Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Partizaninė patirtis – pro virtualios realybės akinius

 
2017 05 15 11:32
Partizanų bunkeris atkurtas pagal istorinius šaltinius.
Partizanų bunkeris atkurtas pagal istorinius šaltinius. Tauragės krašto muziejaus nuotraukos

Tauragės krašto muziejaus Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai atnaujino savo ekspoziciją. Dabar lankytojai čia galės virtualiai patirti partizano gyvenimo kasdienybę.

Muziejus įsikūręs istoriniame pastate, kuriame ankščiau veikė NKVD būstinė. Jame įrengta Rezistencijos ekspozicija su karceriu ir kameromis, tardytojo kabinetu bei partizanų bunkeriu.

Kameroje muziejaus lankytojai gali išgirsti ir patirti tai, ką jautė ir išgyveno čia kalėjusieji, išvysti kokiomis sąlygomis buvo laikomi kaliniai.

„Pro galvą zvimbė kulkos, atsišaudyti nebuvo kada, tik bėgti.“

Tardytojo kabinete – sudalyvauti NKVD tardyme, o įrengtame partizanų bunkeryje – susipažinti su partizanų gyvenimo sąlygomis.

Neseniai Rezistencijos ekspozicija pasipildė trimis trumpametražiais filmais iš partizanų prisiminimų, o su virtualios realybės akiniais galima pakeliauti po bunkerį ir piliakalnį.

Atnaujino muziejų

Praėjusiais metais prie Tauragės krašto muziejaus buvo prijungtas turizmo informacijos centras. Tuomet muziejuje pradėjo dirbti audiovizualinio meno specialistas Romanas Naryškinas, kuris skaitmenina fondų eksponatus ir kuruoja fotografijos galerijos veiklą, muziejininkė Arneta Juščienė.

„Į muziejų atėjau iškart po jo renovacijos. Tai, ką dabar rodome lankytojams, yra nauja. O rezistencijos muziejus, įsikūręs buvusiame kalėjime, – unikalus Lietuvoje“, – pasakojo A. Juščienė.

Šiame pusrusyje dabar įrengtos aštuonios kameros ir karceris. Tardytojo kabinete įsikūręs tikroviškas manekenas. Po renovacijos liko viena nepanaudota patalpa.

„Norėjome sudominti lankytojus ir dar papildyti muziejų – virtualios realybės technologijos dabar populiarios, – tikino muziejininkė. – Įrašėme tremtinių prisiminimus, jų išgyvenimai papildo muziejaus turimus eksponatus. Vėliau, žiūrėdamas pro virtualios realybės akinius, žiūrovas eina mišku, patenka į bunkerį, sutinka partizanus, kurie šnekasi, ruošia ginklus. Kitas filmas – apie piliakalnius, jų atsiradimo istoriją pasakoja archeologas, Tauragės krašto muziejaus darbuotojas Darius Kiniulis.“

Partizanus suvaidino laisvės kovų istorijos rekonstruktoriai Darius Juodis (viduryje) ir Ramūnas Skvireckas (kairėje).
Partizanus suvaidino laisvės kovų istorijos rekonstruktoriai Darius Juodis (viduryje) ir Ramūnas Skvireckas (kairėje).

Partizanų prisiminimai

Trumpametražius filmus, rodomus Tauragės krašto muziejuje, kūrė „Wide Wings“ kūrybos studija. Filmavimai vyko Pagramančio regioniniame parke Tauragės rajone.

Partizanus suvaidino laisvės kovų istorijos rekonstruktoriai Darius Juodis ir Ramūnas Skvireckas. „Filmavome visą dieną. Kai baigėme, buvo jau tamsu, sušąlome, sustirome. Kolegos juokėsi, kad bunkeryje buvo šilčiau ir jaukiau nei lauke, – prisiminė A. Juščienė. – O mes, kita filmavimo grupė, vykome pas tremtinius, kalbėjomės, klausėmės jų prisiminimų, kurie – išsamūs ir visgi kartais nutrūksta – skaudūs.“

Muziejininkė Arneta Juščienė (kairėje) ir Tarailių progimnazijos istorijos mokytoja, kraštotyrininkė Aušra Norvilienė.
Muziejininkė Arneta Juščienė (kairėje) ir Tarailių progimnazijos istorijos mokytoja, kraštotyrininkė Aušra Norvilienė.

