Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Nuolatinis įkvėpimas – pro buto langus

 
2015 08 11 6:00
Rytoj Palangoje įvyks Irenos Milkevičiūtės kūrybos vakaras.
Rytoj Palangoje įvyks Irenos Milkevičiūtės kūrybos vakaras. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šią vasarą operos dainininkė Irena Milkevičiūtė lankėsi Italijoje ir Graikijoje. Romoje ji klausėsi dukros Asmik Grigorian dainuojamos „Madam Baterflai“, o kitą dieną skrido į Graikiją, kur Kėjos saloje įvyko Asmik ir režisieriaus Vasilijaus Barchatovo vestuvės.

Dabar kartu su savo studentėmis Muzikos ir teatro akademijos profesorė rengiasi koncertui pajūryje. Rytoj, rugpjūčio 12 dieną, Palangos gintaro muziejuje numatytas muzikos festivalio „Ave Maria“ renginys – I. Milkevičiūtės kūrybos vakaras. Drauge koncertuos pianistė Raminta Gocentienė ir jaunosios vokalistės Justina Kazėnaitė, Simona Liamo, Ernesta Stankutė, Eglė Stundžiaitė, Gabrielė Pintukaitė.

Norėtų ir į Švediją

„Madam Baterflai“ – Romos operos teatro vasaros sezono spektaklis Karakalos termose. „Džiaugiausi ir didžiavausi matydama, kaip dukra patobulėjusi, – pasakoja profesorė LŽ. – O dar opera ir partija, kurią pati esu dainavusi. Anksčiau Asmik stiprybė buvo aktorinis aspektas, dabar yra graži vokalo, muzikalumo ir aktorystės dermė. Tokie ir turi būti operos solistai, jie tam ir mokosi daug metų. Neužtenka vien tik stovėti ir dainuoti, taip pat neužtenka labai gerai vaidinti ir dainuoti ne visai taip, kaip reikėtų.“

„Pastatymas gana modernus. Bet visumos vertinti nesiimčiau, galbūt turėčiau nueiti dar sykį, šįkart žiūrėjau į tai, kas rūpėjo man“, – šypsodamasi sako I. Milkevičiūtė.

Pastaruoju metu A. Grigorian sulaukia kuo palankiausių užsienio spaudos vertinimų – dėl vokalo ir vaidybos. Itin pavykusia, netgi sensacinga vadinama jos Čio čio san Švedijoje, Karališkojoje operoje. „Labai norėčiau nuvykti paklausyti, – prisipažįsta I. Milkevičiūtė. – Galbūt rugsėjį pavyks. Anksčiau neleido galimybės, dabar esu jau kiek laisvesnė.“

Į Asmik vestuves svečiai suskrido iš Lietuvos, Rusijos, Armėnijos ir kitų šalių. „Buvo šventiška, iškilminga ir liūdna, ir linksma, – prisimena profesorė. – Tuoktuvės vyko aukščiausiame salos taške įsikūrusiame vienuolyne. Tikiu, kad ta ypatinga aplinka įpareigoja būti laimingiems.“

Kodėl gi buvo liūdna? „Gal toks mano būdas – nepulti rodyti džiugesio, o širdyje jį paversti tikėjimu ir viltimi, kad toliau viskas gerai klostysis. Taip, šventė buvo nuostabi. Po to grįžau į Lietuvą, turėjau koncertą Alantos bažnyčioje.“

Iš kairės: pianistė Raminta Gocentienė, profesorė Irena Milkevičiūtė, Ernesta Stankutė, Eglė Stundžiaitė, Justina Kazėnaitė, Simona Liamo ir Gabrielė Pintukaitė./Asmeninio albumo nuotrauka
Iš kairės: pianistė Raminta Gocentienė, profesorė Irena Milkevičiūtė, Ernesta Stankutė, Eglė Stundžiaitė, Justina Kazėnaitė, Simona Liamo ir Gabrielė Pintukaitė./Asmeninio albumo nuotrauka

Per egzaminus nebesijaudina

Gavusi festivalio „Ave Maria“ meno vadovės Astos Krikščiūnaitės pasiūlymą surengti kūrybos vakarą, I. Milkevičiūtė nutarė pasirodyti su savo studentėmis. Programa sudėliota įvairi. Nemažai lietuviškų kūrinių: Broniaus Budriūno ir Jono Švedo harmonizuotos liaudies dainos „Tykiai, tykiai“ ir „Plaukia antela“, Aleksandro Kačanausko ir Kazio Binkio „Vai gražu, gražu“, Balio Dvariono „Žvaigždutė“ ir „Pušys“ (žodžiai Leono Stepanausko ir Salomėjos Nėries), Dalios arija iš B. Dvariono operos „Dalia“, Eglės ir Mirtos duetas iš Vytauto Klovos „Pilėnų“.

Duetų bus daugiau: Lizos ir Polinos iš Piotro Čaikovskio „Pikų damos“; Grafienės ir Siuzanos iš Wolfgango Amadeaus Mozarto „Figaro vedybų“. Publika išgirs daugelio mėgstamą Cesaro Francko „Panis angelicus“, taip pat Sergejaus Rachmaninovo romansą „Pavasario vandenys“, Antonio Vivaldi, Richardo Wagnerio, Richardo Strausso ir kitų kompozitorių vokalinių kūrinių. Koncertą pabaigs I. Milkevičiūtės atliekamas Santucos romansas iš Pietro Mascagni operos „Kaimo garbė“.

