Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Nuo „Šiupinio“ – bičiulystė visam gyvenimui

 
2015 11 20 13:00
Apie "Šiupinį" pasakojo aktorius Rimgaudas Karvelis (kairėje) ir verslininkas Vaclovas Kontrauskas.  Ritos Stanekvičiūtės nuotrauka

Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, minimas legendinio miniatiūrų teatro „Šiupinys“ 40 metų jubiliejus. Humoristines programas rengęs studentų kolektyvas sovietmečiu buvo labai populiarus. Po humoro skraiste „Šiupinys“ šaipydavosi iš sovietinės tikrovės, kritikuodavo valdžią.

Per susitikimą su „Lietuvos žinių“ žurnaliste ant stalo buvo sudėtos sentimentus keliančios senos nuotraukos iš miniatiūrų teatro „Šiupinys“ spektaklių, kelionių, gastrolių. Tai vaizdų istorija, parodanti, kokia buvo jaunų artistų komanda. O prie stalo greta sėdėjo aktorius Rimgaudas Karvelis ir verslininkas bei kolekcininkas Valcovas Kontrauskas ir dalijosi prisiminimais bei nuomonėmis apie kadaise populiarų teatrą, kurio gyvavimo variklis buvo humoras.

Sulūžusi kėdė

Pirmasis studentiško teatrinio kolektyvo režisierius – R. Karvelis. Kaip jis pasakojo, tuomečio Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) vadovai mėgo humorą. Todėl sumanė surinkti studentų komandą, kuri vaidintų scenoje.

Buvo paskelbtas konkursas. Kartu su kitais studentais, bet pavėlavęs dalyvauti jame atėjo ir V. Kontrauskas. Atsisėdo ant vienintelės likusios laisvos kėdės, kuri buvo sulūžusi. Vaclovas griuvo ir dar prisispaudė ranką. Nuo skausmo persikreipė veidas. O visi aplinkui juokėsi. R. Karvelis, pamanė, kad studentas išraiškingai vaidina. Paklausė, ką dar galėtų parodyti. Vaclovas suvaidino fragmentą iš anuomet populiaraus humoristo Arkadijaus Raikino programos. Visi aplinkui vėl leipo juokais. Po tokio „pasirodymo“ V. Kontrauskas tapo miniatiūrų teatro „Šiupinys“ nariu.

1982 metai. "Šiupinio" vadovas Rimgaudas Karvelis (centre) per Vaclovo ir Henritos Kontrauskų vestuves Vilniuje.

„Kosminis ryšys“

Pasak V. Kontrausko, nuo pirmo susitikimo su R. Karveliu tarp jų atsirado tarsi „kosminis ryšys“. Kitaip tariant, bičiulystė visam laikui. Kartas nuo karto susitinka ir pirmoji „Šiupinio“ komanda, ilgus metus palaikanti ryšį. V. Kontrauskas ją vadino „raktine grupe“.

„Susirinkome 1975 metų gruodžio mėnesį, – pradžią prisiminė R. Karvelis. – O pirmą programą parodėme 1976 metų kovą.“ Jis teigė nenorėjęs, kad būtų kas nors panašaus į anuomet dažnas agitbrigadas, bet siekė, kad „Šiupinys“ veiktų kaip teatro studija. Ir tai pavyko įgyvendinti. Miniatiūrų teatrui jis vadovavo septynerius metus. Studentai vaidindavo, kol mokydavosi tuometiniame VISI. V. Kontrauskas „Šiupinio“ nariu iš viso buvo septynerius metus – kol studijavo ir dar dvejus po baigimo.

Nuo pat kolektyvo susikūrimo pradžios kiekvieną rudenį būdavo rengiamos naujų aktorių, dainininkų, muzikantų bei šokėjų atrankos, todėl per visą „Šiupinio“ gyvavimo laikotarpį kolektyvo nariais buvo daugiau nei 500 studentų iš įvairių instituto fakultetų. Konkurse dalyvaudavo iki 10 jaunų žmonių į vieną vietą.

Studentams „Šiupinys“ buvo laisvalaikis nuo mokslo. Repetuoti į teatrui skirtą salę VISI pastate Saulėtekyje visi ateidavo po paskaitų. Tačiau užsibūdavo ir iki paryčių. „Turėjome savo „Šiupinio“ salę, – pasakojo V. Kontrauskas. – Per peržiūras dirbdavome paromis. Šlifuodavome programą prieš premjerą.“

1978 metai. "Šiupinio" programa "Na, palauk".

Ezopo kalba

„Šiupinio“ programos buvo humoristinės. Sovietmečiu po juokais daug ką gali buvo paslėpti, taip pat ir valdžios kritiką. „Vartojome vadinamą Ezopo kalbą, – pasakojo R. Karvelis. – Programoje „Na, palauk“ teksto nebuvo, tik šunų intonacijos „au, au, au...“ Ir niekas negalėjo prikibti.“ Tokiu būdu buvo pasakojama apie kyšius. Jam, režisieriui, teko aiškintis, apie ką ta programa. R. Karvelis išsisuko, sakydamas, kad animacinis filmas „Na, palauk“, pagal kurią ji parengta, rodomas visoje Sovietų Sąjungoje. „Humoru galėdavome pasakyti labai daug, bet tai nereiškia, kad tiesiai išrėkdavome. Kaip sakė maestro, vartojome Ezopo kalbą“, – teigė V. Kontrauskas.

