Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Rašyti knygą pradeda nuo viršelio

 
2015 10 23 6:00
Režisierė Gabrielė Tuminaitė Vilniaus mažajame teatre stato jau ketvirtą spektaklį.
Režisierė Gabrielė Tuminaitė Vilniaus mažajame teatre stato jau ketvirtą spektaklį.

Šeštadienį, spalio 24 dieną, Vilniaus mažajame teatre vyks „Bedalio ir labdario“ eskizo peržiūra. Šiuo metu kuriamą spektaklį emigracijos tema režisuoja Gabrielė Tuminaitė. Autorė – tarpdisciplininio meno kūrėja, rašytoja, eseistė Paulina Eglė Pukytė.

Kaip sakė G. Tuminaitė, ją sužavėjo P. Pukytės knyga, kuri „šiuolaikiniame lietuvių literatūros kontekste išsiskiria griežta forma, bet jautriu turiniu“.

Tiko teatrui

Pirmąją Paulinos knygą „Jų papročiai“ (2005 m.) sudarė tekstai, kuriuos ji rašė interneto tinklaraščiui, asmeniški pasakojimai. Antrosios, „Netikro zuikio“ (2008 m.), žanras – refleksija, kultūros komentarai, lietuvių ir britų kultūrų palyginimas. „Bedalį ir labdarį“ (2013 m.) sumanė kurti vėl kitokia forma – atsisakė pasakojimo, aprašinėjimo ir komentavimo.

„Bedalį ir labdarį“ sudaro dialogai ir monologai, trumpi literatūriniai etiudai. Knyga sudėliota tarsi koliažas: iš nugirstų pokalbių, pjesės, kino scenarijaus, anketos, mokslinio tyrimo forma. Aktorius Almantas Šinkūnas tvirtino, kad jį sudomino toks formos ir turinio neatitikimas, teatrališkas ir visada įdomus teatralams.

Knyga iliustruota taip pat rastais, atsitiktiniais piešiniais. Anksčiau žmonės vieni kitiems piešdavo planus, kaip rasti kokią nors vietą. P. Pukytė, kuri gyvena Londone ir dažnai grįžta į Vilnių, yra surinkusi visą kolekciją tokių žemėlapių.

Paulina Eglė Pukytė knygą „Bedalis ir labdarys“ sudėliojo tarsi koliažą: iš nugirstų pokalbių, pjesės, kino scenarijaus, anketos, mokslinio tyrimo forma.
Paulina Eglė Pukytė knygą „Bedalis ir labdarys“ sudėliojo tarsi koliažą: iš nugirstų pokalbių, pjesės, kino scenarijaus, anketos, mokslinio tyrimo forma.

Ne vietinės reikšmės

Emigracija, svetur išvykę lietuviai nėra tiesioginė kūrinio tema, veikiau – aplinkybė. Autorė rašo bendražmogiškais klausimais, apie kultūrinius skirtumus, žmogaus vienišumą pasaulyje.

„Bedalį ir labdarį“ G. Tuminaitė perskaitė per vieną vakarą, ir knyga paliko įspūdį. Trumpi tekstai vienas per kitą kėlė vaizdinius, kuriuos nusprendė pritaikyti scenai. „Tas blogas žodis aktuali tema... Bet Paulinos tema suskambo, joje iškyla žmogaus situacija. Tai – ne bėdų emigracijoje aprašymas. Lietuvius galima keisti į sirus, pritaikyti globaliame kontekste. Kūrinys – ne vietinės reikšmės“, – sakė režisierė. Ir pridūrė, kad autorei nebūdingas kalbėjimas apie save ar įtartinas intelektualumas – ji nenutolsta nuo skaitytojo.

„Tokie tekstai verčia galvoti, kas tokie esame, kur link einame, – svarstė A. Šinkūnas. – Kai buvau dvidešimtmetis, lietuvių literatūra man nepatiko, buvo pritempta prie politinės situacijos. Dabar žmonės yra laisvi reikštis, kiekvienas jų pasireiškimas laukiamas ir kiekviena knyga – kaip naujas ramstelis.“

Dalyvauja repeticijose

Kuriamo spektaklio premjera – lapkričio 11 dieną. Šiuo metu vykstančiose repeticijose daug laiko praleidžia ir P. Pukytė. „Džiaugiuosi, kad ji išmintingai dalyvauja repeticijose, nesakralina teksto, neužrakina kaip muziejinės vertybės. Galime tartis, ginčytis dėl prasmės, atsisakyti, ko nereikia, suprasdami, kad knyga yra knyga, o į teatrą įeina ir daug kitų elementų“, – kalbėjo G. Tuminaitė.

Knygos iliustracijos – atsitiktiniai žemėlapiai, kaip rasti kokią nors vietą. Autorė yra surinkusi visą jų kolekciją. / Knygos iliustracija
Knygos iliustracijos – atsitiktiniai žemėlapiai, kaip rasti kokią nors vietą. Autorė yra surinkusi visą jų kolekciją. / Knygos iliustracija

„Mano tikslas buvo atsisakyti viso, ko nereikia. Daug kartų perrašiau tekstus, iki paskutinės minutės stengiausi kuo daugiau išmesti, – pasakojo Paulina ir pridūrė: – Kai klausausi, kaip aktoriai skaito, vis dar noriu trumpinti, bet man neleidžia – tekstai jau išmokti.“

Pusantro šimto puslapių knygą galima perskaityti per pusantros valandos. „Prieš premjerą kyla baimė, kad visi bus perskaitę knygą. Juk Juozo Tumo-Vaižganto prieš spektaklį niekas neskaitytų, – juokavo Gabrielė. – Įdomu tai, kad bus galima sulaukti pokalbių su žiūrovais, komentarų, ko nebūna kitais atvejais, kai publika neturi santykio su literatūra.“

Ketvirtas viršelis

Leidyklos „Apostrofa“ direktorė Giedrė Kadžiulytė, išleidusi jau dvi P. Pukytės knygas, ir anksčiau buvo jos skaitytoja. „Paulina man patiko kaip trumpų, aštrių, komiškų „gabaliukų“ (kurių neišeina pavadinti esė) autorė. Ši kūrėja nėra tipinė, o „Bedalis ir labdarys“ ją įtraukė į auksinį rašytojų sąrašą, „pastatė“ į tarpžanrinę lentyną“, – teigė G. Kadžiulytė.

Bedalis ir labdarys, kaip įvardijo autorė, yra „lūzeris“ ir „menedžeris“. Linksmosios knygos dalys („Mano žmona mano, kad aš ją mušu“, „Kepurytė“) daro anekdoto įspūdį, bet jos tampa rimtų ir filosofinių temų arka.

P. Pukytė prisipažino, kad knygą paprastai pradeda rašyti nuo viršelio. Nors dar neturi parašiusi ketvirtosios, jau yra numačiusi viršelį, pirmas ir paskutines eilutes.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"