Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Pianistas iš stygininkų šeimos

 
2016 04 16 6:00
Augustinas Eidukonis jau gali vadinti save muzikų šeimos sūnumi.
Augustinas Eidukonis jau gali vadinti save muzikų šeimos sūnumi. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per tarptautinį muzikos festivalį „Sugrįžimai“ Vilniaus paveikslų galerijoje grojo pianistas, Liubeko muzikos akademijos (Vokietija) studentas Augustinas Eidukonis. Antrakursis, gimęs muzikų šeimoje, scenoje pasirodė su jaunesniuoju broliu violončelininku, o mokosi ten pat, kur ir jo sesuo smuikininkė.

Į Vokietiją A. Eidukonis išvyko 2014 metais, kai įstojo į Liubeko muzikos akademiją. Tuo metu ten jau studijavo jo vyresnioji sesuo smuikininkė Ieva Marija. Ji pasirinko šią akademiją todėl, kad čia dėsto žymus profesorius Thomas Brandis. Baigęs mokyklą Augustinas nuvyko aplankyti sesers. Pasidairė po Liubeką, pavažinėjo po aplinkinius miestus, nuėjo į įvairių dėstytojų paskaitas ir taip pat nusprendė rinktis profesorių iš Liubeko Konradą Elserį. „Mūsų panašus požiūris į muziką, jos atlikimą, todėl radome bendrą kalbą. Manau, svarbu, kad sutaptų mokytojo ir mokinio charakteris, – kalbėjo Augustinas. – Sakoma, vokiška mokykla yra tvarkinga, „sausa“, profesoriai dėsto tik vokiečių muziką, bet iš savo patirties to patvirtinti negaliu.“

Ieva dabar studijuoja dar pedagogikos magistrantūroje. „Matydamas sesės pavyzdį suprantu, kad išsirinkome valstybę, kurioje rengiami aukšto lygio muzikai. Čia – didelė konkurencija, tad pedagoginis darbas suteikia stabilumo. Kiti instrumentininkai groja orkestruose, bet pianistai tokios galimybės neturi. Tai žinojau nuo mažens. Todėl domiuosi dirigavimu, stengiuosi būti įvairiapusiškas“, – pasakojo Augustinas. Dar prieš baigdamas mokyklą jis buvo gavęs kvietimą studijuoti Londono karališkojoje muzikos akademijoje, tačiau pasirinko nedidelį miestą Vokietijos šiaurėje.

Įsimintiniausias pianisto koncertas – „Sugrįžimų“ Vilniuje. /Hanso Jürgeno Humberto nuotrauka
Įsimintiniausias pianisto koncertas – „Sugrįžimų“ Vilniuje. /Hanso Jürgeno Humberto nuotrauka

Violončelė buvo sunki

Ieva, Augustinas ir Kasparas augo muzikų šeimoje. Jų mama Virginija Eidukonienė – smuikininkė, tėtis – violončelininkas Kęstutis Eidukonis. Vaikystėje Augustinas visada buvo apsuptas muzikos. „Mama mokė smuikuoti – kai dirbdavo, klausydavausi jos pamokų. Kol tėtis repetuodavo, vaikščiodavau po Filharmonijos koridorius ir klausydavausi jo. Prisimenu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio konkursą, kaip Sonata Alšauskaitė fortepijonu skambino Piotro Čaikovskio koncertą, – jis iki šiol yra mano vienas mėgstamiausių kūrinių“, – prisipažino pianistas.

Eidukonių šeimoje visi griežia styginiais instrumentais, išskyrus Augustiną. Jis vienintelis pasirinko klavišinius. „Mūsų šeimoje muzikų karta prasidėjo nuo tėvų – jau galiu vadinti save muzikų šeimos sūnumi, – svarstė A. Eidukonis. – Ketverių mėginau griežti violončele, bet, matyt, dar buvo pernelyg sudėtinga. Vis prieidavau prie pianino, pagrodavau. Tai pastebėjo ir tėvai.“

Muzikos profesionalų kelią visi trys rinkosi nedvejodami, o tėvai niekada negailėjo patarimų. Jie nuvedė atžalas į M. K. Čiurlionio menų mokyklos parengiamąją grupę, vėliau ragino vaikus išbandyti kitus pomėgius. „Mokė, kad svarbu daryti tai, kas labiausiai patinka, būti savo srities profesionalu, – sakė Augustinas. – Sesei labai patinka jos instrumentas. Brolis dešimtokas griežia violončele ir domisi programavimu, kompiuteriais – jo likimas dar neaiškus.“

Mokydamasis dvyliktoje klasėje Augustinas dalyvavo projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“ ir atliko savaitės praktiką Kultūros ministerijoje. /Asmeninio albumo nuotraukos
Mokydamasis dvyliktoje klasėje Augustinas dalyvavo projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“ ir atliko savaitės praktiką Kultūros ministerijoje. /Asmeninio albumo nuotraukos

Drauge sukūrė operą

Dar mokykloje A. Eidukonis su klasės draugais parašė libretą, muziką ir pastatė operą „Keista Bendžamino Batono istorija“. Abiturientai mokslo metų pabaigoje visuomet stato operą, tačiau Augustino laidos dvyliktokai panoro grąžinti tradiciją ir patys parašyti libretą bei muziką kūriniui. „Tai buvo didelis iššūkis. Mūsų daug, vien kompozitorių – aštuoni, libreto autorių – keturi. Visi turėjo skirtingas nuomones ir vizijas, bet galiausiai pavyko jas suderinti“, – šypsodamasis prisiminė Augustinas.

