Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Proga išvysti lenkų modernistus

 
2015 10 30 13:43
Tomo Kapočiaus nuotrauka

Vilniaus paveikslų galerijoje veikia Krokuvos nacionalinio muziejaus paroda „Amžinai jauna!“ Joje išsamiai pristatoma XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios, vadinamojo „Jaunosios Lenkijos“ laikotarpio, dailė.

Olgos Boznańskos, Juliano Fałato, Aleksandro Gierymskio, Józefo Mehofferio, Ferdynando Ruszczyco, Jano Stanisławskio, Wojciecho Weisso paveikslai, Ksawery Dunikowskio, Konstanty Laszczkos ir Wacławo Szymanowskio skulptūros, lenkų graviūros ir grafikos meistrų darbai, taip pat rinktiniai taikomojo meno pavyzdžiai.

„Paroda „Amžinai jauna!“ buvo atidaryta 2012 metais. Susidomėjimas šiuo modernizmo laikotarpiu neslopsta ligi šiol, – sakė parodos kuratorė iš Krokuvos nacionalinio muziejaus Krystyna Kulig-Janarek. – To meno lopšys ir branduolys buvo Krokuva, aktyvios intelektinės ir meninės veiklos centras. Būtent čia radosi naujasis menas, kuris ėmėsi XIX ir XX amžių sandūros filosofinio, kultūrinio vertybių perkainojimo, meninio lavinimo reformos, skatino atsirasti savarankiškas kūrėjų draugijas.“

Po gero šimtmečio

Lenkų modernistai Lietuvos sostinėje eksponuojami pirmą kartą po gero šimtmečio. 1903-aisiais Vilniuje veikė Krokuvos dailininkų draugijos „Sztuka“ paroda, prieš tai eksponuota Vienoje ir Varšuvoje. Dėl draudimo, neleidžiančio skelbimuose vartoti lenkų kalbos, parodai parinktas „Ars“ pavadinimas. „Tai buvo išskirtinis įvykis Vilniaus meniniame gyvenime, viena gražiausių XX amžiaus pirmos pusės parodų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo „Amžinai jauna!“ kuratorė iš Lietuvos dailės muziejaus Dalia Tarandaitė.

Anos parodos kelionę į Vilnių organizavo ir jos ekspoziciją įrengė F. Ruszczycas – Vilniaus krašto sūnus ir patriotas, nuo 1900 metų draugijos „Sztuka“ narys. „Ars“ eksponuota Bernardinų sodo paviljone. „Vilniaus parodų kontekste ji išsiskyrė skoninga, naujoviška ekspozicija. Darbų išdėstymas kūrė estetišką, harmoningą visumą. O plastinė forma atskleidė naujausias lenkų dailės tendencijas, drąsiausius kūrybinius ieškojimus“, – tvirtino D. Tarandaitė.

Apskritai Krokuva viliojo lietuvių jaunimą ir padarė įtaką lietuvių meno raidai. 1904 metais Krokuvos dailės akademijos ir Jogailos universiteto studentai įkūrė lietuvių kultūros draugiją „Rūta“. Būtent šiame sambūryje kilo idėja steigti Lietuvių dailės draugiją, surengti pirmą lietuvišką parodą. „1907 metais paroda buvo atidaryta, draugija įkurta. Ji skatino lietuvių dailės atsinaujinimą. Palankiai lietuvių sąjūdį sutikę recenzentai jį gretino su meniniu „Jaunosios Lenkijos“ judėjimu“, – teigė D. Tarandaitė.

Per parodos sales

Vilniaus paveikslų galerijoje „Amžinai jauna!“ ekspozicija pradedama Krokuvos vaizdais. Kita erdvė skirta patiems menininkams ir jų modeliams, eksponuojami portretai ir autoportretai. Parodoje atskleidžiama svarbi peizažo tema. Dar vienoje salėje išryškinama folkloro tematika. Domėjimasis liaudimi, jos kultūra tada buvo susijęs su nelaisvės metais tautinę tapatybę geriausiai išsaugojusios aplinkos neoromantiniu suvokimu. Paskutinioji salė skirta taikomojo meno kūriniams: spaudiniams, audiniams, keramikos ir metalo dirbiniams. Tarp eksponatų yra darbų, kuriuos įkvėpė ir europietiškoji secesija, japonizmas, ir lenkų tautiniai motyvai. Parodą papildo „Jaunosios Lenkijos“ plakatų faksimilės. Būtent Krokuvoje baigiantis XIX amžiui radosi lenkų meninis plakatas, reklamavęs meninio gyvenimo įvykius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"