Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Radvilų portretai – jau Myro pilies nuosavybė

 
2017 02 27 11:51
Vilniaus knygų mugėje Myro pilies muziejaus (Baltarusija) fondų vyriausioji saugotoja Sofija Šunkevič skaitytojus intrigavo knyga "Kunigaikščių Radvilų portretai".Alinos Ožič nuotrauka

Myro pilis Baltarusijoje prieš pusę metų nusipirko unikalią Radvilų portretų kolekciją. Ją Vokietijoje po ilgų tyrimų aptiko Myro pilies muziejininkai. Radvilos buvo antra šią pilį valdžiusi giminė.

Kaip pasakojo Vilniaus knygų mugėje viešėjusi ir knygą „Kunigaikščių Radvilų portretai“ Myro pilies muziejaus stende pristačiusi vyriausioji fondų saugotoja Sofija Šunkevič, iš Vokietijos į Myro pilį atkeliavusius Radvilų portretus dabar galima išvysti pilies muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje. Pirmiausia, 2012 metais, jie buvo atvežti į parodą. Tada muziejininkai net svajoti nedrįso apie galimybę juos įsigyti.

Radvilų giminės palikuonis per moterišką liniją Konstantinas Hohenlohe-Schillingsfurstas Myro pilies muziejaus direktorei Olgai Popko parodė ir nematytų Myro pilies atvaizdų.Knygos "Kunigaikščių Radvilų portretai" iliustracijos

Vertingas radinys

Pilies muziejaus darbuotoja, istorikė, ilgai dirbusi ir pilies muziejaus direktore Olga Popko knygoje „Kunigaikščių Radvilų portretai“ pasakoja apie unikalų atradimą Vokietijoje, Šilingsfiursto miestelio pilyje. Dabar tai jau vertingas muziejaus pirkinys.

Iki šiol istorikai ir menotyrininkai nežinojo, kaip atrodė Myro pilies savininko Dominyko Radvilos dukra Stefanija. Tik iš šio Aleksandro Puškino ranka nupiešto paveikslėlio buvo spėjama, kad čia pavaizduota ji. Stefanija Rdvilaitė buvo A. Puškino epochos moteris, kuriai garsus poetas skyrė eiles.

„O. Popko, daugiau kaip dvidešimt metų domisi Radvilų gimine. Tyrinėdama archyvinius dokumentus ji išsiaiškino, kad Vokietijoje, Bavarijoje, mažame Šilingsfiursto miestelyje, gyvena Radvilų palikuonis pagal moterišką liniją kunigaikštis Konstantinas Hohenlohe-Schillingsfurstas (g. 1949 m.). Istorikė įtarė, kad jo pilyje gali būti ir unikalių Radvilų giminės portretų, tad leidosi jų ieškoti, – pasakojo S. Šunkevič. – Privačioje kunigaikščio pilyje ji pirmąkart išvydo daug Radvilų portretų. Kai kurie iš šios giminės asmenys buvo niekada nematyti.“

Kaip pasakojo S. Šunkevič, pradžioje O. Popko atsirinko su Myro pilimi susijusių 18 Radvilų portretus. Po dvejus metus trukusių derybų buvo susitarta, kad kunigaikštis K. Hohenlohe-Schillingsfurstas paskolins juos parodai. Kolekcijos (yra ir originalių, ir XIX amžiaus kopijų) ir pilies savininkas – kunigaikštis Konstantinas gyvena Vienoje, jis yra kompiuterinių technologijų inžinierius. Paveikslų kolekciją ir pilį Bavarijoje jis, kaip vyriausias vyriškos linijos atstovas, paveldėjo iš savo giminaičio. Hohenlohe, kaip ir Radvilos, iki šiol giminės turtą paveldi tik per vyrišką liniją.

