Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Platėja Europos Kultūros kelių žemėlapis

 
2016 10 31 6:00
1935 metais statyta Kurklių sinagoga verta būti įtraukta į Žydų kultūros paveldo kelio maršrutą./ Kultūros paveldo departamento archyvo nuotrauka

Vilniuje baigėsi dvi dienas trukęs Europos Tarybos Kultūros kelių 6-asis patariamasis forumas, analizavęs Kultūros kelių geografinį plėtojimą ir naujų temų vystymą.

Plačiai žinomas Santiago de Compostela piligrimų kelias buvo gera pradžia pasidomėti ir kitais su Europos kultūra susijusiais keliais, kurie galėtų dominti turistus. 1987 metais buvo sukurta Europos Tarybos Kultūros kelių programa, o dar po dešimties metų šių kelių koordinavimui Liuksemburge įkurtas Europos Tarybos Kultūros kelių institutas. Dabar ši Kultūros kelių programa jungia 32 Europos tarybos sertifikuotus kelius, tokius kaip Hanzos, Vikingų ir Napoleono, Via Regia, Habsburgų, Cluny abatijų ir kt.

Bendra kultūrinė erdvė

Kai Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2010 metų gruodžio 8 dienos rezoliucija patvirtino Išplėstą dalinį susitarimą dėl Kultūros kelių, buvo pradėta formuoti bendra kultūrinė erdvė, skleidžianti kultūros paveldo vertes, plėtojanti bendradarbiavimą tarp vietos, regiono valdžios institucijų, universitetų, kitų organizacijų bei vystanti užsienio turizmą, pristatanti Europos istorijai bei kultūrai svarbius turizmo maršrutus.

Šių metų forumo tema – „Europos Tarybos Kultūros kelių plėtra: iššūkiai ir galimybės“. Forumo dalyviai – 32 sertifikuotų Europos Tarybos Kultūros kelių pirmininkai bei vadybininkai, tarptautinių organizacijų, ministerijų atstovai, politikai, akademikai, ekspertai ir turizmo profesionalai, taip pat atstovai iš neseniai prie šios programos prisijungusių šalių – Gruzijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos.

Kultūros kelius jungianti programa aprėpia įvairias Europos erdves, laikmečius, siekia puoselėti kultūros paveldą, stiprinti įvairovę bei kultūrinį dialogą. Šiemet pirmą kartą Vilniuje organizuotame forume jo dalyviai aptarė jau veikiančius Kultūros kelius, diskutavo apie naujai kuriamus maršrutus, dalijosi patirtimi.

"Svarbiausia, kad vietos bendruomenės suprastų kultūros paveldo potencialą ir jį išnaudotų. Mes turime būti didesni patriotai ir stengtis rodyti savo paveldą, sudominti juo turistus", - sakė Alfredas Jomantas.Romo Jurgaičio nuotrauka

Keliai Lietuvoje

Didėjant Kultūros kelių aktualumui šalies ir Europos mastu, Vilniuje įvykusio forumo organizatoriai – Europos Kultūros kelių institutas, Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ─ tęsia darbą, skatinantį Kultūros kelių Lietuvoje kūrimą ir plėtrą.

Pasak Europos Tarybos išplėsto dalinio susitarimo dėl Kultūros kelių vykdomajai valdybai pirmininkaujančio Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjo Alfredo Jomanto, Lietuvai yra labai svarbu vystyti Europos Tarybos Kultūros kelius. „Šiuo metu Europoje yra 32 sertifikuoti Kultūros keliai. Birželį Lietuvoje įkurta Švento Jokūbo kultūros kelio asociacija tapo pilnateise Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos nare. Šv. Jokūbo kelias eina per visą Europą – nuo Lietuvos iki Ispanijos. Tad būtinas bendradarbiavimas tarp savivaldybių, tarp ekspertų, turizmo organizatorių. Kadangi tai liečia Lietuvos savivaldybių teritorijas, naudą pajus ir Lietuva – atvykę aplankyti su šiuo keliu susijusių objektų turistai gyvens Lietuvos viešbučiuose, pirks mūsų produktus“, – sakė A. Jomantas.

Turizmo nauda

Tačiau, pasak pašnekovo, kol vietos bendruomenės neužsiims turizmo vystymu, tol jos nepajus ir galimos tarptautinio turizmo naudos. „Svarbiausia, kad vietos bendruomenės suprastų kultūros paveldo potencialą ir jį išnaudotų. Mes turime būti didesni patriotai ir stengtis rodyti savo paveldą, sudominti juo turistus, – sakė A. Jomantas. – Pavyzdžiui, kokia nuostabi yra medinė mažytė Kurklių kaimelio Anykščių rajone sinagoga. Jei Kurklių kaimelis norėtų būti įtrauktas į per Europą einantį Žydų kultūros paveldo kelią, tai jis ten atsidurtų kartu su trisdešimčia valstybių. Lietuvos maršrutas būtų matomas kartu su kitų šalių maršrutais. Tačiau labai svarbu tam pasiruošti. Reikia pagalvoti, kad atvykus turistams būtų kam atverti sinagogos duris, papasakoti, kad šalia ir būtų kur išgerti kavos.“

Politiniai sprendimai

Kaip pasakojo A. Jomantas, savivaldybės turi būti apsisprendę ir pasiruošę dalyvauti šiuose turistiniuose projektuose. „Turi būti padaryti ir politiniai sprendimai – to savivaldybės privalo norėti, – teigė pašnekovas. – Svarbu įtraukti ir vietos verslą. Be to, šitie Europos Tarybos projektai yra specifiniai, jie turi atitikti tam tikrus kriterijus – reikia dirbti kartu su kitomis šalimis, per kurias eina Kultūros keliai. Visų šalių maršrutai turi atitikti tuos pačius kriterijus. Tai nėra konkurencija, tai bendradarbiavimas. Lietuvos savivaldybės turi išmokti bendradarbiauti tarpusavyje ir galvoti apie bendrus interesus. Iš kitų šalių turės ko pasimokyti. Tai procesas, kuris užtrunka, tačiau reikia tuo užsiimti.“

Tikimasi, kad praėjusių metų gruodį įsteigta Žydų kultūros paveldo kelio asociacija netrukus taip pat prisijungs prie Žydų kultūros paveldo kelio europinės federacijos. Kaip pasakojo A. Jomantas, Lietuvoje yra ir su Hanzos, Napoleono, Vikingų, Keramikos keliais susijusių vietų, tad mes daugelyje sertifikuotų maršrutų jau galėtume būti matomi, tik reikia suvokti vietos potencialą ir patiems žingsnis po žingsnio įsilieti į Kultūros kelių maršrutus. Forume buvo skirta daug dėmesio svarstymams, kaip Europos Kultūros kelius pratęsti į Pietryčių Europą. Forumo metu pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"