Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Pagerbta šalies patriotų tarnystė šaliai

 
Šventėje koncertavo Panevėžio styginių kvartetas. Daivos Baronienės (LŽ) nuotraukos

Panevėžyje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardiniai medaliai įteikti 16 šviesuolių, kurių pasiaukojantis darbas daro mūsų Lietuvą šviesesnę, gražesnę, o gyvenimą joje – prasmingesniu ir turiningesniu.

„Tarnaukite Lietuvai!“ – medaliai su šiuo šūkiu, į mus prabylančiu iš rašytojos, filantropės, politikės, visuomenininkės, „Lietuvos žinių“ žurnalistės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštų jau penkerius metus garbiausiems Lietuvos žmonėms teikiami Panevėžyje. Būtent šiame mieste, kur nemažai metų gyveno, dirbo ir kur amžinojo poilsio atgulė garbioji Lietuvos Steigiamojo Seimo narė G. Petkevičaitė-Bitė, kilo sumanymas pasiūlyti LR Seimui įsteigti jos vardu medalį, o apdovanoti juo garbiuosius tautiečius suteikta garbė parlamento vadovui.

Kazys Alminas teigė, kad LR Seimas bus šviesus, kai šviesūs taps rinkėjai.

Nori dirbti Lietuvai

Komisijai, atrenkančiai pretendentus gauti G. Petkevičiatės-Bitės medaliams vadovaujantis profesorius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis pabrėžė, kad mes, šiandienos lietuviai nuo kitų šalių žmonių skiriamės tuo, kad nepakankamai vertiname savo šalies istoriją. Profesorius patarė pasimokyti iš žydų, graikų, kinų, kuriems garbės reikalas yra žinoti savo tautos istoriją ir kurie, skirtingai nei mes, šiukštu neleidžia tyčiotis iš garbiausiųjų jos žmonių atminimo. „O didžiuotis tikrai turime kuo. Gal ne visi žino, kad Lietuva yra pirmoji šalis pasaulyje, kur moterims buvo suteikta balsavimo teisė“, – sakė B. Genzelis. Tačiau liūdnus profesoriaus pastebėjimus dėl negebėjimo didžiuotis savąja istorija netrukus pakeitė džiaugsmas dėl ją mylinčių, jai dirbančių garbių žmonių, vertų G. Petkevičaitės-Bitės medalio. Jis pabrėžė, kad Lietuva gyvuos tol, kol tokių žmonių bus.

Pirmasis atsiimti medalio „Tarnaukite Lietuvai“ buvo pakviestas panevėžietis pedagogas, buvęs Juozo Balčikonio gimnazijos vadovas, šios gimnazijos muziejaus įkūrėjas Vytautas Baliūnas. Jis teigė, jog dirbti visuomeninį darbą jį skatino meilė gimtinei, kurios šiandien stokoja ne vienas jaunas žmogus. O medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanotas Panevėžio vyskupijos kunigas Algirdas Dauknys, tarnaujantis Panevėžio rajono Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje, kaip tik pabrėžė, kad „užsidirbti“ šį medalį jam padėjo daugybė jaunų žmonių, kurių širdyse dega meilė tautai, žmonėms, Dievui. Dvasininkas teigė, jog jo siekis, kad ir Lietuvoje, ir pasaulyje būtų nugalėta žmogaus nuopuolio, mirties kultūra. „Pats gražiausias žodis man – Lietuva. Norėčiau jai padaryti dar ką nors gero“, – sakė šiuo medaliu apdovanotas 90-metis kėdainiškis, rezistentas, tautodailininkas, savo darbais gražinantis Kėdainių rajono Krakių miestelį Juozas Meškuotis. Drauge su šiais laureatais už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą G. Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanotas iš šiemet miręs žurnalistas Romas Sakadolskis, daugeliui pažįstamas iš jo vestų „Amerikos balso“ laidų.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“ įteiktas 16-kai taurių žmonių.

