Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Pabėgėlių tema penkiuose paveiksluose

 
2017 06 20 12:00
Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės darbas iš naujosios parodos.  nuotrauka

Šiandien, birželio 20 dieną, Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ atidaroma Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Prie Babilonijos upių. Pabėgėlių laiškai“.

Kultūros naktį sostinės Šv. Stepono bažnyčioje prasidėjęs meninis vyksmas kaip paroda persikelia į „Artifex“ galeriją. Įvykiai Europoje, susiję su sumaištimi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos kraštuose, – svarbiausias veiksnys, lėmęs troškimą įgyvendinti šį projektą. Juo siekiama apmąstyti svetimumo, išvarymo, ištrėmimo, prieglobsčio prašymo, ilgesio būsenas, išreikšti šias sunkias žmogiškas patirtis meno kūriniais ir poetiniais tekstais.

Pabėgėliai yra tema, kurios ikonografija aptinkama nuo VI a. pr. Kr. papirusų iki gotikinių katedrų portalų, nuo Rembrandto iki Käthe Kollwitz. Pabėgėlis – ir dėl religijos, rasės, pilietybės ar politinių įsitikinimų persekiojamas asmuo, ir tas, kuris dėl baimės ar ligos negali grįžti į „normalų gyvenimą“. Tai būsena, kuri yra bendražmogiška ir nebūtinai tik politiškai ar socialiai apibrėžta. Norima parodyti, kad šiandieniai geopolitiniai įvykiai gali būti svarstomi vadinamomis tradicinėmis meninėmis priemonėmis, ir kartu atskleisti, kaip ekranuose transliuojami vaizdai siejasi su skirtingus pavidalus įgaunančia, tačiau amžina pabėgėlių tema.

Kompaktiškoje „Artifex“ galerijos erdvėje eksponuojami penki paveikslai, sukurti remiantis kanoniniais, šiuolaikinėmis informacinėmis priemonėmis mus pasiekusių pabėgėlių iš Sirijos ir Šiaurės Afrikos vaizdais. Parodos struktūra: spaudinys – tapyta replika – Biblijos tekstas. Paroda kuriama remiantis Hanso Beltingo teiginiu, jog „tarp gyvų kūnų ir dirbtinių laikmenų vyksta nuolatinė vaizdų ir vaizdinių apykaita“, tapytojai taip pat rūpi atskleisti pirmavaizdžio ir kartotės, įkvėpimo šaltinio ir replikos sąlygiškumą. Vaizdus drobėse lydi užrašai ant kirviu atkirstų medžio skeveldrų, kurios gali būti suvokiamos ir kaip laiškas, ir kaip laivas, ir kaip paprasčiausias lapas tremties ir ilgesio psalmei užrašyti:

„Prie Babilonijos upių – / ten mes sėdėjome verkdami, / Ziono kalną atsiminę (...). / Nes mus į nelaisvę išvariusieji / ten liepė mums giedoti, / mūsų engėjai vertė mus džiūgauti (...)“.

Tekstai yra netrumpi, sunkiai įskaitomi, nes medžio rievės ištirpdo raides, „išsiplauna“ tušo sodrumą. S. Maslauskaitė gilinasi į pabėgėlių temą ir vaizduotės bei patirties santykio problematiką. Ekraniniai vaizdai ir tapyba (piešiniai), pirminė ir antrinė tikrovės, medžio atplaiša ir įrašas, praeitis ir dabartis – ryšys tarp šių dalykų parodoje nėra aiškiai suformuluotas, bet autorei visos parodos dalys yra reikalingos ir ji tikisi, kad žiūrovas supras ir susies, atrodytų, tolimus ir svetimus vaizdus, žodžius ir ženklus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"