Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

P. Sorrentino domina pretenzingumas

 
2015 10 13 12:00
P. Sorretino: „Mane domina vulgarybė ir pretenzingumas, nes jie gražūs“. 
P. Sorretino: „Mane domina vulgarybė ir pretenzingumas, nes jie gražūs“.  AFP/Scanpix nuotrauka

Tarptautiniame Kanų kino festivalyje „Auksinei palmės šakelei“ nominuotas Paolo Sorrentino filmas „Jaunystė“ šiuo metu karaliauja Lietuvos kino teatruose. 

Italų režisierius žiūrovams jau pažįstamas iš oskaru apdovanoto 2013-ųjų filmo „Didis grožis“. Dvi ankstesnės jo juostos – „Il Divo“ apie legendinį italų politiką Giulio Andreotti bei „Meilės pasėkmės“ – buvo nominuotos Europos metų filmo prizui.

Filmo „Jaunystė“ pagrindiniai veikėjai – nuo neatmenamų laikų vienas kitą pažįstantys draugai Fredas ir Mikas, besiilsintys Šveicarijoje, Alpių papėdėje įsikūrusiame prabangiame viešbutyje. Vienas – garsus kompozitorius bei dirigentas, kitas – kino režisierius. Jie skirtingai reaguoja į savo senatvę.

Naujuoju Federico Felliniu vadinamo režisieriaus darbas sulaukė kontroversiškų vertinimų. Kojomis kritikai trypė ne tik Kanų festivalyje, priekaištų negaili ir Lietuvos kino žinovai. Pavyzdžiui, kino kritikė Jūratė Visockaitė šitaip įvertino filmą „Literatūros ir meno“ puslapiuose: „Naujasis režisieriaus himnas senatvės šviesai (na ir kas, kad paskutinei!) yra sukurtas beveik genialiai. Beveik – nes paskutinis filmo „Jaunystė“ trečdalis apmaudžiai ima gertis į smėlį, tokį skystą Palangos smėliuką su banalybe ir patetika. Net paraleliai dabar demonst­ruojamas mūsiškis „Edeno sodas“ pasivaidena, kaip žemiau kilęs, bet ne taip skaudžiai puolęs.“

Paryžietis scenaristas Damienas Megherbi pašnekovą P. Sorrentino apibūdina kaip ironišką: cigaras rankoje, žvilgsnis žvitrus ir linksmas, atsakymai apmąstyti, lakoniški, galutiniai. Anot jo, naujausias italų režisieriaus kūrinys primena pastarąjį. Kinematografinės prarasto laiko paieškos? Pokalbis publikuotas internetiniame prancūzų žurnale „Brain Magazine“.

Kadrai iš filmo „Jaunystė“.
Kadrai iš filmo „Jaunystė“.

– Ar „Jaunystė“ yra tam tikras „Didžio grožo“ tęsinys?

– Man labiau „Didžio grožio“ priešingybė.

– Ar esate numatęs trečią opusą? Galbūt jo pagrindinė veikėja bus moteris?

– Suksiu juostą apie moteris, kai tik bent kiek geriau jas pažinsiu. Filmo kūrimui nebūtina ypač gerai permanyti dalykus, tačiau reikalinga bent kiek nors juos suprasti. Deja, manau, kad moterų nepažįstu visai.

– Ar esate pakankamai senas kurti filmą apie senatvę (režisieriui 45-eri – red.)?

– Taip, nes jį sukūriau.

– Ką atsakote kaltinantiems jus dėl apgaulingos antraštės? Tiems, kurie jūsų filme mato senatvę, mirtį, depresiją, nors pavadinote jį „Jaunyste“?

– Man nė kiek neatrodo, kad pavadimas apgauna. Jis tinkamas, nes jaunystės idėja pagrindinė, ji sukasi mano personažų galvose.

– Ar nebijojote imtis nuvalkiotos praeinančio laiko temos?

– Keldamas rimtus klausimus, neišvengiamai kalbi apie temas, kuriomis diskutuota anksčiau. Nė vienas, turintis ką pasakyti, neišvengs nuvalkiotų temų.

– Pagrindiniai „Jaunystės“ veikėjai yra labai susirūpinę dėl senatvės ir mirties. Kaip manote, ar išliktų poreikis kurti kiną, jei taptume nemirtingi?

– Žinoma, išliktų. Kadaise skaičiau daugybę knygų, studijų apie neužgniaužiamą žmonių poreikį pasakoti istorijas ir kurti paralelinius pasaulius. Jis visuomet išliks.

– Paminėjote skaitinius, ar skaitote prancūzų kritiką savo filmams?

– Nors esu italas, neskaitau italų kritikos. Galite įsivaizduoti, kad prancūziškos juo labiau.

– Kai kurie kritikai jūsų filmams prikiša pretenzingumą, vulgarumą. Man susidaro įspūdis, kad jūs siekiate parodyti didingumą bei grakštumą šiame kartais absurdiškame pasaulyje.

– Iš dalies jūs teisus, bet tie kritikai taip pat neklysta. Mane domina vulgarumas ir pretenzingumas, nes jie gražūs. Šiek tiek liūdna, kad kritikai ne visuomet supranta. Jie nežino, kiek grakštumo slepiasi už vulgarybės.

– Ar jūs neprimenate pagrindinio veikėjo, kurį įkūnijo Michaelas Caine'as? Iš pažiūrėjimo ciniškas, tačiau elegancija maskuojantis jautrumą bei kuklumą.

– Taip, manau, kad cinizmas yra drovumo forma.

– Filme kai kurie personažai kritikuoja populiariąją kultūrą bei televiziją. Ar tai jūs pats kalbate per veikėjus?

– Ne, tai ne mano žodžiai, aš mėgstu savo laikmetį, gerai jame jaučiuosi. Be to, man patinka populiarioji muzika. Kritiškai mąsto mano veikėjai.

– Ką galvojate apie Kanų festivalį?

– Jei jo nebūtų, mano karjera nebūtų tokia sėkinga. Esu juo patenkintas.

– Pasirodo, kad kuriate serialą amerikiečių televizijoje „HBO“ (aštuonių dalių serialas „Jaunasis popiežius“ filmuojamas Italijoje, pagrindinį veikėją popiežių vaidina Jude'as Law – red.). Tai rodo, kad neniekinate televizijos.

– Tai tiesa, pradėsime per mėnesį. Man tai patinka, nes leidžia dirbti savo darbą. Kai jaučiuosi laisvas, galiu rašyti knygą, kurti televizijos serialą, reklamą. Reklamų kurių mažai, nes jos nesuteikia galimybės daryti tai, ką noriu. Bet jei leidžia, tuomet esu patenkintas.

– Tiesą sakant, dar esate rašytojas. Koks skirtumas tarp literatūros ir kino?

– Išreikšti galima tuos pačius dalykus, tačiau literatūra labiau leidžia išsiplėsti, tuo metu kinas reikalauja sintezės.

– Kiek žinau, labai mėgstate futbolą. Ar jis turi ryšio su kinu?

– Tai du didūs reginiai, kurių baigtis nežinoma.

Parengė Rosita GARŠKAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"