Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Pasikalbėkim itališkai ir nepakliūkim į pinkles

 
2016 06 23 8:11
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Italijos ambasadorius Stefano Taliani de Marchio buvo vienas pirmųjų Linos Limantaitės „Lietuviškų-itališkų pasikalbėjimų knygelės“ rankraščio skaitytojų. Po dešimties mėnesių, kai baigsis kadencija, į Italiją jis išsiveš ne vieną šios knygos egzempliorių: sau – prisiminimui, draugams – dovanų. Jis parašė pratarmę.

Ambasadoriai keičiasi, sekretorė Lina lieka. Italijos Respublikos ambasadoje ji darbuojasi jau beveik aštuoniolika metų.

„Pasikalbėjimų“ autorė išgirta Pratarmėje, jai buvo sakomi komplimentai per knygos pristatymą Italų kultūros institute Vilniuje: kad tokiam veikalui parengti reikia įdėti daug širdies; reikia didelės kalbinės kompetencijos; reikia išmanymo, kas yra Italija.

Ambasadoje Linai tenka darbuotis su visokiais tekstais: nuo karinių sutarčių iki picerijų valgiaraščių, taigi ji susiduria su pačiais įvairiausiais kalbos stiliais, sluoksniais, niuansais, vartojimo pavyzdžiais ir nuolat visus stebina savo žiniomis ir nuovoka. Dar – pavydėtinu lengvumu, su kuriuo imasi darbo ir jį padaro.

Lina Limantaitė, „Lietuviškų-itališkų pasikalbėjimų knygelės“ autorė.

Tai ne pirmas iš meilės Italijai ir italų kalbai atsiradęs L. Limantaitės veikalas. 2002 metais „Žodynas“ išleido kišeninį „Italų-lietuvių, lietuvių-italų kalbų žodyną“ (apie 13 000+13 000 žodžių). Leidėjai pageidavo, kad autorė tuojau pat imtųsi ir pasikalbėjimų knygelės. Pasiūlymo ji tada atsisakė dėl darbo krūvio, bet ilgainiui paaiškėjo, kad sukauptomis gausiomis žiniomis labai norisi dalytis. „Pasikalbėjimus“ L. Limantaitė rašė po darbo, savaitgaliais, per atostogas. Kai parašė, paaiškėjo, kad leidėjų planai pasikeitė. Apsvarsčiusi galimą riziką, „Lietuviškų-itališkų pasikalbėjimų knygelę“ tūkstančio egzempliorių tiražu ji išleido pati.

Beveik 300 puslapių pasikalbėjimų. Struktūra klasikinė: viskas pagal temas. Pirmiausia – sakiniai ir posakiai, paskui – žodžių sąrašas.

Itališkų makaronų, padažų, picų, sūrių, saldumynų lietuviški atitikmenys – su beveik enciklopediniais paaiškinimais. Kone visa lietuvių mėgstamo krepšinio terminologija. O pasak Italijos ambasadoriaus, jeigu kada nors Italijoje jums kils problemų, kurias reikia išsiaiškinti su okulistu, kepėju, taksistu ar banko darbuotoju, nesijaudinkite, atsiverskite šią knygelę ir viską išspręsite.

Knygos egzempliorius – autorės italų kalbos dėstytojai Vilniaus universitete Beatriz Ameliai Strimaitienei.

Vienas iš priedų – „Glausta italų kalbos gramatika“.

Naujovė tokio pobūdžio leidiniuose – priedas „Italų kalbos pinklės ir įdomybės“. Homografai, homonimai, paronimai, „netikrieji draugai“ (žodžiai, kurie skamba panašiai abiejose kalbose, bet kurių reikšmė visai kita), trūkstami ekvivalentai ir dar daugybė atvejų, galinčių suklaidinti ne tik pradedančiuosius mokytis. Autorė nurodo ir keletą dažniausių vertimo klaidų: iš lietuvių į italų ir iš italų į lietuvių kalbą – jų ji pastebi nuolat.

Yra idiomų ir frazeologizmų, yra patarlių. Kad „il pizzo“ – reketo mokestis, sužinome itališkų realijų skyrelyje. Kaip versti populiarųjį „cazzo!“, nurodoma nemažos apimties žargono skyrelyje.

Knyga baigiasi patarle: „Volere è potere“. Kas nori, tas ir gali. Parengti „Pasikalbėjimus“. Išmokti kalbą. Truputis pastangų, truputis širdies ir: „Buongiorno Italia!“ Į Taorminą? Portofiną? Kortiną? Su L. Limantaitės „Lietuviškų-itališkų pasikalbėjimų knygele“ kišenėje – dėl viso pikto.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"