Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Per gyvenimą – smuiko ir baleto ritmu

 
2016 10 29 6:00
Raimondas Butvila ir Rūta Railaitė-Butvilienė, išvykę iš gimtinės pagal kūrybinio bendradarbiavimo sutartį, neplanavo ilgai užsibūti svetur.
Raimondas Butvila ir Rūta Railaitė-Butvilienė, išvykę iš gimtinės pagal kūrybinio bendradarbiavimo sutartį, neplanavo ilgai užsibūti svetur. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Sugrįžome namo“, – sakė sutuoktinių Raimondo Butvilos ir Rūtos Railaitės-Butvilienės pora, vis dar besidžiaugianti savo sprendimu, kad prieš penkerius metus susikrovė lagaminus ir patraukė atgal į Lietuvą, palikdami aštuoniolika gyvenimo metų Venesueloje.

Smuikininkas ir baleto artistė, išvykdami iš gimtinės pagal kūrybinio bendradarbiavimo sutartį, neplanavo ilgai užsibūti svetur. Tačiau vieni metai, pasak muzikos pedagogo R. Butvilos, truko beveik du dešimtmečius. Žmona Rūta, Lietuvos baleto trupės direktorė, pritarė šešiasdešimtąjį jubiliejų mininčiam vyrui ir pridūrė, kad Venesueloje užaugo jų vaikai, prabėgo patys gražiausi ir darbingiausi metai.

Rūta ir Raimondas susipažino mokydamiesi M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Būsima balerina tuomet buvo devintokė, o būsimas smuikininkas - vienuoliktokas.Asmeninio albumo nuotrauka
Rūta ir Raimondas susipažino mokydamiesi M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Būsima balerina tuomet buvo devintokė, o būsimas smuikininkas - vienuoliktokas.Asmeninio albumo nuotrauka

Vis dėlto kai žinoma moteris išgirdo Lietuvos operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo kvietimą grįžti – nė akimirkos neabejojo, neatsispyrė pasiūlymui. Pasak Raimondo, iš šalies išvyko jo iniciatyva, o grįžo tik žmonos dėka.

Namai namučiai

Namai visada yra namai. Sutuoktiniai pripažįsta, kad Karakase praleistas ilgas laikas nesukėlė susvetimėjimo jausmo. Grįžusi šeima pasijuto taip, tarsi niekur nebūtų išvažiavusi.

Dvidešimt šešerių dukra Gailė šiemet baigė aktorystę su režisieriaus Oskaro Koršunovo auklėtinių laida. „Mano duktė – aktorė, – didžiuodamasis gyrėsi tėtis Raimondas. – Ji visuomet buvo artistė, tačiau dabar – diplomuota.“

Ar nuo šeimos labai nenutolo 31 metų sūnus Šarūnas? Jis – inžinierius, gyveno Švedijoje, dabar persikėlė į Katalonijos sostinę Barseloną. Pasidomėjus, kaip Šarūnas žvelgia šeimą, pasinėrusią į kūrybinę veiklą, tėvai atskleidė, kad vaikinas taip pat domisi menais, teatru. „Pasėta ta užkrečiama bacila“, – neslėpė pasitenkinimo Rūta.

„Sūnus užaugo teatre, – pabrėžė muzikas. – Juk praėjus vos keliems mėnesiams po gimdymo žmona grįžo į darbą. Kai neturėdavome kur palikti Šarūno, Rūta pasiimdavo jį kartu. Teatro vaikas, kuris yra matęs ne tik spektaklius, bet ir repeticijas, teatro būtį ir buitį, suserga pačia gražiausia liga. Tai – nepagydoma.“

Pradžios neišeina pamiršti

Prisiminęs pirmąsias dienas Venesueloje Raimondas nuoširdžiai stebėjosi, kaip sugebėjo prisitaikyti visiškai jiems nepažįstamoje terpėje. Sutuoktiniai, pradėję lankyti ispanų kalbos kursus, suvokė, kad turės perprasti nežinomą kalbą nuo pat pirmo žodžio „labas“.

Sutuoktiniai pripažįsta, kad Karakase praleistas ilgas laikas nesukėlė susvetimėjimo jausmo.Romo Jurgaičio nuotrauka
Sutuoktiniai pripažįsta, kad Karakase praleistas ilgas laikas nesukėlė susvetimėjimo jausmo.Romo Jurgaičio nuotrauka

Nepraėjus nė savaitei, kai atvyko, smuikininkas buvo išsiųstas dirbti į jaunimo orkestro stovyklą. „Mane tiesiog įstūmė į tą darbą. Mokiniai – iš periferijos, visiškai nemokantys anglų, o aš – ispanų kalbos“, – dalijosi prisiminimais R. Butvila.