Sovietmečiu buvo populiarios vadinamosios agitbrigados – mėgėjiški kolektyvai. „Sulaužėme agitbrigadų stereotipą, – teigė V. Kontrauskas. – Atsisakėme marširavimo, kupletų. „Šiupinio“ lygis – tekstai, režisūra ir vaidyba – buvo aukštesnis.“ Kaip sakė R. Karvelis, teatro kolektyvas buvo vieningas, o jis, režisierius, skiepijo pagarbą, atjautą ir meilę vienų kitiems.

Bilietai – deficitas

„Skynėme laurus tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje, tiek ir Sovietų Sąjungoje, – prisiminė V. Kontrauskas. – Į kolektyvą susirinko labai daug gabių žmonių.“ Kai „Šiupinys“ tapo populiarus, kai kurie jaunuoliai, pasak pašnekovo, į VISI stodavo dėl to, kad galėtų tapti teatro nariais.

Iš pradžių teatras buvo sumanytas kaip Statybos fakulteto grupė, bet greitai tapo viso instituto. V. Kontrauskas ir R. Karvelis „mama“ vadino fakulteto prodekanę Vidą Montvilienę, tapusią teatro administratore ir direktore, dirbusią prie programų, „pramynusią kelius ir takelius“ į tarptautinius festivalius. Kai „Šiupinys“ nuskynė laurus viename, kitame, visi pradėjo kviesti kaip žvaigždžių kolektyvą, todėl jau rinkdavosi, kur važiuoti.

Teatras daug koncertuodavo įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose kaimuose, tai buvo Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Kelmė, Tauragė, Anykščiai, Jurbarkas, Palanga, Mažeikiai, Molėtai, Lazdijai, lankėsi Ignalinos atominėje elektrinėje ir kitur. Kai koncertuodavo Vilniaus sporto rūmuose, bilietai būdavo išpirkti iš anksto ir salė – pilna žiūrovų. „Deficito laikais ir bilietai į „Šiupinį“ buvo deficitas“, – šmaikštavo V. Kontrauskas.

1979 metais Jerevane. Ten tarptautiniame studentų festivalyje "Šiupinys" laimėjo Didįjį prizą.

„Jie iš Vakarų atvažiavo“

„Šiupinys“ gastroliavo ir už Lietuvos ribų – tuomečiame Leningrade, Voroneže, Iževske, Odesoje, Rostove prie Dono, Tartu, Jerevane, Maskvoje. „Mes kitaip rengdavomės, atrodydavome, elgdavomės. Apie mus sakydavo: „Jie iš Vakarų, iš Pabaltijo atvažiavo“, – gastroles prisiminė V. Kontrauskas.

Kai 1980 metais Odesoje vyko studentų miniatiūrų teatrų festivalis, vertinimo komisijos pirmininkas, garsus rusų aktorius ir režisierius Olegas Tabakovas lietuviškam „Šiupiniui“ atsistojęs bėrė pagyros žodžius ir net pasakė frazę apie atsivėrusią „geležinę uždangą“ ir pamatytą kitokį gyvenimą bei požiūrį. Posakis „geležinė uždanga“ anuomet buvo vartojamas apibūdinti Sovietų Sąjungos saviizoliaciją nuo Vakarų.

1978 metais Tarptautiniame festivalyje Taškente. Tąkart iš 36 kolektyvų "Šiupinys" buvo geriausias.

Kiekvienų metų balandžio 1 dieną Lietuvos televizija transliuodavo Respublikinio meninio agitbrigadų konkurso „Tiesos“ laikraščio prizui laimėti laureatų koncertą. Tai buvo viena žiūrimiausių televizijos laidų, kurioje pasitelkus humorą ir groteską buvo šaipomasi iš tuomečio gyvenimo realijų, nes jų atvira kritika buvo tabu. Koncertas vykdavo Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno. „Nuo 1978 metų programos „Na, palauk“ mes ten būdavome geriausi“, – apie „Šiupinį“ sakė V. Kontrauskas.

1982 metais kolektyvui buvo suteiktas liaudies teatro vardas ir oficialiai pripažintas visiems jau seniai žinomas „Šiupinys“. Bendradarbiaudamas su įvairiais režisieriais jis gyvavo daugiau kaip 15 metų.

Vaclovo Kontrausko (dešinėje) ir Rimgaudo Karvelio bičiulystė trunka nuo "Šiupinio" laikų.

***

Renginys VISI studentų estradinio miniatiūrų teatro „Šiupinys“ 40 metų jubiliejui paminėti įvyks 2015 metų lapkričio mėnesio 21 dieną 14 valandą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rūmuose, Saulėtekio alėja 11, Vilniuje.

Prie VGTU bus atidarytas „Šiupinio“ skveras, o salėje vyks iškilminga renginio dalis, bus atidaryta nuotraukų paroda, parodytas filmas apie teatro istoriją, surengta diskoteka pagal anų laikų muziką su teatriniais siurprizais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"