Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Reklamų vietose – šmaikšti vilniečių poezija

 
2017 07 24 14:45
Projekto iniciatorės atrinko tuos autorius, kuriuos pačios mėgsta skaityti./Romo Jurgaičio nuotrauka

„Priekyje einančios merginos – prisirpusios – traukia miestan vyšnių skynėjų ieškoti“, – toks į šešias eilutes padalintas Dovilės Bagdonaitės eilėraštis kabo viename sostinės reklaminiame stende.

Neseniai ir kitas Vilniaus viešąsias erdves papildė šmaikšti poetų ir rašytojų kūryba. Tarp autorių – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas, dramaturgai Gabrielė Labanauskaitė-Diena ir Mindaugas Nastaravičius, reperiai Žygimantas Kudirka (MC Mesijus) ir Lukas Šidlauskas.

„Vilniaus kontekstai“ – nekomercinis projektas, kurio tikslas – trumpam pakeisti reklamos stendų funkciją, pranešti juose poetišką, romantišką, estetišką žinutę. Juodo teksto baltame fone (išskyrus Valentino Klimašausko ir Remigijaus Praspaliausko stendus) paskirtis – pailsinti miestiečių akis nuo vizualaus triukšmo. Projekto sumanytojos – menotyrininkė, parodų kuratorė Aušra Trakšelytė ir reklamos tekstų kūrėja, kino prodiuserė Stefanija Jokštytė.

Neribojo laisvės

Pasak projekto kuratorių, Vilnius – neišsenkantis įkvėpimo šaltinis rašytojams, tapęs ne vienos istorijos pagrindu ar dalimi. Dabar kiekvienas autorius savaip „prakalbino“ miestą. Pavyzdžiui, R. Rastausko pokalbis su Palangos gatve grįstas istoriniais faktais. Ž. Kudirka „aiškinosi santykius“ su Vincu Kudirka jo gatvėje. Naujamiestyje kabo L. Šidlausko („Lietuvos istorijos repo“ autoriaus) satyra (beje, parašyta didžiosiomis raidėmis): „Labas! Šimtas metų! Kaip tu? Aš irgi normaliai. Ne, tai susitinkam būtinai! Jau lėksiu aš. Jo, numeris tas pats.“

Kol S. Jokštytė keliavo po Pietryčių Aziją, A. Trakšelytė nugirdo gandą – vasaros metu ne visi reklaminiai stendai būna užimti. „Norėjome išnaudoti šią erdvę kitokiu būdu. Reklama paprastai būna ryški ir marga. Pati dirbdama reklamos agentūroje vis rašydavau, ką skaitytojas turi pirkti. Šįkart buvo malonu jam nieko nenurodinėti. Todėl norėjome, kad tekstai būtų kuo mažiau panašūs į reklamas – išlaikyti švarą, atspausdinti juos juodu ant balto“, – pasakojo S. Jokštytė.

„Vilniaus kontekstų“ iniciatorės atrinko tuos autorius, kuriuos abi mėgsta skaityti. Rašytojus sieja tai, kad visi gyvena ir kuria Vilniuje, visgi jiems pažįstamos skirtingomis sostinės vietos (kitaip tariant, Vilniaus kontekstai).

Projekto dalyviai patys išsirinko stendus, o tuomet sukūrė nepublikuotų esė, linkėjimų, eilėraščių, haiku ar sentencijų. „Sužinojome, kurie stendai laisvi ir visiems vienu metu išsiuntėme jų žemėlapį, skatindamos kuo greičiau pasirinkti patinkančią vietą. Žemėlapis pasklido už Senamiesčio ribų: į Antakalnį, Laisvės prospektą, prie Moksleivių rūmų – ieškant kūrinių galima pasivaikščioti po Vilnių“, – kalbėjo Stefanija.

Juodvi su Aušra neribojo kūrybinės rašytojų laisvės. „Buvome atviros. Nebūtų buvę teisinga bandyti pažaboti autorių ar jį taisyti, riboti. Visi buvo geranoriški ir pasiryžo šiai avantiūrai. Tai – jų dovana mums“, – pridūrė Stefanija.