Tai ne pirmas profesorės ir šių studenčių pasirodymas Lietuvos publikai. „Reikia koncertų kuo daugiau, – tvirtina pedagogė. – Ne vien tik klasėje aiškintis. Tokia praktika – geriausia kova su scenos baime.“

Viena iš profesorės studenčių, S. Liamo, kartu su ansambliu „Musica humana“ jau koncertavo šiemetiniame festivalyje „Ave Maria“: vakar Palangos bažnyčioje įvyko koncertas „Trys baroko genijai“.

„Dirbdama su studentėmis ir pati išmoksti dainuoti, – netikėtai sako I. Milkevičiūtė. – Klausydama jų matai ir girdi savo klaidas – savo pačios dainavimo. O studentai – labai skirtingi, prie kiekvienos asmenybės reikia išmokti „prieiti“, pasirengti psichologiškai. Regis, nei bariesi, nei ką – išeina iš klasės ir verkia. Gal iš atsakingumo, kad nepavyksta, kaip aš norėčiau? Laikui bėgant išmoksti veikti kryptingiau, tikslingiau. Taip pat pašalinti nereikalingas emocijas, pavyzdžiui, savo jaudulį per egzaminus, kuris studentėms iškart persiduoda. Jau įpratau nusiteikti: viskas gerai, jos moka, tikrai pasiseks. Šiaip, atrodo, neblogai joms klostosi. Šiemet dar viena mergaitė įstojo po parengiamųjų kursų, trukusių dvejus metus, – sėkmingai perėjo didelį konkursą.“

Irenos Milkevičiūtės nuotraukoje – vaizdas, atsiveriantis jai nuo dvyliktojo aukšto.
Irenos Milkevičiūtės nuotraukoje – vaizdas, atsiveriantis jai nuo dvyliktojo aukšto.

Susidomėjo fotografija

Iš viso profesorės I. Milkevičiūtės mokinių jau kokios penkios dešimtys. Su kai kuriomis dirbta nuo parengiamųjų kursų iki pat aspirantūros.

„Esame daininga tauta, – įsitikinusi solistė. – Pažiūrėkite, kiek chorų Dainų šventėse. Kiek talentingų vaikų „Dainų dainelėje“. Daugelis nori realizuoti savo talentą, stoja į dainavimą, todėl ir konkursai dideli. Tiesa, jau kiek mažesni. Nemokamų vietų nedaug, ne visi išgali susimokėti. Be to, sustabdo nelabai aiški perspektyva. Kiek čia jau pas mus tų teatrų? O ne visi norėtų ieškoti laimės svetur.“

Kaip prieš kiekvieną koncertą, taip ir prieš šį kūrybos vakarą I. Milkevičiūtė drauge su pianiste R. Gocentiene dirba rimtai ir atsakingai. „Kaip sportininkai turi nuolat treniruotis, palaikyti formą, taip ir mes, – sako dainininkė. – Padarius pauzę gali pradėti nebeklausyti raumenys. Prie kiekvieno kūrinio turi prisiliesti iš naujo. Jis vėl turi apsigyventi tavyje. Pabunda raumenų atmintis.“

„Nors man netrukus septyniasdešimt, Dievulio taip duota, kad balsas tam tikroje tesitūroje skamba tikrai gerai. Juk iškart išgirsčiau, kad pradėjo „baladotis“, tada jau reikėtų susimąstyti. Prašau Aukščiausiojo, kad dar galėčiau dainuoti. Taigi minčių ilsėtis nuo muzikos nekyla.“

Teigiamos energijos profesorė įsikrauna žvalgydamasi pro savo buto langus ir iš balkono dvyliktame aukšte. Į Žirmūnus atsikėlė pernai rugsėjį. Vaizdai, pasak jos, nerealūs. I. Milkevičiūtė ne tik grožisi, bet ir fotografuoja išmaniuoju telefonu: medžių viršūnes, nusidriekiančias į tolumas, rūkų kamuolius, Neries vingį, Trinapolio bažnyčią.

Naujo būsto ieškojo trejus metus, o atsidūrusi čia iškart nusprendė – perku. Ir oras geras, ir gėlės veši balkone ir kambariuose. Tik dar ne visai įprato, kad atstumas iki darbo nebe toks, kaip anksčiau.

Gali būti, kad ji dar labiau susidomės fotografija. „Tai man nesvetima, – patvirtina dainininkė. – Ieškoti grožio, jį pamatyti. Dar kartą įsitikini, kokia graži ta mūsų Lietuva, koks gražus pasaulis. Žinoma, jau daug kieno tai pamatyta, įamžinta. Bet įdomu, ką ir kaip išvysta tavo akys.“

Profesorė randa ką veikti ir socialiniuose tinkluose. Jai malonu bendrauti, pasakyti kitam gerą žodį, paskatinti (dažnai tai daro savo mėgstamos poetės Lacrimos eilėmis), sužinoti, kas ką veikia, taip pat surasti daugybę įvairiausios informacijos, plėsti akiratį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"