Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Režisierės Nijolės Adomėnaitės sugrįžimas

 
2016 04 19 13:31
Kadras iš filmo „Koma“.
Kadras iš filmo „Koma“.

Nijolės Adomėnaitės filmai neliko nepastebėti pasaulyje, bet Lietuvoje ji – vis dar mažai žinoma režisierė.

Jos gyvenimui ir kūrybai prisiminti balandžio 21 dieną Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (LTMKM) rengiamas vakaras „Režisierė Nijolė Adomėnaitė (1958–2009). Sugrįžimas“. Dalyvaus Nijolės bendraklasiai, bendraminčiai, artimieji, kolegos kinematografininkai iš Lietuvos, Rusijos, JAV.

N. Adomėnaitė, baigusi studijas Sankt Peterburgo (tada – Leniningrado) valstybiniame teatro, muzikos ir kino institute (LGITMIK), profesoriaus Georgijaus Tovstonogovo teatro režisūros kurse, statė spektaklius, rašė scenarijus, vertė grožinės literatūros kūrinius, dėstė būsimiems režisieriams. Tačiau didžiausią dėmesį skyrė kinui – 1989-aisiais su pirmuoju vyru, bendramoksliu Borisu Gorlovu, pastatė vaidybinį filmą „Koma“, pelniusį autoriams pripažinimą. 1991-aisiais N. Adomėnaitė režisavo „Namą ant smėlio“ pagal Tatjanos Tolstajos apysaką „Sonia“ – filmas skynė laurus tarptautiniuose festivaliuose.

Nijolė Adomėnaitė 2004 metais./LTMKM nuotrauka
Nijolė Adomėnaitė 2004 metais./LTMKM nuotrauka

Minėti filmai, taip dokumentiniai N.Adomėnaitės „Monologai apie Ilją Averbachą“, sukurti drauge su antruoju vyru, žinomu kino operatoriumi ir režisieriumi Dmitrijumi Dolininu, bus rodomi LTMKM balandžio 25–26dienomis. Muziejuje taip pat veiks N.Adomėnaitei skirta paroda.

Režisierės tėvų – pedagogų, rezistentų Vinco Adomėno (1909–1986) ir Birutės Pečiokaitės-Adomėnienės (1922–2015) – gyvenimus skaudžiai palietė sovietinės represijos. Vincą Adomėną, prozininką, dramaturgą, vertėją, okupacinis karinis tribunolas nuteisė 25 metams griežto režimo lagerio ir penkeriems metams tremties. Birutė Adomėnienė, likusi su mažamečiais vaikais, neteko mėgiamo mokytojos darbo, tačiau nepalūžo, atlaikė visus išbandymus.

Nijolė gimė 1958-aisiais, tėvui grįžus iš Intos lagerio. Mokėsi Kauno Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje. 1975 metais įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą studijuoti anglų kalbos. Atėjo į Istorijos fakulteto „Požemio teatrą“. Kūrybinė teatro atmosfera įkvėpė lemtingam žingsniui. Nebaigusi antro kurso, Nijolė paliko universitetą. 1978-ųjų vasarą nuvažiavo į Leningradą stoti į Valstybinį teatro, muzikos ir kino institutą, prof. G. Tovstonogovo dramos režisūros kursą. Sėkmingai visus turus perėjusiai merginai teatro grandas pasiūlė atvažiuoti po penkerių metų, kai bus pasisėmusi gyvenimo patirties.

1979-aisiais N.Adomėnaitė jau buvo Maskvoje – įstojo į GITIS“ą (Valstybinį teatro meno institutą), prof. Oskaro Remezo vadovaujamą dramos režisūros kursą. Po dvejų metų studijas metė, išvažiavo į Leningradą. Dirbo ligoninės reanimacijos skyriuje, kitur. Prasidėjus egzaminams į G.Tovstonogovo kursą, vėl atėjo pas šį meistrą.

1987 metais N. Adomėnaitė baigė LGITMIK“ą. Diplominis spektaklis – Michailo Roščino „Tik viltis“ (Klaipėdos dramos teatras; 1987 m. balandžio 23 d.).

N. Adomėnaitės darbų sąraše – spektakliai, režisuoti Charkove, Čeboksaruose, Leningrade; grožinės literatūros vertimai iš anglų į lietuvių ir rusų kalbas, taip pat iš lietuvių į rusų ir iš rusų į lietuvių; darbas Lietuvos Respublikos konsulate Sankt Peterburge.

Tačiau svarbiausias jos gyvenime – kinas. N. Adomėnaitė sukūrė šešis filmus. Du – „Koma“ (1989) ir „Namas ant smėlio“ (1991) – menininkę išgarsino pasaulyje.

„Koma“ atskleidė stalinizmo epochos atmosferą ir moterų lagerio baisumus. Tai pasakojimas apie dvasingą, poetiškos sielos merginą, viename draugų vakarėlyje įkvėptai perskaičiusią Marinos Cvetajevos eilėraštį. Už tai ji patenka į lagerį. Čia įsimyli prižiūrėtoją. Gimsta vaikas. Moteris priversta įskųsti vaiko tėvą – tik taip ji apsaugos kūdikį ir save.

Muziką filmui parašė kompozitorius Algirdas Paulavičius.

„Koma“ dalyvavo tarptautiniuose kino festivaliuose: Venecijoje (diplomas), Berlyne (diplomas), Roterdame, Jeruzalėje, Los Andžele, Vankuveryje, Monrealyje ir kt.

Filmo „Namas ant smėlio“ veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Herojai – vasarnamyje apsistoję jauni nuobodžiaujantys inteligentai. Iš dyko buvimo jie nusprendžia pasišaipyti iš naivios ir patiklios Sonios. Tačiau būtent ši mergina aukojasi dėl savo skriaudėjų per Leningrado blokadą.

Filmas dalyvavo tarptautiniuose kino festivaliuose: Toronte, Los Andžele, Anžere (Grand Prix PROCIREP), Venecijoje (diplomas), Umbrijoje (prizas), Kanuose ir kt.

„Monologai apie Ilją Averbachą“ – filmas apie „Lenfilmo“ režisierių ir scenaristą I. Averbachą (1934–1986). Prisiminimais dalijasi iškilūs Rusijos kino meistrai. Taip pat kalba režisieriaus dukra Marija ir jos motina, pirmoji I.Averbacho žmona – Sankt Peterburge tebegyvenanti Eibutė Mikolina Norkutė, 1954-aisiais baigusi Kauno III mergaičių gimnaziją.

1994 metais N.Adomėnaitė įsteigė kino studiją „Admiral“; parašė scenarijų, rengėsi režisuoti bendros gamybos (su JAV ir Anglija) filmą „Ana ir Admirolas“, bet sumanymas liko neįgyvendintas.

N. Adomėnaitė mirė 2009 metais Sankt Peterburge nuo infarkto. Ten ir palaidota.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"