Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Pasirodė „Poezijos pavasario“ laikmena

 
2016 05 18 6:00
Prie "Poezijos pavasario" almanacho priglausta ir kompaktinė plokštelė.
Prie "Poezijos pavasario" almanacho priglausta ir kompaktinė plokštelė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Rašytojų klube pasitiktas „Poezijos pavasario“ almanachas. Jame publikuojama 33 lietuvių autorių ir 9 užsieniečių kūryba.

Šįkart prie kasmetinio leidinio darbavosi rekordinis skaičius sudarytojų – net keturi: Giedrė Kazlauskaitė, Gvidas Latakas, Nerijus Cibulskas ir Vytautas Stankus. Eilėraščių (autorių) atrankos kriterijai nesikeitė, išlaikė pastarųjų metų madą. Rinktasi iš publikacijų 2015-ųjų kultūrinėje spaudoje: „Literatūros ir meno“, „Nemuno“, „Šiaurės Atėnų“, „Metų“, „Naujosios Romuvos“, „Pašvaistės“, „Kultūros barų“ ir dienraščio „Klaipėda“ literatūrinio leidinio „Gintaro lašai“.

Netobula

Metų poezijos derliumi leidinio nepavadinsi. Būna metų, kai nepasirodo įdomiausių poetų publikacijų. Kitų – net metų metus. Apie šį trūkumą kaip problemą užsiminė G. Kazlauskaitė. Tad almanachą vertėtų vadinti ne festivalio pasu, o kiek moderniau – eilėraščių laikmena, vienu tradicinių, privalomų „Poezijos pavasario“ priedų. Tokių kaip mikrofonas, puokštė ar ąžuolo lapų vainikas.

Viena almanacho sudarytojų Giedrė Kazlauskaitė (kairėje), o svečių kūrybą atrinkinėjo Marija Mažulienė.
Viena almanacho sudarytojų Giedrė Kazlauskaitė (kairėje), o svečių kūrybą atrinkinėjo Marija Mažulienė.

G. Kazlauskaitė almanachą rengia jau antrą kartą. Su Benediktu Januševičiumi ir Mariumi Buroku redagavo 2012-ųjų laikmeną. Būtent jie ir pritaikė naujesnę autorių (eilėraščių) atrankos metodiką. Siekdami išvaduoti leidinį nuo „suneštinės“ poezijos balasto ir grafomanų, nukreipė žvilgsnį į kultūrinę spaudą. Manyta, kad eilėraščių atsiradimas šiuose leidiniuose yra pakankama paraiška atsidurti „Poezijos pavasario“ svajonių rinktinėje.

G. Kazlauskaitė pripažino, kad toks atrankos būdas nėra tobulas. „Gana inertiškas. Aklai pasitikėti kultūrine spauda nevertėtų. Joje nebūna pačių įdomiausių poetų eilėraščių. Vis dėlto dera pamąstyti apie naują atrankos metodą, gal dar galima šį tą keisti. Pasirausti tinkalraščiuose ar paieškoti, ką poetai publikuoja feisbuke“, – siūlė „Šiaurės Atėnų“ redaktorė. Pasak jos, poezijos tikrai yra, netrūksta, stinga tik tikro jos įvertinimo – atgarsių, reakcijos.

Sukaktys

Almanacho poetinę tėkmę tris sykius pertraukia „pilkieji puslapiai“. Pirmajame pluošte 120-ųjų metinių proga publikuojami Balio Sruogos poetiniai laiškai – Valerijai Čiurlionytei, Vandai Daugirdaitei, Vandai Sruogienei. Antrajame Arnas Ališauskas, Neringa Dangvydė ir Rimvydas Stankevičius prisimena savo dėstytoją, Vilniaus universiteto „Literatų kalvės“ vadovą poetą Marcelijų Martinaitį. Jam balandžio 1-ąją būtų suėję 80 metų. Trečiajame pluošte – vėl sukaktis, 130 metų Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei. Prisimenant kūrėją ir vieno žymiausių lietuvių menininkų žmoną, pateikiama kultūrologės Nidos Gaidauskienės esė. Autorė aktualizuoja Sofijos reikšmę, poros santykių vertinimus, menines jųdviejų gyvenimo interpretacijas.

Kilęs iš palietuvio

„Poezijos pavasario“ užsienio svečių kūrybą atrinko Marija Mažulienė ir Vytas Dekšnys. Eiles vertė M. Burokas, Viktoras Rudžianskas, Saudada Mockevičiūtė, Erika Drungytė, Dovilė Kuzminskaitė, V. Dekšnys, Antanas A. Jonynas, Jurgita Marija Abraitytė ir Almis Grybauskas. „Poezijos pavasario“ renginiuose tikimasi sulaukti bent aštuonių svečių.

Vienas jų – latvių poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos garbės narys Knutas Skujeniekas, rugsėjį minėsiantis aštuoniasdešimtmetį. Ta proga fotografuojantis poetas Vladas Braziūnas Rašytojų klubo salėje surengė parodą „europieti, augęs pačiame palietuvy“. Joje eksponuojama bene „septyniolika poezijos pavasario akimirkų“ – nuotraukos, įamžinusios V. Braziūno ir K. Skujenieko susitikimus. Latvių poetui skirtas renginys vyks gegužės 25 dieną.

Už!

Almanachas priglaudė ir kompaktinę plokštelę „Poezija ir balsas'16“. Joje dvylika poetų skaito savo naujausių rinkinių ištraukas. Plokštelę iš LRT radijo įrašų parengė Mindaugas Nastaravičius.

Vėl dėmesį atkreipė almanacho dizainas. Dailininkas Tomas S. Butkus sukūrė įvairiausioms interpretacijoms palankų jo viršelį. Tūlas skaitytojas pamąstys apie radiacijos grėsmę, atras Černobylio katastrofos ženklų, o vienas kitas įžvelgs ir Mao saulės patekėjimą.

„Poezijos pavasario“ almanacho sutiktuvėms einant į pabaigą gėlių puokšte iš žurnalisto Ramūno Gerbutavičiaus rankų buvo pasveikintas literatūrologas Virginijus Gasiliūnas: „Už literatūros istorijos ir kasdienio jos gyvenimo kritinę refleksiją“. Piniginė perlaida prizininką pasiekė kiek anksčiau, tad dabar radosi gera dingstis už ją labai labai padėkoti.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"