Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

O. Koršunovas „Mirandą“ stato pabėgėlių krizės apsuptyje

 
2015 11 17 15:42
Nuotraukose - akimirkos iš graikiškojo "Mirandos" spektaklio repeticijų.
Nuotraukose - akimirkos iš graikiškojo "Mirandos" spektaklio repeticijų. OKT nuotraukos

„Aš kaip visada patenku į patį įvykių sūkurį“, – tokiais žodžiais pokalbį pradeda režisierius Oskaras Koršunovas, šiuo metu Graikijos sostinėje Atėnuose esančiame „Poreia“ teatre statantis graikiškąją spektaklio „Miranda“ versiją.

Menininkas nei kiek neperdeda, mat teatras, kuriame dirba, yra visiškai šalia aikštės, kurioje renkasi tik ką atvykę pabėgėliai, o gyvendamas greta anarchistų rajono jau girdi rytdienos demonstracijoms, skirtoms pažymėti chuntos valdymo nuvertimą, repetuojamas dainas.

Atrodo, jog Atėnuose O. Koršunovui ramiai statyti spektaklį tiesiog neįmanoma. Beveik prieš ketverius metus, Atėnų nacionaliniame teatre statydamas spektaklį „Troilas ir Kresida“, režisierius papuolė į patį protestų bei riaušių, lydėjusių įvestą diržų veržimosi politiką, įkarštį. Šįsyk menininkas atsidūrė pačiame migrantų krizės epicentre.

„Aš kaip visada patenku į patį įvykių sūkurį. Teatras, kuriame dirbu, yra visiškai šalia aikštės, kurioje renkasi pabėgėliai. Ten jie gyvena, kol juos paskirsto po įvairias Europos šalis. Dažnai tenka eiti pro tą aikštę – iš tiesų, nelinksmas vaizdas. Tai tikrai paveikia. Ten sėdi įvairūs žmonės, kartu su vaikais, tiesiog ant šaligatvio. Beje, sėdi labai tvarkingai, niekam netrukdo“, – pasakoja O. Koršunovas.

Menininką maloniai nustebino graikų reakcija į gatvėse esančius būrius pabėgėlių. Tiesa, lietuvių pasisakymai O. Koršunovą šokiruoja.

„Graikai į juos reaguoja labai ramiai. Man keista skaityti piktus lietuvių burnojimus ar netgi prakeikimus, skirtus pabėgėliams. Ypač prie straipsnių esančiuose komentaruose. Jie dažnai netgi lyginami su teroristais, nuo kurių patys bėga. Aišku, galbūt tarp jų yra kažkiek socialinių pabėgėlių iš kitų valstybių, tačiau bet kokiu atveju jie čia niekuo dėti. Žinoma, toks fonas stipriai veikia kūrybą bei persismelkia į patį spektaklį“, – teigia režisierius.

Shakespeare`o šiuolaikiškumą įžvelgia jo daugiasluoksniškume

„Mirandos“ pastatymas Atėnuose – jau antra režisieriaus interpretacija šia tema. To paties pavadinimo spektaklį O. Koršunovas yra pastatęs Vilniuje – jį publika galės išvysti jau šį ketvirtadienį, lapkričio 19 d. Pasak režisieriaus, būtent Shakespeare`o kūriniai leidžia daryti tokius meistriškus viražus tą pačią medžiagą pritaikant skirtingų valstybių politinėms situacijoms.

„Shakespeare`as turi tobulas matricas. Jo kalba, daugiasluoksniškumas sugeba dabartį įvardinti taip aštriai ir taip tiksliai, kaip to nesugeba jokia šiuolaikinė pjesė. Aišku, tam jį reikia statyti kaip šiuolaikišką kūrinį, nežvelgiant į tai fundamentalistiškai ar paraidžiui, kaip parašyta“, – teigia O. Koršunovas.

Prieš ketvertą metų statant „Mirandą“ Lietuvoje atspirties tašku tapo tarybiniai laikai ir tragiškos jų disidentų gyvenimo istorijos.