Vienoje šių juostų 93-ejų partizanė Ona Lešinskaitė-Švedienė, Akacija pasakojo: „Kolūkio pirmininkas buvo Naujokas. Mūsų būrys buvo didelis – trūko maisto, drabužių. Paprašėme jo paaukoti truputį pinigų. Kaip kvailai padarėme – nuėjome pernakvoti į trečią sodybą nuo jo. Turėjau gražias kasas, šukavau žiūrėdama į daržinės duris, o vyrai valė ginklus. Žiūriu, šunys loja, kareiviai šoka iš mašinos – visi bėgte pasileidome į kalną. Pro galvą zvimbė kulkos, atsišaudyti nebuvo kada, tik bėgti. Tą vakarą mirė penki mūsų, gal daugiau.“

Patys kuria partizanų apygardą

Pernai, įrengdami bunkerį, kalėjimo kamerą ir tardytojo kabinetą, darbuotojai paprašė gyventojų sunešti senovinių daiktų: aliuminio arba emaliuotų dubenėlių, puodelių, puskailinius ar aulinius batus, seną telefono aparatą, masyvų rašomąjį stalą tardytojui. Dabar šie daiktai panaudoti kaip filmų rekvizitai.

Įrengti patalpą ir įsigyti virtualios realybės akinius muziejus galėjo iš savo lėšų, o visa kita panaudojo iš turimų resursų. Kadangi ekspozicija šiuolaikiška, ji domina jaunus lankytojus. „Turime baltą piešimo lentą, dažnai po ekskursijų prašau vaikų nupiešti, kas jiems paliko įspūdį, tokiu būdu gauti atgalinį ryšį. Anksčiau aktualiausias jiems buvo tardytojo kabinetas, dabar – virtuali patirtis. Dar stengiamės platinti žinią, kad turime naujovių“, – sakė muziejininkė.

Balandžio pabaigoje statistikos departamentas paskelbė, kad per 2016-uosius šalies muziejuose apsilankė beveik 4 mln. lankytojų, o tai – 85 tūkst. daugiau nei 2015-ais. „Iš tiesų pastebime kad lankytojų yra – didžiausias srautas justi rudenį ir mokslo metų pabaigoje. Bendradarbiaujame ne vien su istorijos mokytojais, o ir menų – vedame integruotas dailės, muzikos pamokas“, – vardijo pašnekovė, sukūrusi edukacinę programą „Įkurk savo partizanų apygardą“. Jos metu mokiniai pasiskirsto į partizanų grupes, susigalvoja slapyvardžius, skiriamuosius ženklus, renka apygardos vadą ir sako priesaiką. „Ir filmų tikslas buvo tas, kad lankytojai išgirstų ne vien tai, ką pasakoju, o ir įsijaustų į partizanų išgyvenimus, tremtnių istorijas išgirstų iš pirminio šaltinio“, – pridūrė A. Juščienė.

Kadras iš trumpametražių filmų filmavimo aikštelės.
Kadras iš trumpametražių filmų filmavimo aikštelės.

Muziejui dovanoja lagaminus

Tremtinių ir politinių kalinių kančių namus 1936 m. sau pasistatė vokietis, žinomas Šuberto pavarde (todėl vėliau pastatas vadintas „Šubertine“). Vokiečių okupacijos metais jame gyveno vokiečių karininkas, o 1944–1954 m. namas buvo paverstas NKVD tardymo kalėjimu. Rūsyje buvo įrengtos kameros, viršutiniuose aukštuose vykdavo tardymai.

1996 m. buvo pradėta kaupti nuotraukų ir atsiminimų ekspozicija apie partizaninį karą ir tremtis. Kiemelyje, šalia vietos, kur buvo laidojami nukankinti žmonės, pastatytas paminklas laisvės gynėjams.

Praėjusį balandį nenorėjęs prisistatyti žmogus į muziejų atnešė 202 partizanų nuotraukas. Kelios jų rodomos Rezistencijos ekspozicijoje, tačiau didžioji dalis, dėl etinių priežasčių (nuotraukose vyrų, moterų ir vaikų kūnai išniekinti), sugulė į archyvą.

Muziejuje taip pat saugomi daiktai, kuriuos politiniai kaliniai atsivežė iš tremties, jų rankdarbiai ir laiškai. Neseniai darbuotojai gavo Tauragės krašto partizano Leono Laurinsko ginklą, kurį ketina eksponuoti. „Archyvas pasipildo, žmonės vis atneša daiktų į muziejų. Simboliška – gauname daug lagaminų“, – sakė A. Juščienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"