Aštuoniolika Radvilų portetų dvejus metus buvo eksponuojami Myro pilyje. Per tą laiką, kaip pasakojo S. Šunkevič, su jų savininku kunigaikščiu Konstantinu buvo susitarta dėl pardavimo. „2016 metų rugsėjo mėnesį Myro pilies muziejus paveikslus nusipirko. Tai dabar mūsų nuosavybė, – sakė vyriausioji muziejaus fondų saugotoja. – 15 paveikslų eksponuojama portretų salėje, 3 restauruojami.“

Iš Vokietijos į Myro pilies muziejaus nuolatinę ekspoziciją atkeliavęs Pranciškos Uršulės Radvilienės (1705-1753) portretas - XIX amžiaus nežinomo dailininko kopija.
Žymaus Rusijos dailininko Karlo Briulovo tapytas Stefanijos Radvilaitės portretas.

Paveikslų mįslė

Kaip pasakojo S. Šunkevič, nors šie paveikslai yra žymių Radvilų giminės asmenų, tačiau jie seniau nebuvo Myro pilies nuosavybė. „Spėjama, kad jie į Vokietiją nukeliavo iš Nesvyžiaus pilies (Baltarusija) arba Verkių rūmų Vilniuje, – teigė S. Šunkevič. – Tiksli jų buvimo vieta prieš atsiduriant Vokietijoje kol kas nežinoma. O. Popko tai dabar tyrinėja.“

Kilus 1812 metų karui Myro pilies savininkas Dominykas Radvila (1786–1813) buvo Napoleono armijos papulkininkis. Po karo jo dukra Stefanija ištekėjo už Rusijos armijos generolo Petro Wittgensteino sūnaus Liudwiko (caro adjutanto), kuris 1799 metais buvo gimęs Kaune. 1828 metais vestuvės pagal katalikiškas apeigas įvyko Šv. Kotrynos bažnyčioje Sankt Peterburge. Wittgensteinai – sena didikų giminė Vokietijoje, Septynerių metų karo (1756–1763) metu vienas iš jų giminės pateko į rusų nelaisvę ir perėjo į Rusijos kariuomenę.

Po vestuvių jaunavedžiai gyveno Ukrainoje ir Verkiuose šalia Vilniaus. Jiems gimė dukra Marija ir sūnus Petras. Deja, Stefanija susirgo džiova ir mirė 1832 metais, būdama vos 22-jų. Ji palaidota netoli Sank Peterburgo, Wittgensteinų dvare Družnoselje, specialiai pastatytoje Šv. Stefanijos koplyčioje.

Tarp Myro pilies muziejaus Vokietijoje įsigytų portretų - ir Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549-1616) portreto XIX amžiaus kopija.

Puškino epochos moteris

Radvilų gimine besidominti istorikė O. Popko, kaip ir visi istorikai galėjo tik spėlioti, kaip atrodė ši jauna mirusi Radvilaitė. Iki jos portretų atradimo Bavarijoje, kunigaikščio Konstantino pilyje, buvo žinomas tik rusų poeto Aleksandro Puškino ranka nupieštas jos portretas. Sankt Peterburge studijavusi Stefanija buvo pažįstama su rusų poetu A. Puškinu ir kitais to meto kultūros žmonėmis. A. Puškinas jai rašė eiles. Radvilų portretai iš privačios kunigaikščio Konstantino pilies nebuvo viešai eksponuoti.

Kai mirė Stefanijos tėvas Dominykas Radvila, Myro pilis ne iškart tapo Wittgensteinų giminės nuosavybe. Kadangi paveldėti galėjo tik vyriškos linijos atstovai, Myrą dar valdė kiti Radvilos. Tačiau po teismo bylų, kurias XIX amžiuje iškėlė Wittgensteinai, Myro pilis vis dėlto buvo išskirta iš majorato ir jos valdymo teisės perduotos mirusios Stefanijos vyrui Liudwikui Wittgensteinui. Su antrąja žmona Leonila Buriatinskaja jis užaugino pirmosios žmonos Stefanijos vaikus – Mariją ir Petrą, daug metų praleido Vilniuje, Verkių rūmuose.

Iki Radvilų portretų suradimo Bavarijoje istorikai galėjo tik spėlioti, kaip atrodė jauna mirusi Stefanija Radvilaitė.