„Prosperas visuomet tampa disidento simboliu. Tai intelektualiojo valdytojo atstūmimas, kultūros ištrėmimas iš valdžios. Bandžiau apie tai kalbėti statydamas „Mirandą“ Lietuvoje – tuomet pasirėmėme tarybiniu anturažu. Prosperas tapo tuo tarybiniu disidentu, sėdinčiu savo kambarėlyje, besiklausančiu radijo bei girdinčiu ateinančio perversmo atgarsius“, – prisimena režisierius.

Dalyvaus demonstracijose, skirtose paminėti chuntos valdymo nuvertimą

Pasak O. Koršunovo, graikams ši priespaudos tema – ne ką mažiau artima bei skaudi nei lietuviams. To priežastimi tapo septintąjame dešimtmetyje įvykęs karinis perversmas bei įvestas politinis režimas.

„Graikijoje ši tema puikiai suprantama – dėl to ir pakvietė mus čia statyti „Mirandą“. Čia septintąjame dešimtmetyje, konkrečiai – 1967 metais, įvyko perversmas, kurio metu į valdžią atėjo chunta, valdžiusi iki pat 1974-ųjų. Chunta – tai valdymo forma, kuomet šalį valdo karinių lyderių taryba. Beje, skirtingai negu Tarybų sąjungoje, Graikijoje įvesta dešinioji chunta. Kaip vėliau paaiškėjo, ji buvo stipriai remiama JAV. Prasidėjo cenzūra bei kitaip mąstančių trėmimai. Čia tradiciškai buvo daug kairiųjų. Aišku, tai nebuvo tokie baisūs trėmimai kaip tarybiniais laikais. Jie būdavo tiesiog išskraidinami iš Graikijos, dažniausiai – į Prancūziją. Bet graikai iki šiol puikiai tai atsimena“, – graikiškuoju kontekstu dalinasi O. Koršunovas.

Chunta ir jos nuvertimas graikams – ne vien tik skyrius istorijos vadovėlyje. Ši atmintis jų galvose iki šiol gyva. Lapkričio 17 dieną, švęsdami chuntos nuvertimą, atėniečiai kasmet surengia vienas didžiausių demonstracijų mieste.

„Kaip tik rytoj Graikijoje bus švenčiamas chuntos nuvertimas, tradiciškai palydimas didelėmis demonstracijomis bei riaušėmis. Gyvenu Eksarchijos rajone, visiškai šalia anarchistų, todėl jau dabar pro langus girdžiu kaip jie dainuodami dainas ruošiasi rytdienai. Čia yra politechnikos institutas, kuriame prasidėjo studentų sukilimas prieš chuntą. Jie, užsibarikadavę institute, per radiją skelbė, jog atėjo laisvės valanda. Į institutą veržėsi tankai, traiškę studentus. Tai yra jų istorija, todėl jie puikiai supranta kas yra diktatūra ir kas yra tie ištremti Prosperai. Žmonėms patariama rytoj neiti iš namų, tačiau mes su dailininku Dainiumi Liškevičiumi ir kompozitoriumi Antanu Jasenka būtinai nueisime pasižiūrėti kaip graikai reaguoja į valdžią ir jos pokyčius“, – pasakoja režisierius.

Sovietinio inteligento „komunalkę“ keis chuntos laikų disidento butas

Statydamas lietuviškąją „Mirandą“ režisierius kartu su scenografu sceną užpildė sovietmetį menančiais simboliais. Graikiškoji „Miranda“ tampa chuntos laikotarpį menančių acrhetipų lauku. Žinoma, neapsieita ir be antikinių elementų.

