Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu

 
2017 05 17 11:30
Seyfullahas Cezmi Azaras iš Turkijos (kairėje), Richardas Udesas iš Olandijos ir Ahmadas Almardinis iš Sirijos Lietuvoje jaučiasi saugūs ir laimingi. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Daugiau nei dvi dešimtys Lietuvoje gyvenančių įvairių šalių atstovų šį ketvirtadienį, gegužės 18-ąją, dalyvaus renginyje „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“, vyksiančiame Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje Vilniuje.

Projekto koordinatorė Živilė Jankauskaitė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad ši poezijos šventė vyks jau trečius metus iš eilės. Startavusi 2015-aisiais įgijo tęstinumą, tapo neatsiejama „Poezijos pavasario“ dalimi. Renginį sumanė ir organizuoja Baltijos ir Turkijos kultūros akademija („Balturka“).

Plėtojama idėja, kad per poeziją galima susipažinti su krašto kultūra, motyvuoti užsieniečius mokytis lietuvių kalbos.

Pasak koordinatorės, renginys atviras visiems norintiems dalyvauti. Informacija apie projektą pasklido plačiai: žinią ir kvietimus platina tarptautinės mokyklos, universitetai, įvairios organizacijos, „Caritas“.

„Visi po vienu skėčiu, – šiltai šypsojosi Živilė ir pridūrė, kad tokio pobūdžio renginiai naudingi pažinimui. – Plėtojame idėją, kad per poeziją galima susipažinti su krašto kultūra, motyvuoti užsieniečius mokytis lietuvių kalbos.“

Tarp dalyvių yra mokančių kalbėti lietuviškai, dar besimokančių ir nežinančių nė žodžio. Poezijos mokymasis bei bendradarbiavimas su lietuvių savanoriu, anot Ž. Jankauskaitės, padeda pažinti lietuvių kultūrą. „Analizuodami eilėraštį užsieniečiai išmoksta naujų žodžių, na, ir žinoma, puiki proga susirasti naujų draugų“, – kalbėjo ji.

Kita vertus, Živilės teigimu, keičiasi ir pačių lietuvių požiūris į užsieniečius. Bendradarbiaudami jie susipažįsta su įvairių kultūrų žmonėmis, jų tradicijomis, taip plečiamas akiratis.

Be to, bendravimas prasideda gerokai anksčiau – organizuojami įvairūs užsiėmimai, vakarienės lietuvių šeimose, ekskursijos prezidentūroje, Seime.

„Neseniai važiavome į Kėdainius sodinti ąžuoliukų, kiekvienas galėjo pakabinti savo vardo kortelę, tarsi palikti dalelę savęs, priminimą apie save, – sakė Živilė. – Tokia teigiama socializacijos ypatybė, juk būti užsieniečiu svečioje šalyje tikrai sunku.“

„Anykščių šilelis“ su turkiškais prieskoniais

Seyfullahas Cezmi Acaras kilęs iš Turkijos. Dar mokydamasis gimnazijoje buvo atrinktas iš geriausiai angliškai kalbančių mokinių kelionei į Lenkiją.

Vaikiną sužavėjo kraštas, jis suvokė, jog norėtų susipažinti ir su kitomis pasaulio kultūromis. Atvykęs į Lietuvą nemokėjo nė žodžio lietuviškai. Perprato kalbą nuo pradmenų, kaip sakė S. C. Acaras, nuo „labas“. Devynių mėnesių trukmės parengiamuosiuose kursuose mokėsi trise – du turkai ir vienas amerikietis.

Projekto koordinatorė Živilė Jankauskaitė pasakojo, kad ši poezijos šventė vyks jau trečius metus iš eilės.

Seyfullahas Cezmi Lietuvoje gyvena pusantrų metų, studijuoja teisę Mykolo Romerio universitete. „Pradžia buvo sunki. Parengiamojoje klasėje kalbėjome bendromis temomis (šviečia saulė ir pan.), o per paskaitas teko pereiti prie akademinės kalbos – be jokių išlygų, vienu lygiu su lietuviais. Dabar jau kiek lengviau“, – atsiduso turkas.

