kalbėjo šokį ir teatrą mėgstanti muzikė.

Būtent tokią teatro ir muzikos sintezę ji kuria su „The Guoda Company“, kaskart į sceną kartu kviesdamasi aktorių, šokėjų, perkusininkų. „Ritmas man – gyvenimo, širdies ritmas. Kai jis susijungia su muzika, jaučiuosi kaip besiveržiantis vulkanas. Kadangi esu nenustygstanti vietoje, kiekvieną projektą trupė – vis kitokia“, – pasakojo Guoda, kaskart randanti įdomių kūrinių pianinui ir perkusijai. Su trupe yra improvizavę pagal islandų dainininkės Björk ir anglų grupės „Radiohead“ kūrinius. Kaip ji sako – klasikei gana dideli akibrokštai.

Susitinka Europoje

Kovą G. Gedvilaitė kurs teatralizuotą koncertą visai šeimai Vilniaus filharmonijoje apie garsią vokiečių šeimą – pianistę Clarą Schumann ir kompozitorių Robertą Schumanną.

Frankfurte gyvenanti Guoda stengiasi populiarinti šiuolaikinius lietuvių kompozitorius ir skatina muzikinius mainus. Neseniai ji, fleitininkas Vytautas Sriubikis ir violončelininkas Mindaugas Bačkus susibūrė į „BaltArt trio“ – gros Vokietijoje. „Su šiais vaikinais malonu dirbti. Taip pat daug eksperimentuojame, diksutuojame, kalbame apie gyvenimą – muzika gyva tik tuomet, kai gyvenimas gyvas“, – tikino pašnekovė.

Guodos tikslas – tiesti tiltą tarp Lietuvos ir Vokietijos. Nors Frankfurte gyvena jau 20 metų, savo vietą nori rasti ir Vilniuje./Rolanos Kunske nuotraukos
Guodos tikslas – tiesti tiltą tarp Lietuvos ir Vokietijos. Nors Frankfurte gyvena jau 20 metų, savo vietą nori rasti ir Vilniuje./Rolanos Kunske nuotraukos

Druskininkuose augusi G. Gedvilaitė nuolat keliauja tiltu, kurį yra nutiesusi tarp Vokietijos ir Lietuvos. Kartais pasidžiaugia, kad ne Amerika ar Australija atsirado jos gyvenime – taip toli savęs neįsivaizduoja. „Neseniai manęs paklausė: „Gal sergi nostalgija, tokia liga?“ Spontaniškai atsakiau „ne“, o tuomet susimąsčiau – gal tikrai? Kaip kiti serga gripu, gal aš susirgau nostalgija?“ – juokėsi Guoda. Jos brolis su šeima gyvena Dubline. Trys šeimos turi tradiciją susitikti kurioje nors šalyje Europoje, o kelionę dažniausiai organizuoja brolio žmona.

Nė dienos be dainos

Guodos tėvai yra kultūros renginių organizatoriai, tad ji nuo mažens matydavo, kaip atlikėjai lipa į sceną, groja, vaidina, ruošiasi, nusilenkia, kaip jiems plojama. Buvo artistai, publika ir mažoji Guoda, kuri po koncertų dar užlipdavo „pabambinti“ fortepijonu.

Kai jai buvo penkeri, močiutė padovanojo pianiną. Kodėl būtent šį instrumentą, Guoda paaiškinti negali – jų giminėje būta dailininkų, jų pėdomis pasekė brolis. Paskui ją, jau dešimties, tėvai išsiuntė mokytis į Vilnių.

Pirmajam pianinui nostalgijos nejaučia, bet su geriausiomis emocijomis prisimena mokyklą, pirmuosius pasiekimus. „Svarbus momentas – vaiko atidavimas į M. K. Čiurlionio menų gimnaziją. Dabar, kai pati esu mama, toks tėvų pasiryžimas atrodo sudėtingas, – sakė Guoda, kurios sūnus Aurelijus – jau antrokas. – Be abejo, jis – muzikalus, muziką mėgsta ir, kaip sakau, negali nė dienos be dainos.“ Pianistės manymu, užaugęs jis galėtų būti improvizuojantis, spontaniškai kuriantis džiazo atlikėjas. Arba filmų muzikos kūrėjas – abu mėgsta „Žvaigždžių karus“ ir kompozitorių Johną Williamsą.

