Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Redakcijos paštas. Kauno filharmonijoje – rusų kalba

 
2016 03 15 12:54
LŽ archyvo nuotrauka

Šeštadienį, kovo 12 dieną, Kauno valstybinėje filharmonijoje klausėmės koncerto iš ciklo „Gitaros magija“. Trio: dvi gitaros ir perkusija iš Ispanijos. Koncertas geras, to mes penkiese ir norėjome dar niūroką pavasarį, bet… bet… bet...

Programėlės nėra (tai Kaune įprasta, reikia internete iš anksto pažiūrėti atlikėjus ir programą, tą vakarą jie tos paskelbtosios programos nesilaikė, tiek to), vadovas (Valerio Chacon) pradžioje efektingai padeklamuoja ispaniškai (esu filologė, tai truputį supratau, ką), o po to pereina prie rusų kalbos ir vėliau per abi koncerto dalis gražiai kalba apie instrumentus, istoriją, žanrus vien tik rusiškai.

Mes persimetėm apie tai vienu kitu žodeliu, o aš vis dar jaučiuosi užgauta, ir tikrai ne vien dėl to, kad buvo ką tik praėjusi Kovo vienuoliktoji, ir kad tas koncertas (jie prieš tai lankėsi Taline ir Rygoje) nori nenori priminė anuometinius turus po Pribaltiką, kai nė į galvą gastrolieriams neateidavo, kad čia gal ne rusakalbių auditorija. Nežinau, kiek čia yra kultūros ar organizavimo klausimas; Vilniaus filharmonijoje, pavyzdžiui, jei nėra programėlės, o jei ir yra, išeina reprezentacinė, pastatytu balsu ir nepriekaištinga dikcija pristatytoja (išėjo ironiškai, bet to visai nenorėjau) ir stačiai mobilizuoja publiką. Kaune nesivarginama. Mielai būčiau pasiklausius ir ispanų kalbos, jei ji būtų bent kiek verčiama. Rusų kalbos, akivaizdu, jaunoji publikos dalis iš viso nebesupranta. Tai kaip vis dėlto yra su valstybine kalba Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pavaldžiose įstaigose?

Labai stengiuosi nesikarščiuoti, bet ... Vakar, kad atauščiau, paskambinau į filharmoniją, tiesiog paklausti kodėl. Nebuvau suprasta: „o koks jums skirtumas?“, „ar angliškai reikėjo?“, „taip norėjo atlikėjai“ ir – pora kartų pakartojo p. Sonata – „neatėjo į galvą“. Kita vertus, jaučiuos kaip kokia skundikė mokykloje, tai ieškau kitų pavyzdžių – „DaGamba“, latvių ansamblis, toje pačioje scenoje kalbėjo angliškai, latviškai, gal net žodį kitą rusiškai, lietuviškai, – akivaizdu buvo, kad jiems svarbu, ar suprantam, o mes supratom, ir ne tik todėl, kad vienas jų buvo lietuvis ir padėjo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"