Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Paryžiaus išpuolių aukas pagerbs atlikdami „Requiem“

 
2015 12 11 6:00
Projekto "Klasika visiems" dalyviai prieš koncertą drauge repetuoja visą dieną. 
Projekto "Klasika visiems" dalyviai prieš koncertą drauge repetuoja visą dieną.  Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Muzikinio edukacinio projekto „Klasika visiems“ rengėjai kviečia rytoj, gruodžio 12 dieną, šeštadienį, 19 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje pasiklausyti garsaus prancūzų kompozitoriaus Gabrielio Fauré „Requiem“ ir pagerbti Paryžiaus teroro išpuolių aukas.

Kūrinį po visą dieną trukusių repeticijų atliks projekto organizatoriai – Vilniaus universiteto (VU) chorai „Gaudeamus“, „Virgo“, „Pro musica“ ir VU kamerinis orkestras, taip pat gausus būrys užsiregistravusių muzikos raštą pažįstančių klasikos gerbėjų.

G. Fauré „Requiem“ solines partijas dainuos sopranas Gunta Gelgotė ir bosas Nerijus Masevičius, diriguos VU chorų vadovė Rasa Gelgotienė. Projekte nuo pat jo ištakų dalyvaujantis Pauliaus Bernardo Koncės vadovaujamas VU kamerinis orkestras taip pat pagrieš lietuvių kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kūrinį „Elegija Tėvynę palikusiems“. Solistas – akordeonininkas Jonas Stonkus. Koncertas nemokamas.

„Klasikos visiems“ koncertas iš kitų skiriasi tuo, kad internetu užsiregistravę iš natų dainuoti galintys dalyviai, VU kolektyvai ir solistai susitinka sutartą dieną ir po visą dieną trunkančių repeticijų kūrinį vakariniame koncerte atlieka klausytojams.

„Džiugina, kad yra tiek daug klasikinę muziką mėgstančių ir gyvai muzikuoti norinčių žmonių“, – sakė projekto sumanytoja ir dirigentė R. Gelgotienė. Pasak chorvedės, jau ketvirtus metus vykstančiame projekte dalyvauti užsiregistravo per du šimtus dalyvių ir G. Fauré „Requiem“ šiemet atliks apie 400 klasikos entuziastų.

G. Fauré „Requiem“ dažnai apibūdinamas kaip skaidraus liūdesio ir vilties „Requiem“. Savitai traktuodamas mirties temą kompozitorius pritaikė ne tik daug muzikinių, kompozicinių ir harmoninių naujovių, bet ir pertvarkė tradicinį mirusiųjų liturgijos tekstą – atsisakė kai kurių dramatiškų ir apokalipsės vaizdų persmelktų dalių.

Šios naujovės išreiškė kompozitoriaus požiūrį į mirtį, jis sakė ją įsivaizduojąs kaip palaimingą išsilaisvinimą, laimės anapus siekį, o ne skausmingą perėjimą iš vieno būvio į kitą. Tai atsiskleidžia ir kūrinyje, čia juntamas susikaupimas, susimąstymas, paslaptingumas. Bendras „Requiem“ skambesys kuria švelnumo, nustebimo, nuolankumo, šviesaus liūdesio, melancholijos ir vilties atmosferą. Yra pasažų, kuriuose jaučiamas siaubas, skausmas, baimė, abejonė, bet pabaigoje visuomet pasirodo šviesa.

Didelio dalyvių susidomėjimo sulaukiančio ir daugybę klausytojų sutraukiančio edukacinio projekto „Klasika visiems“ tikslas – įtraukti muziką mėgstančius žmones į gyvą muzikavimą, priartinti juos prie klasikinės muzikos lobyno, skleisti kūrybingo bendradarbiavimo idėjas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"