Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Parodoje – Pirmojo pasaulinio karo vaizdai

 
2016 11 04 11:39
Organizatorių nuotrauka

2016 m. lapkričio 11 dieną 11 val. 11 min. (Lietuvos laiku 12 val. 11 min.) pasaulis, ypač Europa, minės Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 98-ąsias metines. Švarkų atlapuose visi segės popierines aguonas, o ant žuvusių karių kapų bus dedami plastikiniai aguonų vainikai.

Ta proga lapkričio 11 dieną 12 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta tarptautinė paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“. Kaip pasakojo parodos rengėja Rasa Sperskienė, bus eksponuojami bibliotekoje ir asmeniniuose archyvuose saugomi Pirmojo pasaulinio karo dalyvių dokumentai, karių organizacijų dokumentai, atskleidžiantys lietuvių karinių dalinių steigimą Rusijoje.

Ypač reikšminga, kad Lietuvos visuomenei bus pristatyta dalis Baltarusijos mokslų akademijos Jakubo Kolaso centrinėje mokslinėje bibliotekoje saugomų Pirmojo pasaulinio karo fotografijų, atskleidžiančių Vakarų fronto karių akistatą su mirtimi, karo buitį, laisvalaikį. Renginyje kalbės karo istorikai Arvydas Pociūnas ir Valdas Rakutis. Parodos ekspozicija veiks jau nuo lapkričio 8 dienos iki 2017 metų sausio 2 dienos.

1918 metų rudenį prancūzams, anglams ir amerikiečiams pradėjus kontrpuolimą Pirmajame pasauliniame kare, vokiečių kariuomenė ėmė trauktis. Rugsėjo 29 dieną vokiečių kariuomenės vadas infanterijos generolas feldmaršalas Paulius fon Hindenburgas pripažino, kad Vokietija karą pralaimėjo. Jis kreipėsi į Vyriausybę, kad ši su sąjungininkais pradėtų derėtis dėl paliaubų. 1918 metų lapkričio 11 dieną 11 val. 11 min. Kompjeno miške, maršalo F. Fošo vagone-salone, buvo pasirašytos paliaubos. Pirmasis pasaulinis karas baigėsi.

Istorikas Vasilijus Safronovas teigia, kad tarpukario Lietuvoje nesusiformavo tradicija valstybiniu mastu minėti, aktualizuoti Pirmąjį pasaulinį karą. Daugiau dėmesio buvo skiriama nacionalinės valstybės sukūrimo faktui bei vėlesniems Nepriklausomybės karams. Tačiau negalima teigti, kad karas nebuvo aktualus daug vargo ir netekčių patyrusiai visuomenei. Amžininkai, išgyvenę abu pasaulinius karus, vieningai tvirtino, jog Pirmasis pasaulinis karas lietuvių tautai buvo sunkesnis: į kariuomenes buvo paimti vyrai, per kraštą driekėsi fronto linijos, o vėliau nualino, apiplėšė okupantai. 1923 metais atlikto gyventojų surašymo metu surinkti duomenys apie 64 628 karo dalyvius iš Lietuvos (be Klaipėdos krašto), iš kurių 11 173 asmenys buvo laikomi žuvusiais. Šiuolaikiniai mokslo metodai ir prieigos leidžia retrospektyviai atkurti karo reikšmę ir pasekmes Lietuvos visuomenei. Tai, kaip visuomenė sureikšmina praeities patirtis – šiuo atveju karą, gali daug pasakyti apie jos vertybines orientacijas ir praeities patirčių taikymą dabarčiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"