Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

R. Aškinytės klausiame „ką gero skaitei?“

 
2015 08 17 6:00
Rasa Aškinytė rašo vasarą, šiuo metu jai - pats „rašymetis“. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rasos Aškinytės-Degėsienės romanas „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“ buvo išrinktas geriausia 2014-ųjų metų prozos knyga. Pati autorė šiuo metu skaito daug akademinės literatūros, o paprašyta skaitytojams rekomenduoti įdomių knygų prisiminė jai įspūdžių palikusių kūrinių. „Vasaromis būnu sodyboje, vienintelė vieta, kurioje galiu rasti knygų, yra biblioteka. Todėl vasaromis skaitau daug „senų“ knygų“, – sakė Rasa.

– Kokias atrastas arba iš naujo atrastas knygas rekomenduotumėte perskaityti?

– Maxo Frisho „Štilerį“ – apie žmogų, kuris apsimeta, kad yra ne jis, arba ir pats nebežino, kas yra. Knyga ilga ir „lėta“, todėl yra laiko pasidžiaugti ypatinga stilistika, neįprastu (bet tokiu artimu) pagrindinio veikėjo mąstymu ir tariamu emociniu šaltumu. Turėtų tikrai patikti ramios ir geros klasikos mėgėjams.

Carlo-Johano Vallgreno „Nuostabios meilės istorija“ – istorija tikrai meilės, ir tikrai nuostabios, nors niekas nei romantiškose pilyse gyvena, nei ant balto žirgo atjoja. Tiesiog meilės istorija, ir graži, ir bjauri, šiek tiek mistifikuota, bet juk tikra meilė tokia ir būna.

Viena iš kelis kartus skaitytų, dabar perleistų naujai – Johno Maxwello Coetzee „Nešlovė“ – knyga apie tai, kaip įprastą, rutininį profesoriaus gyvenimą pasuka beveik įprastas įvykis. Niekas nenutinka akimirksniu, neaišku, kada prasideda kelias į nešlovę, neaišku, ar įmanomas kelias atgal, bet būtent tas neaiškumas įtraukia ir baigus skaityti dar ilgai nepaleidžia.

– Mažai skaitote lietuvių literatūros?

– Autorių nevertinu nei pagal tautybę, nei lytį, nei kitus panašius kriterijus. Nesijaučiu privalanti skaityti lietuviškos literatūros vien todėl, kad ji lietuviška. Knygas renkuosi pagal tematiką ir kokybę. Visada domiuosi, ką naujo lietuviai parašo, bet perskaitau tik vieną kitą. Dar tiek neskaitytos pasaulinio lygio literatūros...

– Ir šiuo metu skaitote daug akademinės literatūros – kodėl?

– Ruošiuosi paskaitoms ir naujam romanui.

Viena iš paskutinių skaitytų akademinių knygų – Edwardo Wadie Saido „Orientalizmas“. Mes tiek daug „žinome“ apie Rytus, apie Rytų kultūras, religijas, žmones, kad tikrai pravartu pasitikrinti, kaip tos „žinios“ atsirado ir ar jos yra bent kiek panašios į tiesą (ir įsitikinti, kad, deja, dažniausiai nėra). Knyga akademinė, tačiau lengvai skaitoma ir suprantama, tikrai sugriaus ne vieną stereotipą ir ne tik apie Rytus.

– Darbus ir kylančias idėjas užsirašote užrašų knygutėje. Ar joje turite sąrašą, ką dar norėtumėte perskaityti, ar turite tokį susidariusi?

– Mano „sąrašas“ labai atsitiktinis. Jį beveik šimtu procentų lemia sutikti žmonės. Anksčiau ar vėliau su kiekvienu pokalbis pasisuka tema „ką gero skaitei?“. Tuomet iškart perku ir skaitau, nes jei tik užsirašyčiau, pamirščiau ir ką, ir kur užsirašiau (šypsosi).

Knyga, kurią tikrai norėčiau paskaityti (rekomendavo Marius Burokas) – Colmo Toibino „Marijos testamentas“. Tai pasakojimas apie Mariją, ji jau sena ir netiki, kad jos sūnus Jėzus buvo Dievo sūnus, netiki ja ir jos sūnumi besidominčiais evangelijų rašytojais. Labai įdomi idėja, labai laukiu tinkamo laiko šią knygą perskaityti.

– Rašote vasarą, vadinasi dabar jums – pats darbymetis?

– Taip, pats „rašymetis“ (šypsosi). Tik neklauskite, ką rašau, dar pernelyg ankstyva stadija, kad būtų ką pasakoti. Jei pavyks sėkmingai parašyti, rezultatus netrukus pamatysite. O jei ne – na tai kas?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"