Tačiau mokytojas ir jo mokiniai, suvienyti muzikos kalbos, džiaugėsi bendravimu. „Po dviejų savaičių pradėjau šnekėti ispaniškai. Kai esi priverstas, neturi kur dėtis, procesas rutuliojasi savaime, po truputį žodynas gausėja, – tikino vyras. – Tą patį išgyveno ir Rūta. Kol neturėjo pamokų, ispaniškai nekalbėjo. Kai tik pradėjo dirbti, tuoj prašneko.“

Tąkart Rūtai buvo pažadėtas šokio pedagogės darbas. Projektui žlugus, veiklos ji ieškojo savarankiškai. Savo valandos, anot moters, teko išlaukti. Rūta, išbandžiusi save ir namų šeimininkės, ir megztinių mezgėjos vaidmeniu, nenuleido rankų. „Mūsų darbas – specifinis, prie kiekvieno kampo teatrai nesimėto, – kalbėjo buvusi balerina. – Tad sulaukusi tinkamos progos įsikabinau į ją ragais ir nagais. Kuo toliau, tuo daugiau buvo darbo.“

Išeiti ar likti

Pasisukus pokalbiui apie konkurenciją ir ankstyvą baleto šokėjų pensiją, Rūta išdėstė gana tvirtą savo nuomonę. Esą viskas priklauso nuo požiūrio, priėjimo. „Anksčiau ar vėliau turi išeiti, – nedaugžodžiavo ji. – Vyresnio, pensinio amžiaus artistams žiūrovai nedovanoja nė mažiausios klaidos. Jaunas gali parkristi, paslysti. Visada randamas paaiškinimas – dar jaunas...“

Pasak Rūtos, po dvidešimties darbo metų žmogus turi galimybę pasirinkti: išeiti ar likti. „Vis dėlto kaita turi būti“, – liūdnai konstatavo pašnekovė.

Baletas, Raimondo manymu, bene žiauriausia meno rūšis. Įžengęs į ketvirtą dešimtį jau turi pasitraukti. „Tik pradėjęs suprasti, ką gali perteikti, stipriau jausti, tik pradėjęs statyti namo pamatus esi nurašomas, – neslėpė empatijos šokėjams smuikininkas. – O muziko karjera šiuo laikotarpiu tik įgauna pagreitį.“

„Sugrįžom namo“, - sakė sutuoktinių pora, vis dar besidžiaugianti savo sprendimu, kad prieš penkerius metus susikrovė lagaminus ir patraukė atgal į Lietuvą. (nuotr. 2013-ųjų šv. Kalėdos)Asmeninio albumo nuotrauka
„Sugrįžom namo“, - sakė sutuoktinių pora, vis dar besidžiaugianti savo sprendimu, kad prieš penkerius metus susikrovė lagaminus ir patraukė atgal į Lietuvą. (nuotr. 2013-ųjų šv. Kalėdos)Asmeninio albumo nuotrauka
Dvidešimt šešerių dukra Gailė šiemet baigė aktorystę su režisieriaus Oskaro Koršunovo auklėtinių laida.Asmeninio albumo nuotrauka
Dvidešimt šešerių dukra Gailė šiemet baigė aktorystę su režisieriaus Oskaro Koršunovo auklėtinių laida.Asmeninio albumo nuotrauka

...

Lietuvos baleto trupės direktorei įstrigo, kad šiuolaikinis jaunimas nevengia žodžių „man nepatinka“ arba „nedarysiu“. „Gal kultūros stoka, gal požiūris kitoks? – svarstė ji. – Anuomet visai kitaip buvome auklėjami: kaip liepdavo, taip ir darydavome. Vyravo stipri disciplina. Tarp šokėjų sklandė toks pasakymas: jei choreografas pastatęs ant galvos lieps suktis, netarsi nė pusės žodžio ir suksiesi.“

Rūta, į teatrą atėjusi šokti būdama dar mokinukė, visada dirbo neskaičiuodama nei laiko, nei pinigų. Dabar moteris pati stebi jaunimą ir jos jau neglumina dažnai girdimas klausimas: „Kiek mokėsite?“ Pašnekovė prisiminė, jog anksčiau jauniems baleto artistams svarbiausia buvo galimybė šokti.

Kad klaidos nesikauptų

Rūta prisipažino, kad jai pačiai išlaisvėti prireikė nemažai pastangų. Sovietmečiu moters šeima kentėjo nuo represinio režimo, tremties. „Dalis mano šeimos buvo išvežta į Sibirą, dalis – sušaudyta. Nuo pat mažumės buvau išmokyta tylėti“, – pridūrė ji.

Šokio pedagogei gyvenimas Venesueloje išėjo į naudą. Pasak Rūtos, ten ji surado save, suvokė neturinti slėpti jausmų. „Žinoma, laikai pasikeitė, tačiau vis tiek džiaugiuosi atsiskleidusiomis savybėmis, – šypsodamasi tvirtino buvusi balerina. – Nors, reikia pripažinti, kartais reiškiuosi kiek per aštriai, per skaudžiai.“

„Nutylėjimas leidžia kauptis neteisybei. Jei netyli – neleidi išsikeroti neteisybei, – papildė žmonos mintį Raimondas. – Ugdytojo, pedagogo santykis su mokiniu panašus. Turi sakyti tiesą, kad klaidos nedidėtų. Žinoma, rėžti be užuolankų nederėtų – gali sužeisti. Tačiau pasirinkus tinkamą, neįžeidžią formą, kodėl nepasakius?“

Visi patiriami įspūdžiai, jausmai, perskaitytų knygų turinys, anot Raimondo, kaupiasi žmoguje jam to nė nežinant. „Viską akumuliuoji neduodamas ataskaitos net sau, o pasiimi – kai to prireikia“, – patikino muzikos pedagogas.

Šv. Kalėdos Venesueloje.Asmeninio albumo nuotrauka
Šv. Kalėdos Venesueloje.Asmeninio albumo nuotrauka

Kaip pavyzdį jis pateikė dar mokykloje perskaitytą frazę iš Ericho Marios Remarque'o knygos „Trys draugai“: „Kiekvienas žingsnis mus veda galo linkui.“ Ir pridūrė, kad būdamas šešiolikos suprato ją vienaip, o dabar, priartėjus prie šešiasdešimties, tiesa daug artimesnė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"