Poetinio žodžio šventėje S. C. Acaras dalyvaus antrą kartą. Pirmą sykį skaitė „Tamošių Bekepurį“ – lietuvių literatūros klasiko Kazio Binkio poemą. Dabar bandys įveikti Antano Baranausko „Anykščių šilelį“. Pasak pašnekovo, tai nebūtų pati lengviausia užduotis patiems lietuviams. Poeto bei kalbininko rašymo stilius sudėtingas, kalba kupina vaizdingų veiksmažodžių, tarminių žodžių. „Keletas pakeitimų – viskas tampa kur kas paprasčiau“, – sėkmės paslaptį atskleidė S. C. Acaras.

Jis pasidžiaugė A. Baranausko gebėjimu tikroviškai vizualizuoti gamtą. Anot jo, Lietuva turtinga žalumos, miškų, ji tokia pat graži kaip ir aprašytoji.

Poliglotas iš Olandijos

Renginį vesiantis Richardas Udesas iš Olandijos į Lietuvą atvyko paskui mylimąją. Meilė išgaravo, tačiau olandą pakerėjo mūsų šalies grožis, ir jis pasiliko čia gyventi.

Repeticijos akimirka.

Poeziją pamėgo tik baigęs rusų filologiją. Olandijoje, pasak Richardo, nėra populiaru deklamuoti eiles, poezija, kaip meno rūšis, nesulaukia tiek daug dėmesio. „Jei kas nors paprašytų padeklamuoti olandiškų eilėraščių, nors ir gėda, bet turiu prisipažinti – jų nežinau, – atvirai pasakė jaunas vyras. – Studijų metu teko gilintis į rusų poetų kūrinius, tai man buvo naujovė.“

Renginio vedėjas šešiiakalbis Richardas Udesas iš Olandijos.

Lietuvių kalbos olandas mokėsi savarankiškai, užtruko kone metus. Tačiau, kaip sakė pašnekovas, jam buvę šiek tiek lengviau nei daugeliui, nes jau mokėjo rusų kalbą. „Nebereikėjo iš naujo gilintis, kaip taikyti linksnius ar gimines. Gramatiką mokydamasis galėjau šiuos žingsnius praleisti, buvo daug aiškiau“, – dalijosi patyrimu.

Be gimtosios olandų, Richardas kalba šešiomis kalbomis: anglų, rusų, ukrainiečių, lietuvių, prancūzų ir vokiečių.

Prieš keletą metų internete radęs kvietimą dalyvauti renginyje „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ jis neatsispyrė pagundai susipažinti su lietuvių poezija, juolab kad skaityti eiles labai patiko. Jau trečius metus iš eilės prisideda prie šio literatūrinio įvykio. „Man didelė garbė, kad šiemet būsiu renginio vedėjas, jog galiu tarsi išplėsti savo vaidmenį. Smagu, kad užsieniečiai turi progą susipažinti, pabendrauti vieni su kitais, su lietuviais, įsigilinti į vietos kultūrą. Tai labai džiugina“, – įspūdžio pagautas kalbėjo Richardas.

Pabėgo nuo karo

Muhammedas Fethullahas Guleras Lietuvos edukologijos universitete lietuvių kalba studijuoja pedagogiką ir etiką.

Ahmadas Almardinis prieš kelionę į Lietuvą apie šį kraštą nežinojo nieko, tačiau atvykęs Sirijos pasijuto saugus ir laimingas, norėtų čia pasilikti. Pašnekovas pagal Europos Sąjungos migrantų paskirstymo programą iš Graikijos buvo nusiųstas į Lietuvą. Vyras mūsų šalyje dar tik keli mėnesiai, bet jau deda visas pastangas kuo greičiau pramokti lietuvių kalbos. Sparčiai mokosi padedamas draugų, interneto, netrukus lankys kursus. Savo šalyje baigęs universitetą įgijo turizmo bakalauro kvalifikacinį laipsnį. „Sirijoje turėjau darbą, namus, automobilį... Deja, viską turėjau palikti dėl ten vykstančio karo“, – pasiguodė Ahmadas.