Autoriai anonimai

Tarp kitų projekte dalyvaujančių rašytojų – Dangiras Bugas (jo „Balandėliai“ – prie Santuokų rūmų), Tautė Bernotaitė (apie tiltą – prie Baltojo tilto), Gabija Grušaitė (kuri ne už ilgo išleis romaną apie savo personažo Stasio Šaltokos keliones), Aušra Kaziliūnaitė, Viktorija Ivanova ir Viktorija Mačkinytė.

Stendas sudarytas iš trijų dalių. Vienoje atspausdintas lietuviškas tekstas, kitoje – angliškas, trečioje pavaizduotas visų kūrinių žemėlapis. Tekstus išvertė vertėjai Rimas Užgiris, Aleksandra Fomina, Justinas Šuliokas, Kipras Šumskas ir Artūras Voitenko. „Mums atrodė svarbu palaikyti pokalbį ne tik su vilniečiais, bet ir miesto svečiais, – paaiškino S. Jokštytė. – Mes, jaunoji karta, manome, kad pasaulis yra kosmopolitiškas ir norime, kad toks būtų mūsų miestas, kuris, beje, istoriškai visada buvo daugiakultūris.“

„209 – tylusis išradingų sentencijų ant Vilniaus sienų rašytojas. Ne visi vertina jo indėlį į miesto kultūrą, dėl to jis liko incognito.“

Intriguoja rašytojai, pasisplėpę po pseudonimais. Štai Direktoriumi pasivadinęs autorius pasakoja: „Kosmonautų prospekte, „Saturno“ šešėlyje gyveno Jurgis ir Ričardas, Kunčinas ir Gavelis, vienas trumpiau kitas ilgiau, o „Tūla“ ir „Vilniaus pokeris“ – amžinai“. Pasirodo, jis – viešumoje žinomas žmogus. Kadangi ir jo giminaitis yra žinomas rašytojas, nenorėjo skelbti savo vardo.

Kitas autorius, 209, klausia, „Ar šią žiemą Kongresų rūmai vėl apsikals nedažytom OSB plokštėm?“ Kas yra tas 209? „Nepažįstu ir nesu jo sutikusi, jis mums – paslaptis, – tikino Stefanija. – 209 – tylusis išradingų sentencijų ant Vilniaus sienų rašytojas. Viena jų – „Dviratis jau išrastas. Atkemša miestus ir smegenis“. Ne visi vertina jo indėlį į miesto kultūrą, dėl to jis liko incognito.“

Yra geriau ką skaityti

Viename stendų, Gedimino prospekte, kabo ir pačios S. Jokštytės tekstas – poetinis pastebėjimas: „Anksčiau dobermaną ir Žemaitę skyrė prospektas. Dabar – karta“. „Ši Vilniaus vieta man svarbi. Anksčiau mano tėvai prie dobermano skulptūros turėjo kavinę, po pamokų ateidavau jiems padėti. Dabar dirbu kitoje gatvės pusėje. Nors esu jauna, manęs neapleidžia mintis, kad jau yra dalykų, kurių jaunesnė karta nebeatsimena ar nė nežino“, – kalbėjo Stefanija, kuri yra ir filmų „Pietys“, „Tai ne apie obuolį“, „Nevykęs scenarijus“ prodiuserė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ji baigė kino vadybos studijas. Vėliau susidomėjo reklamų kūrimu, dabar su Ž. Kudirka susibūrė į kūrybinį tandemą „Stefken+Kudirka“, veda paskaitas reklamos mokykloje „The Atomic Garden Vilnius“.

Yra daug įdomesnių kūrinių skaityti nei reklaminiai plakatai, mano reklamos tekstų kūrėja. „Pripažįstu, plakatai – ne aukščiausios klasės rašiniai, jų paskirtis aiški – gauti trumpą informaciją, – sakė pašnekovė. Ir kai kurie „Vilniaus kontekstų“ eilėraščiai yra lakoniški, glausti. – Kiekvienas autorius užduotį suprato savaip. Tas, kuris buvo dirbęs su reklama, kalbėjo nedaug – parašė tiek, kiek spėtum perskaityti pravažiuodamas ar praeidamas. Kitas rašė daug ir ilgai. Negali pasakyti, kuris taikliau pasakė. Visų jų mintys priverčia nusišypsoti, nusijuokti, pagalvoti ar prisiminti – trumpai pasidžiaugti.“

Septyniolikos šiuolaikinių autorių tekstai Vilniuje kabės iki rugpjūčio 6 d.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"