Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Nuostabūs žmonės kuria nuostabius dalykus

 
2015 12 18 6:00
Viešnios iš Gruzijos Tėja Gurgenidzė (kairėje), Chatuna ir Marina Babunašvili sukūrė mažus stebuklus. Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Sostinės galerijoje „Meno niša“ tviska ir šildo nepaprasti gruzinų emalio meno kūriniai. Mąstantys apie dovaną artimui ar tiesiog ieškantys estetinių malonumų, turėtų suskubti – paroda veiks tik iki sekmadienio pavakarės.

Mažyčius rankų darbo stebuklus į Vilnių atvežė Tbilisio galerijos „Ornament“ dailininkių trejetas: seserys Chatuna ir Marina Babunašvili bei menininkė, šio amato mokytoja Tėja Gurgenidzė. „Ornament“ ir lietuvių galerija bendradarbiauja gerą dešimtmetį, čia atidarė jau penktą parodą.

Spalvų, formų įvairove „Meno nišoje“ išsiskleidė segės ir sąsagos, auskarai ir emalio paveikslėliai, žiedai ir apyrankės. Ant sienų – begalinį meistro tikėjimą sutelkusios, tūkstančius jo maldų išklausiusios ikonėlės. Žymūs pasauliečiai menininkai ir vienuolė Glafyra – visų darbai glaudžiasi šalia.

Gruzinų emalio menas itin rafinuotas, o darbas – vienetinis ir nepaprastai skrupulingas. Plonytės linijos, išraižiusios papuošalą ar ikoną, atrodo lyg nupieštos. Tačiau taip nėra. Tai trapios metalo pertvarėlės, lankstomos, gaubiamos ant vario, sidabro, aukso plokštelių. Susidariusios gardelės vėliau pripildomos stiklo masės. Kiekvienas sluoksnis degamas krosnyje 820–900 laipsnių temperatūroje. Tad kūrinėlį į krosnį „pašauti“ tenka septynis ar net penkiolika kartų.

Naujoji banga

„Pertvarinis“, „minankari“, „peregorodčiatyj“, „cloissone“ – šiais žodžiais skirtingomis kalbomis nusakomas iš Bizantijos laikų atėjęs, VIII amžių menantis gruzinų emalio menas. Šv. Jurgio žemė tuo metu priklausė stačiatikiškai Bizantijos imperijai.

Gruzijos meistrai yra pertvarinio emalio – minankari – lyderiai. Šį terminą vakariečiai menotyrininkai jau pripažįsta ir vartoja greta prancūziškojo kluazono („cloissone“) – taip apibūdindami gruziniškąją meno atšaką.

Minankari klestėjimo apogėjų pasiekė viduramžiais. Po Konstantinopolio griūties XV amžiuje jo raida liovėsi. Praėjo penki šimtmečiai, kol gruzinai, skatindami, veikdami vienas kitą, senąją tradiciją atrado iš naujo. Tai atsitiko mažiau kaip prieš penkiasdešimt metų.

Gruzinų emalio menas itin rafinuotas, o darbas – vienetinis ir nepaprastai skrupulingas.

Istorinių pavyzdžių – bažnyčiose, privačiuose rinkiniuose – buvo apstu. Gruzijos valstybinis dailės muziejus turi vieną vertingiausių senojo pertvarinio emalio kolekcijų, vadinamąjį Aukso fondą. Nuo 1923 metų ten eksponuojamas ir pats didingiausias, didžiausias šio meno pavyzdys pasaulyje – Chachulio triptikas, Mergelės Marijos ikona (1,47 m X 2,02 m).

Prie vadinamosios naujosios gruzinų emalio bangos prisidėjo ir lietuvių dailininkas Rimantas Burneika. Gal net ją sukėlė. Sukūręs savitą kluazono techniką. Devintajame dešimtmetyje jis lankėsi Tbilisyje, gyveno pas Zazą Lodiją, Gogą Kupradzę, Soso Alavidzę ir paskatino kolegas atgaivinti minankari.

