Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Po galeriją – užrištomis akimis

 
2016 05 30 6:00
Taktilinė skulptūrų paroda, surengta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai minint 90 metų jubiliejų, – pirmoji tokia Lietuvoje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Programa „Menas tamsoje“ kviečia Nacionalinės dailės galerijos (NDG) eksponatus paliesti rankomis. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai (LASS) minint 90 metų jubiliejų, galerijoje surengta pirmoji skulptūrų taktilinė paroda.

Taktiliniai atvirukai neregiams – NDG kolekcijos paveikslai atspausdinti ant specialauus, liečiamo paviršiaus.

Kūrinius galima paliesti, o edukacinės programos „Pojūčių paveikslai“ metu režisierė Karolina Žernytė su aktoriais po galeriją žiūrovus vedžioja užrištomis akimis.

Liečiamosios skulptūros

Eksponatai atrinkti iš Lietuvos dailės muziejaus XX ir XXI a. dailės rinkinio. NDG veikiančią parodą kuravo Eglė Juocevičiūtė ir edukatorė Eglė Nedzinskaitė. Pasirinktos įvairių faktūrų ir tipų mažosios skulptūros, atrinkti bronziniai kūriniai (jų lengvai nesugadinsi), realistiškos skulptūros ir abstrakčios figūros.

Tai – jau ne pirmas LASS ir NDG bendradarbiavimas. Kartu šios institucijos paruošė ir išleido taktilinius atvirukus, kuriuose atspausdinti NDG kolekcijos paveikslai – popieriuje galima paliesti kūrinį, kitoje atviruko pusėje brailio raštu perskaityti aprašą.

Pasak E. Nedzinskaitės, lankytojai buvo itin susidomėję anksčiau rengta „Pojūčių paveikslų“ ekskursija – ir neregiams, ir regintiems visą laiką norisi paliesti eksponatus. „Parodos tikslas – kaip ir atvirukų – ne tik pristatyti meno kūrinius kaip daiktus, bet ir parodyti, kokių įvairių formų jie gali būti“, – komentavo edukatorė.

Parodoje pristatomi Vytauto Šerio, Ksenijos Jaroševaitės, Vlado Vildžiūno, Mindaugo Navako, Teodoro Kazimiero Valaičio, Dalios Matulaitės, Šarūno Šimulyno ir Vlado Urbanavičiaus darbai.

Edukatorė Eglė Nedzinskaitė domisi, kaip lankytojai supranta meno kūrinius vien juos liesdami.

Gyvieji aktorių paveikslai

„Pojūčių paveikslų“ pasivaikščiojimo metu lankytojus lydi aktoriai-gidai, atkuriantys NDG nuolatinės ekspozicijos paskutiniųjų salių meno kūrinius. Naudojant ne tik lytėjimo pojūčius (iš drobių atkeliami juose vaizduojami objektai), o ir kvapus bei garsus, teatralai tiksliai ir profesionaliai atkuria jų temas, siužetus. Pasirinktos abstrakcijos, natiurmortai, įveiksminti Algimanto Švėgždos, Marijos Teresės Rožanskaitės, Raimundo Šližio ir kitų menininkų paveikslai. Kaip pasakojo „Pojūčių teatro“ režisierė K. Žernytė, abstraktūs darbai pasirinkti todėl, kad leido pasireikšti aktorių fantazijai, vaizduotei.

Dažnam NDG lankytojui ar įgudusiam meno istorikui iš tiesų aišku, apie kokį paveikslą aktoriai pasakoja. „Pojūčių paveikslai“ vis atsiranda, grįžta į NDG sales. Didelio susidomėjimo sulaukiama ne tik iš aklųjų ir silpnaregių, o ir besidominčiųjų daile, teatru – matančiųjų. Regintiems įdomus pojūčių pasaulis, o aklieji šioje ekskursijoje susipažįsta su Lietuvos meno istorija, aktoriai suteikia progą kūrinius pajusti kūnu.

Ar skiriasi aklųjų ir reginčiųjų publika? „Aklieji jaučiasi laisviau, jie kalba, verbalizuoja savo pojūčius. Tuo metu regintieji (ypač dalyvaujantys pirmą kartą) išgyvena tyliai, viduje“, – sakė režisierė.

Išmokė šokti

Minint LASS 90 metų jubiliejų surengta edukacinė programa apjungė dailės, teatro, o taip pat ir šokio užsiėmimus. Choreografė Jurgita Česnavičiūtė ir „Šokių akademijos“ šokėjai vedė kūrybines dirbtuves „Šokiai tamsoje“.

Kaip sakė J. Česnavičiūtė, mokyti akluosius šokti nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti. „Specialios metodikos neturime, mokytojai, žinodami, kad grupėje tarp matančių žmonių yra ir nematantis, paprasčiausiai daugiau kalba, pasakoja apie judesius“, – sakė choreografė, į kurią kreipėsi šokti norėjęs nematantis vaikinas, tačiau apie negalią sužinojusios kitos studijos atsisakė jį mokyti. „Labiausiai džiaugiuosi, kad Marius įvaldė skirtingas šokio rūšis: tango, lindyhop'ą, pramoginius šokius, salsą, bachatą, kizombą. Jei gali vaikščioti – gali ir šokti“, – įsitikinusi Jurgita.

Choreografė Jurgita Česnavičiūtė ir „Šokių akademijos“ šokėjai vedė kūrybines dirbtuves tamsoje.

Neregiams pritaikomas menas

LASS atstovė, vyr. specialistė Lina Puodžiūnienė teigė, kad jubiliejine programa siekta meno raiškos pagalba supažindinti neregius su vaizdų pasauliu, tuo pačiu – reginčiuosius su nematomu pasauliu. Neregiai yra susipažinę su K. Žernytės kūryba, būtent su LASS kurtas pirmasis režisierės spektaklis „Bitinėlio pasakos“. Tačiau taktilinė skulptūrų paroda yra pirmoji tokia Lietuvoje.

Užsienyje didieji muziejai neretai gamina klasikinių kūrinių kopijas specialiai neregiams, – analogai skirti liesti, atlieka edukacinė funkciją. „Būtų džiugu, jei edukacinės programos būtų rengiamos ne vien jubiliejine proga. Mano didžiausia svajonė, – kad kiekvienas muziejus Lietuvoje turėtų edukacinę programą, pritaikytą neregiui. Tačiau vien pagaminti daiktą liečiamu paviršiumi negana, dar reikia pasigilinti į neregių patyrimus, išmokti, kaip atskleisti jiems vizualų meną“, – kalbėjo L. Puodžiūnienė. Pasak jos, jei kasdienybėje įprastus daiktus dažniau paliestume, atrastume naujų pojūčių, subtilių detalių, kurias paprastai užgožia matymas.

Skulptūrų taktilinė paroda NDG veiks iki birželio 12 dienos.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"