Ilgai buvo manoma, kad garsaus rusų dailininko Karlo Briulovo paveikslo „Wittgensteinų vaikai su itale aukle“ originalas yra dingęs. Baltarusių muziejininkai 2012 metais Bavarijoje, privačioje pilies kolekcijoje aptiko ir įsitikino, kad ten saugomas originalas. Kaip rašo O. Popko, Stefanija ir jos vyras buvo gerai pažįstami su dailininku K. Briulovu. Dailininkas buvo nutapęs ir daugiau Stefanijos portretų. Albumą su 33 piešiniais jis Stefanijai padovanojo 1932 metais, prieš jos mirtį. Daug metų albumą saugojo Wittgensteinų šeima, 1990 metais jį buvo įsigijęs vienas rusų kolekcionierius. Vėliau albumą iš jo nupirko Rusijos dailininkų meno vertybių investicinis fondas „Atlanta“. Albumas įvertintas 4 mln. JAV dolerių.

Paveikslus, kuriuos dabar įsigijo Myro pilies muziejus, buvo paveldėjusi šios pilies savininko Dominyko Radvilos anūkė (Stefanijos dukra) Marija. Jos portretas pasiliko Šilingsfiursto miestelio pilies muziejuje.
Iki šiol žinota tik garsaus rusų dailininko Karlo Briulovo paveikslo, kuriame pavaizduoti Stefanijos vaikai Marija ir Petras su itale aukle, kopija. Baltarusių muziejininkai 2012 metais Bavarijoje, Šilinfiursto pilies privačioje kolekcijoje įsitikino, kad čia saugomas originalas.

Priverstinė emigracija

Marija Wittgenstein 1847 metais ištekėjo už Chlodwigo Hohenlohe-Schillingsfursto (1819–1901), vėliau tapusio Vokietijos kancleriu. Po brolio Petro mirties Marija paveldėjo visas giminės žemes, taip pat ir Verkius. Jai priklausė ir Žvėryno žemės Vilniuje.

O kaip Marija Hohenlohe-Schillingsfurst (Dominyko Radvilos anūkė, Stefanijos Radvilaitės dukra) atsidūrė Vokietijoje? Kadangi Marijos vyras buvo įtakingas Vokietijos politikas, jiems teko savo nuosavybę užsienyje parduoti. Pagal 1887 metų kovo 14 dienos Rusijos įstatymą, užsieniačiai, turintys valdų Rusijos imperijoje, privalėjo arba priimti Rusijos pilietybę, arba parduoti valdas per trejus metus nuo įstatymo priėmimo. šios aplinkybės privertė Hohenloe-Schilingfurstų šeimą parduoti valdas tuometinėje Rusijos imperijoje. Taip jie paliko Verkių rūmus, o Myro pilį dabartinėje Baltarusijoje nusipirko kunigaikštis Sviatopolk-Mirskij.

Vokietijoje, Šilingfiursto miestelio rūmuose, privačioje kolekcijoje saugomas miniatiūrinis Stefanijos Radvilaitės portretas. Nežinomas dailininkas ją pavaizdavo jos vestuvių dieną, 1828 metais Sankt Peterburge.

Spėjama, kad tada Marijos šeima išsivežė ir Radvilų giminės portretus, kuriuos ji buvo paveldėjusi. Per kelias kartas jie atsidūrė dabartinio šeimininko K. Hohenloe-Schilingsfursto rankose. 18 portretų (XIX amžiaus dailininkų darytų kopijų) jis prieš pusmetį po ilgų derybų pardavė Myro pilies muziejui.

Laukia Stefanijos sugrįžimo

UNESCO pasaulio paveldo sąrašui priklausanti Myro pilis turistus iš Lietuvos domina neatsitiktinai. Juk tai viena didžiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių. „Mes net knygelę apie Myro pilį išleidome lietuvių kalba“, – sakė S. Šunkevič.

O. Popko savo knygoje „Kunigaikščių Radvilų portretai“ apgailestauja, kad kol kas Myro pilies muziejus neturi Stefanijos Radvilaitės portretų. Jie pasiliko už 1600 km Bavarijoje, Šilingsfiursto pilyje. Tačiau istorikė tikisi, kad kada nors Stefanija iš paveikslo žvelgs į savo tėvo pilį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"