Susidomėjo vienuolės

Pertvariniu emaliu gyvai susidomėjo ir jaunesnė gruzinų karta. „Lietuvos žinių“ pašnekovė T. Gurgenidzė pasakojo iš pradžių studijavusi dekoratyviąją keramiką, po to garsėjusi tapyba. Ir ūmai ją sužavėjo emalio menas. Pirmuoju mokytoju tapo Z. Lodija. Metus dirbusi pati, eksperimentavusi. Apie 2000-uosius su bičiulėmis Chatuna ir Marina nusprendė Tbilisio senamiestyje, Karaliaus Ereklio II gatvėje atidaryti galeriją „Ornament“. Skatino menininkus kurti minankari technika, po šešių mėnesių įsteigė specializuotą mokyklėlę.

„Supratau, kad galerijos nepakanka, būtina iškart atidaryti mokyklą, mūsiškę emalio tradiciją perduoti kitiems, – teigė „Meno nišos“ viešnia. – Darbas labai skrupulingas, reikalauja didžiulio atsidavimo, kantrybės, laiko. Viskas daroma rankomis.“

Mokykla šiuo atveju skamba kiek pretenzingai. Tai galerijos patalpa, kurioje nuolat triūsia trys keturi mokiniai. Pramokti minankari jiems trunka porą mėnesių.

„Iš pradžių senuoju menu labiausiai susidomėjo vienuolės. Tai suprantama, juk viduramžiais šia technika buvo daromi religiniai kūriniai. O ne papuošalai“, – nusišypsojo Tėja. Mokykla gana greitai sulaukė sėkmės. Per penkiolika metų, pasak T. Gurgenidzės, ją baigė keli tūkstančiai mokinių. Pastaraisiais metais sulaukiama vis daugiau studentų iš Prancūzijos, Rusijos, Japonijos.

Dvi lietuvės

Minankariu užsikrėtė ir dvi lietuvės menininkės – Dovilė Žydelienė ir Rasa Taluntytė. Tbilisyje jos lankėsi nekart, žavėjosi pertvarinio gruzinų emalio technika, buvo įsigijusios papuošalų. Tačiau laimė pačioms jos išmokti nusišypsojo tik 2011 metų vasarą. Dvi savaites neišeidamos iš „Ornament“ mokyklos abi gilinosi į šio meno paslaptis. Dabar jau Vilniuje galėjo apkabinti mylimas bičiules iš Tbilisio.

„Tas kelias savaites jaučiausi kaip Alisa Stebuklų šalyje. Viskas buvo nauja, viskas buvo labai labai gerai. Nuostabūs mokytojai – nešykštėjo savo laiko, pastangų. Turbūt viršijome visus laiko limitus. Atvažiavome kaip mokinės, atsisveikinome kaip artimos giminaitės. Nuostabūs žmonės kuria nuostabius dalykus“, – džiaugsmu tryško D. Žydelienė.

Tapyba stiklu

Esame susidarę nuomonę, kad gruzinai yra ugningo būdo, tikri ekstravertai. Tad kaip jie nesibodi užsiimti tokio kruopštumo reikalaujančiu menu? „Pirmąkart pamačiusi dirbantį Zazą, palaikiau jį bepročiu: čiupinėjasi, kuičiasi su tokiais mažmožiais. Tačiau kai pradedi, niekaip negali atitokti“, – juokdamasi atsakė Tėja. Į Lietuvą atsivežtiems jos darbams tokio skrupulingumo nereikėjo. Jie didesni už kitų menininkų ikonėles, primena mažus paveikslus, tapybos miniatiūras. Nieko nuostabaus, menininkę, anot jos, iki šiol persekioja tapytojos praeitis. Vis dar kuria paveikslus, tik ne drobėse, o emaliu ant metalo plokštelių. Ką gi, emalio menas iš tiesų yra „tapyba stiklu“.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"