Siekia žmonėms atskleisti jų vertingumą

Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių skatinimą ir rėmimą medaliu apdovanoti Vašingtono lietuvių bendruomenės pirmininkė Diana Bieliauskaitė-Vidutienė, kultūros mecenatas Česlovas Vytautas Karbauskis, kompozitorius Giedrius Kuprevičius bei Norvegijos ir Lietuvos Rotary klubų bendradarbiavimo pirmininkė Edrund Olaisen. Atsiimdama apdovanojimą D. Bieliauskaitė-Vidutienė teigė, jog pas G. Petkevičaitę-Bitę dar maža būdama yra gyvenusi jos mama, kuri dukrai vėliau pasakodavusi kaip labai ši garbi moteris gerbė ir vertino paprastus žmones. „Man irgi labai svarbu Lietuvos žmonėms parodyti jų vertę. Todėl išeivijoje bandau vienyti savo tautos žmones, kad visi drauge kurtume puikų Lietuvos įvaizdį“, – sakė ji. E. Olaisten teigė mylinti Lietuvą, todėl savo veiklą nukreipusi į šią šalį, kurioje jai teko svečiuotis jau 37 kartus. Č. V. Karbauskis, kurio iniciatyva Šiaulių rajone Naisiuose įkurtas poeto Zigmo Gėlės muziejus ir įsteigta šio poeto premija, teigė, jog tai padaryta dėka visų naisiškių, kuriems puikiai dirbant buvo uždirbta lėšų ir kultūrai. Giedrius Kuprevičius dėkojo žmonai, kad šioji toleruoja jo labdaringą veiklą bei Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, kad rado laiko atvykti ir į Panevėžį.

Medaliu apdovanotas Vincentas Aleknavičius, kuris Zanavykų krašte atkūrė partizanų bunkerius.

Medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanotas Panevėžio Zanavykų klubo įkūrėjas ir jo vadovas Vincentas Aleknavičius, garsus kraštotyrine veikla bei tuo, kad Zanavykų krašte savo lėšomis įamžino partizanų bunkerius, pabrėžė nesijaučiantis, kad būtų nuveikęs ką nors ypatinga. Šviesuolis tikino, jog jam buvo labai svarbu įamžinti kovotojo už laisvę Julijono Būtėno atminimą, kuris žuvo visai prie jo tėviškės – ir tai padarė. Medalio atsiimti pakviestas šiaulietis, sovietmečio disidentas, pilietinių akcijų organizatorius Kazys Alminas teigė, jog jam ypač svarbu ugdyti žmonių krikščioniškąjį pilietiškumą, įdiegti pagarbą vienų kitiems. „Jei kas man sako, kad mūsų Seimas blogas, aš patariu ugdyti šviesius rinkėjus, tada ir Seimas bus šviesus“, – sakė laureatas. Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejaus įkūrėjas Gintautas Kazlauskas atsiimdamas medalį pasidžiaugė, kad nuo šių metų jo įkurtas muziejus turės šeimininką – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. „Linkiu to paties ir kitiems šalyje įkurtiems rezistencijos muziejams“, – sakė jis. Rokiškėnė Rimantė Norvaišienė, medaliu apdovanota už šiame rajone bei kaimyninėje Latvijoje esančių savanorių kapų priežiūrą sakė dirbanti šį darbą anaiptol ne viena, jai padeda nemažai jaunimo, tad ir medaliu ji teigė turinti dalintis su pagalbininkais jaunuoliais. Šiam ketvertui šviesuolių medaliai įteikti už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje.

Virginija Januševičienė teigė, jog dabar, jausdami karo grėsmę, turėtume būtinai perskaityti G. Petkevičaitės-Bitės „Karo metų dienorašt“

Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes medaliai įteikti žurnalistams Audriui Antanaičiui, Mykolui Jurgiui Drungai, muzikui bei kultūrologui Edmundui Gedgaudui bei Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkei, rašančiai kultūros temomis Virginijai Januševičienei. Atsiimdamas medalį A. Antanaitis teigė nesyk svarstęs, ką reiškė tarnauti Lietuvai tuomet, kai gyveno garbioji Bitė, ir ką reiškia mūsų šaliai tarnauti dabar. „Tuomet, kai neturėjome savo valstybės, kai tauta nebuvo laisva, Lietuvoje buvo labai daug laisvų žmonių, kurie ir atkūrė valstybę. Dabar, kai gyvename laisvoje Lietuvoje, dėl emigracijos praradome apie penktadalį tautos“, – sakė žurnalistas. Jis pabrėžė, jog jam tarnavimas Lietuvai – tai sąžiningas bei emocingas rašymas, kai žurnalisto sukeltos emocijos žadina meilę valstybei.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"