Į Lietuvą – savarankiškai gyventi

Muhammedas Fethullahas Guleras atvažiavo iš Turkijos, mūsų šalyje gyvena jau porą metų. Lietuvos edukologijos universitete pedagogiką ir etiką studijuoja lietuvių kalba. Yra pirmakursis. Planuoja gyventi ir dirbti Lietuvoje. „Čia ramu, draugiški žmonės, gražus kraštas“, – sakė jis.

Seyfullahas Cezmi Azaras Lietuvoje gyvena pusantrų metų, studijuoja teisę Mykolo Romerio universitete.

Šeima Turkijoje, tačiau vaikinas dėl to pernelyg nenusimena, sakė turįs gyventi savarankiškai. Lietuvoje mato savo ateitį, baigęs studijas žada čia pasilikti. Į Turkiją grįžta vasaros atostogų. Tikino, kad tiek laiko visai pakanka pabūti kartu.

Poezijos šventėje vaikinas dalyvaus antrą kartą. Pašnekovas prisipažino, kad jam labai patiko renginys, jo atmosfera. „Atmintinai deklamuosiu Vytauto Mačernio eiles „Gal dar pameni“, – išdidžiai pasigyrė.

Vaikinas dar jaučia kalbos barjerą. „Kultūros labai skirtingos, – pridūrė turkas. – Tačiau malonu girdėti bendrą žodį – vyšnia (turkų k. – visne).“

Po Lietuvos skėčiu

Renginio savanorė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aldona Pranckėnienė (VIMS – Vilniaus tarptautinė Meridiano mokykla) tikino, kad šiam projektui nelieka abejingų. „Staiga supranti, kad nėra tautybių – tik bendražmogiškas mąstymas, nesvarbu, su kuo kalbėtumeisi: turku, olandu ar su azerbaidžaniečiu. Vienas Dievas, vienas Žmogus, – su įkvėpimu kalbėjo A. Pranckėnienė. – Teoriškai tai žinai, bet kai patiri praktiškai... Nepaprastas patyrimas – 23 tautybių, tačiau visi mąsto tą patį, vedami to paties tikslo. Kiekvieno atvykusiojo skirtingi keliai į Lietuvą. Tačiau visi žino – po Lietuvos skėčiu saugu.“

***

Gegužės 18 dieną, 18 val. literatūriniai skaitymai „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius).

Lietuvių poetų eiles skaitys užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje: Ghulam Mohammad (Afganistanas), Eriselda Barjamaj (Albanija), Tatevik Hovhannisyan (Armėnija), Vusal Rzasoy (Azerbaidžanas), Valiantsina Tunkel (Baltarusija), Cai Nan (Kinija), Weixing Ding (Kinija), Ren Shixin (Kinija), Fadi Guirguis (Egiptas), Alaa Elsayed (Egiptas), Jean-Dominique Perrin (Prancūzija), Nino Inasaridze (Gruzija), Tsira Pipia (Gruzija), Badri Chachibaia (Gruzija), Nino Tabatadze (Gruzija), Richard Udes (Olandija), Abduladim Attuwaybi (Libija), Bushra Shahid (Pakistanas), Olga Morozova (Rusija), Angelina Jakutytė (Rusija), Tatiana Beliaeva (Rusija), Ahmad Almardini (Sirija), Halil Ibahim Ak (Turkija), Seyfullah Cezmi ACAR (Turkija), Muhammed Fethullah Güler (Turkija), Žana Lupenko (Ukraina), Paul Cataldo (JAV), Arifkhanov Shamsitdin (Uzbekija), Bernard Balcevič (Lietuva), Sayin Sami Yusuf (Turkija). Renginyje dalyvaus Vilniaus lietuvių namų kamerinis choras ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos atlikėjai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"