„D. Liškevičius aplankė kone visus Atėnų antikvariatus, ieškodamas daiktų, kuriančių tipišką to laikmečio graikų inteligento butą. Jeigu mūsų „Mirandoje“ kabėjo Čiurlionio nuotraukos, čia kabės jų garsių poetų, įkalintų chuntos ar nuo jos pabėgusių, portretai. Negyvenama Prospero sala kuriama iš graikams atpažįstamų daiktų. Pas mus skambėjo Alos Pugačiovos ir kitų to laikemčio atlikėjų kūriniai. Graikai turi gausybę puikių atitikmenų iš chuntos laikotarpio. Atsiranda ištraukos iš Antikos laikų kūrėjų kūrinių, praturtinančios Shakespeare`o tekstą. Tai ir Aristofano komedijos, ir Sofoklio tragedijos. Jos labai „limpa“ prie Shakeapeare`o – juk būtent antikinė dramaturgija formavo jo kūrybą“, – pasakoja režisierius.

Lietuviškosios „Mirandos“ aktorius laiko unikaliais

Kalbėdamas apie aktorius, O. Koršunovas dar kartą žemai lenkiasi lietuviškoje „Mirandoje“ vaidmenis kūrusiems Airidai Gintautaitei bei Povilui Budriui.

„Vis negaliu atsistebėti, kokius stiprius vaidmenis „Mirandoje“ sukūrė lietuvių aktoriai A. Gintautaitė ir P. Budrys. Kartą pažiūrėjus spektaklį galima to nepastebėti, tačiau dabar išsamiai analizuodamas ir peržiūrėdamas vaizdo įrašą vis pastebiu tai. Jie sukūrė unikalius vaidmenis. Airida sukūrė tą neįgalią mergaitę, kuri Povilo kuriamam tėvui Prosperui skaitant Šekspyro „Audrą“ atsistoja ant kojų – įvyksta stebuklas. Susipina dvi realybės – jų gyvenimo realybė, susijusi su ta negyvenama sala, tuo kambarėliu, politinėmis realijomis, persipina su pasaka, kurioje yra kitokia negyvenama sala su karaliais, fėjomis. Būti tose dvejose realybėse bei dviems aktoriams suvaidinti beveik visus vaidmenis, esančius Shakespeare`o pjesėje, yra tiesiog nepakeliamas krūvis. Iki šiol nenustoju jais stebėtis“, – teigia režisierius.

Graikijoje aktorius atrado tik surengus atranką

Lietuvių aktorių vaidyba bei apskritai lietuviškoji „Mirandos“ interpretacija tapo atspirties tašku graikų aktoriams. Tiesa, pastarieji pradžioje bandė to išvengti.

„Graikų aktoriai taip pat analizuoja Airidos ir Povilo darbus. Pradžioje jie bijojo žiūrėti lietuviškos „Mirandos“ vaizdo įrašą, sakydami, jog jie taip gerai nesuvaidins arba pradės tiesiog kartotis. Bet vėliau, atsispyrę nuo to lietuviškojo pagrindo, ėmėme kurti graikšku koloritu nuspalvintą „Mirandą“. Atsiranda vis naujų niuansų. Vyksta įdomi kultūrinė apytaka“, – teigia O. Koršunovas.

O. Koršunovas tradiciškai reiklus savo aktoriams, tad nieko keisto, jog atranka į Prospero ir Mirandos vaidmenis užtruko. Tiesa, Mirandos atveju buvo kiek paprasčiau.

„Čia, Atėnuose, „Mirandoje“ taip pat vaidina labai talentingi aktoriai. Mirandą vaidinančią aktorę Ioanną Pappą aš pažinojau iš ankstesnio savo pastatymo Atėnuose, todėl iš karto žinojau, jog šį vaidmenį turi kurti būtent ji. Prospero vaidmens atlikėjo ieškojome labai ilgai. Tam reikėjo ilgai trukusio kastingo. Atrinkome labai muzikalų aktorių Laertį Malkotsį, grojantį įvairiais instrumentais bei dainuojantį graikškas dainas“, – pasakoja režisierius.

Graikiškosios „Mirandos“ premjera Atėnų „Poreia“ teatre – jau ateinančią savaitę, lapkričio 25 d. Lietuviškosios „Mirandos“ aktoriai publikos lauks jau šį ketvirtadienį, lapkričio 19 d., Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"