Mokydamasis dvyliktoje klasėje jis taip pat dalyvavo projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“ ir atliko savaitės praktiką Kultūros ministerijoje. Rašė savo tinklaraštyje, dalyvavo susitikimuose su ministrais, susipažino su valstybės valdymu iš arti. Kadangi stengiasi domėtis įvairiomis sritimis, politika – ne išimtis. „Kultūros žmonėms nelengva suprasti biurokratinį aparatą – procesai vyksta lėtai, bet ateityje, manau, jie vis greitės. Be to, esu didelis patriotas. Nuolat stebiu, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje“, – tikino jis.

Augustinas, kaip dabar brolis Kasparas, anksčiau laisvalaikiu kurdavo internetinius puslapius, mokėsi programavimo. „Informatika ir muzika – skirtingos sritys, bet matematika ir muzika – artimos. Dauguma meno sričių yra paremtos tikslumu, įvairiais mokslais“, – tvirtino pianistas, jau mokykloje pradėjęs mokytis ir vokiečių kalbos.

Su fortepijono mokytoja Vida Emilija Prekeryte. Augdamas pianistas klausydavosi ir muzikuojančių tėvų. Šiandien visi dažniausiai repetuoja atskirai, todėl proga pagroti kartu pasitaiko retai.
Su fortepijono mokytoja Vida Emilija Prekeryte. Augdamas pianistas klausydavosi ir muzikuojančių tėvų. Šiandien visi dažniausiai repetuoja atskirai, todėl proga pagroti kartu pasitaiko retai.

Neatitrūksta nuo muzikos

Į aštuonioliktąjį „Sugrįžimų“ festivalį atvyko atlikėjai, studijuojantys žymiose Europos aukštosiose muzikos mokyklose. Augustinas ir Kasparas per koncertą grojo su klarnetininke Morta Kačionaite, kuri, baigusi Didžiosios Britanijos Chathamo muzikos mokyklą, grįžo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, bei jos broliu obojininku Kristupu Kačionu.

Susitikę su kolegomis muzikai pasakoja vieni kitiems apie savo mokymosi įstaigas, jose vykstančius meistriškumo kursus, dalijasi patirtimi. „Manau, labai svarbu bendrauti tarpusavyje. Gal mums kartais atrodo, kad užsienyje kelias rožėmis klotas, o namie – ne. Stengiuosi kritiškai žvelgti į savo studijas, drąsiai, atvirai, objektyviai tai sakau ir kitiems, – kalbėjo Augustinas ir pridūrė, kad dėl festivalio atlikėjų ryšiai su Lietuva nenutrūksta: – Nenutolstame nuo muzikinio pasaulio gimtinėje, įsiliejame į jį. Norisi būti Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalimi, o ne grįžus po studijų išlįsti kaip kokiam Pilypui.“

Su broliu jis koncertavo ne pirmą kartą. „Nors ir labai keistai gali atrodyti, kai namie tiek daug muzikos, visi repetuojame savo kūrinius atskirai, užsidarę skirtinguose kambariuose. Retai pasitaiko proga pagroti drauge“, – neslėpė pianistas.

Kasparas (kairėje) griežia violončele ir jau taip pat lankėsi Liubeke.
Kasparas (kairėje) griežia violončele ir jau taip pat lankėsi Liubeke.

Knygos ir spektakliai atsiskleidžia grojant

A. Eidukonis akademijoje yra koncertmeisteris, groja per muzikinio teatro paskaitas, taip pat dirba Johanneso Brahmso muziejuje. Dažnai lankosi Hamburge, vasarį vyko į tarptautinį Berlyno kino festivalį. „Ne vienas klasės draugas iš muzikos ar dailės pasuko į kino meną, dabar lavina mano kino skonį. „Berlinalėje“ žiūrėjau vienintelį festivalyje dalyvavusį lietuvišką filmą „Mariupolis“. Domiuosi visomis kultūros šakomis – muzikui svarbūs įspūdžiai ir išgyvenimai, išsilavinimas. Visos perskaitytos knygos ir pamatyti spektakliai atsiskleidžia grojant“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kasparui liko mokytis porą metų. Jei rinksis muziką, ar jis irgi patrauks į Liubeką ieškoti dėstytojų? „Kaip kadaise aš lankiau sesę, taip jis – mane. Lyg dinastija... – nusijuokė Augustinas. – Kasparui čia taip pat patiko, ir violončelės profesoriai geri – manau, tai viena galimybių. Tačiau kiekvienas turi rasti savo kelią ir pats jį praminti – tik taip išmoksi būti savarankiškas ir kovoti už savo ateitį.“

Augustinas dukart tapo tarptautinio konkurso-festivalio „Muzika be sienų“ laureatu, dalyvavo Fryderyko Schopino fortepijono konkurse Šafarnėje (Lenkijoje) ir tarptautiname Rosalyn Tureck Johanneso Sebastiano Bacho jaunųjų pianistų konkurse Niujorke. Pasak A. Eidukonio, kol kas įsimintiniausias jo pagrotas koncertas – „Sugrįžimų“ Vilniuje. „Kaip teigia mano mokytoja Vida Prekerytė, užsienyje groji miniai, o namie – sunkiau, nes kiekvienas veidas yra pažįstamas“, – pridūrė vaikinas.

Vaikystė - Filharmonijos koridoriuose.
Vaikystė - Filharmonijos koridoriuose.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"