Muzikės vyras Henrikas yra profesionalus džiazo gitaristas, jų sūnus Aurelijus užaugęs taip pat galėtų būti improvizuojantis, spontaniškai kuriantis džiazo atlikėjas.
Muzikės vyras Henrikas yra profesionalus džiazo gitaristas, jų sūnus Aurelijus užaugęs taip pat galėtų būti improvizuojantis, spontaniškai kuriantis džiazo atlikėjas.

Dviem keliais

Muzikės vyras Henrikas yra profesionalus džiazo gitaristas. Klasikinės ir džiazo muzikos atlikėjai neišvengiamai paveikė vienas kito muzikavimą. Guoda pasakojo, kad šis pasikeitimas buvo ypač ryškus. „Kai įsimyli, norisi save sutapatinti su tuo žmogumi. Jis geria kokakolą, ir tu imi gerti kokakolą. Valgo pusryčių „Nutellą“, ir tu imi valgyti „Nutellą“. Staiga mano gyvenime atsirado labai daug džiazo“, – vardijo pianistė, anuomet susipažinusi su visa džiazo istorija. Jos namuose nebeskamba vien klasika, ir tai daro įtaką pasirenkant grojamus kūrinius.

G. Gedvilaitės muzikinis kelias tuo ir įdomus, kad pianistė lygiagrečiai gyvena du gyvenimus – klasikinį ir eksperimentinį, menų sintezės. Baigus tokį projektą, vėl aplanko noras grįžti prie (kaip vadiname) rimtosios muzikos, filosofiškai gilios, išvalančios sielą, sutelkiančios mintis. Dviem keliais eina ir Guodos vyras Henrikas, būsimas motologijos (mokslo apie judesį) daktaras.

Kasmet Guoda parengia porą ar daugiau koncertinių programų. Poilsiauja Bad Vildungeno kurorte, vyro gimtinėje. Miestas panašus į Druskininkus: nėra industrinių gamyklų, oras švarus, supa gamta ir miškai. „Mums, didmiesčių vaikams, gera turėti kur pabėgti, sumažinti gyvenimo ritmą“, – sakė Bad Vildungeno fortepijono muzikos festivalio meno vadovė.

Kadangi mėgsta aktyvų gyvenimo būdą ir laisvalaikį, Guodai visuomet reikia „programos“: valandų valandas vaikšto po gamtą, grybauja, vasarą plaukia baidarėmis. „Vyras man vis primena, kad reikia bėgti į trasą, judėti gryname ore, tada lengviau dirbti protinį darbą“, – kalbėjo G. Gedvilaitė.

„The Guoda Company“ muziką jungia su teatru. Pianistė lygiagrečiai gyvena du muzikinius gyvenimus – klasikos ir eksperimentų.
„The Guoda Company“ muziką jungia su teatru. Pianistė lygiagrečiai gyvena du muzikinius gyvenimus – klasikos ir eksperimentų.

Esi muzika

Į Vokietiją lietuvė išvyko prieš dvidešimt metų, bet dar nėra tikra, kur norėtų gyventi toliau. „Sąmoningai neturime nekilnojamojo turto, neprisirišome prie vienos vietos. Mums nesvarbu, kur gyventi, svarbu, kad visa šeima esame kartu, – šypsojosi Guoda, kuri kiekvieną vakarą leidžia stebėdama, kas vyksta kitose scenose. – Ne Lietuvoje gyvenantys muzikantai vis ieškome būdų, kaip susijungti. Visad kirba mintis įsigyti Vilniuje kokią palėpę. Širdis yra čia, ir man rūpi čia turėti savo vietą.“

Ką reiškia stulbinamai atlikti kūrinį pianinu? Kartais Guodą apima šis jausmas. „Nėra tokio dalyko kaip perfekcija. Bet jei įdedi visą savo laiką, dėmesį ir esybę į pasirengimą, o jokios problemos netrikdo minčių, tuomet gali parodyti stulbinamą rezultatą. Į sceną eini ne atlikti muzikos, o pats esi muzika. Daug veiksnių turi susijungti, kad įvyktų toks stebuklas, užburiantis publiką ir tave patį“, – šypsodamasi tikino Vokietijoje gyvenanti lietuvių pianistė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"