Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Režisierius J. Vaitkus: viskas turi savo prasmę

 
2015 11 03 14:41
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos rusų dramos teatre Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, režisieriaus Jono Vaitkaus premjera pagal viduramžių Persijos literatūros klasiko Nizami (Nizami Gandževi, 1140–1209) eiliuotą šedevrą „Septynios gražuolės“. 

Poema pasakoja apie persų šachą Bachramą ir jo septynias žmonas, įvairių kraštų princeses. Kiekvienai iš savo mylimų žmonų šachas Bachramas surentė po rūmus, kurių grožyje slypėjo ir pasaulio sandaros filosofiniai ženklai bei alegorijos.

Anot režisieriaus J. Vaitkaus, Bachramui pasakojamos septynių gražuolių pasakos savyje turi tam tikrą moralinį užtaisą. „Kodėl būtent tos pasakos? Kodėl jos akcentuoja vienokį ar kitokį nusidėjimą, nuodėmę, kitokią gėrio pusę? Matyt, poetas Nizami buvo neįtikėtino jautrumo menininkas, suteikęs haremui ne kolektyvinį veidą, o išskyręs kiekvieno žmogaus individualumą, santykius, nuoskaudas, lūkesčius, problemas. Labai svarbu yra kiekvienam pereiti vidinius slenksčius, prieštaravimus, kliūtis, kovą su savimi ir dar kažkuo. Septynių gražuolių pasakos iškelia daug klausimų. Viskas turi savo prasmę, tik reikia mokėti kažkaip išnarplioti, būti atviru su savimi, nebijoti sau prisipažinti. O tai padeda gilūs ir prasmingi kūriniai. Vienas iš tokių yra Nizami „Septynios gražuolės“, – teigia teatro vadovas.

Organizatorių nuotraukos

Naujausiam spektakliui sukurti choreografinį paveikslą režisierius J. Vaitkus pasikvietė vieną žymiausių Azerbaidžano choreografų Tahirą Eynullayevą, kuriam talkina ir teatro baletmeisterė Leokadija Dabužinskaitė. Jau keletą savaičių Vilniuje viešintis ir intensyviai repeticijose dirbantis T. Eynullayevas žavisi Lietuvos rusų dramos teatro aktorių meistriškumu. „Šiuo metu vyksta nepakartojami ir nuostabūs kūrybiniai momentai – aktorės, įvaldžiusios judesius, per plastiką antranda personažų charakterius. Manau, kad Rytų kultūros, šokio, istorijos žinovai lengvai atpažins vienos ar kitos gražuolės tautybę“, – sako choreografas T. Eynullayevas.

Kartu su režisieriumi į Nizami išminties pasaulį žengia ir kompozitorius Algirdas Martinaitis, taip pat sukūręs muziką prieš keletą metų Azerbaidžano valstybiniame Samedo Vurguno rusų dramos teatre pastatytame J. Vaitkaus spektaklyje „Septynios gražuolės“.

Lietuvos rusų dramos teatro scenoje žiūrovai išvys „išrengtą“, tiksliau preparuotą pianiną, kurio stygomis gros džiazo muzikantas Dominykas Vyšniauskas. „Muzikinei šio pastatymo paletei reikėjo impulsyvesnės interpretacijos, džiazinės laisvės. O džiazo muzikantai turi platesnį mąstymo akiratį. Viena yra groti pagal užrašytas natas, visai kas kita – prisiderinti prie aktorių sceninio vyksmo“, – pastebi Algirdas Martinaitis.

Kompozitoriaus nuomone, „išrengtas“ pianinas teatro prožektorių šviesoje įgaus rytietiškos prabangos spindesį, o D. Vyšniausko užgautos jo stygos primins rytiečių instrumento – čango garsus.

Spektaklio „Septynios gražuolės“ įspūdingą scenografiją ir kostiumus kuria J. Vaitkaus bendražygė dailininkė Daiva Samajauskaitė. Pasak scenografės, spektaklis turi kelias dalis – apčiuopiamą ir... neapčiuopiamą. Būtent pastaroji, kurią sudaro idėjų paieškos, truko ilgai. O dabar vyksta intensyvus visų idėjų materializavimas. Vienu iš pagrindinių simbolių, kurį išvysime ne tik scenografijoje, bet ir spektaklio plakate, menininkė pasirinko Kaabą (arab. – kubas) – svarbiausią musulmonų šventyklą Mekoje, vidiniame Uždraustosios Mečetės kieme. *

„Erdvės materija, medžiagos, iš kurios daroma materija, diktuoja savo ir keičia dailininko pirmines idėjas. Tarkim, tiesiogine ir perkeltine prasme „nuleido ant žemės“ vieną iš objektų. Tiek mano, tiek režisieriaus traktuotė, įvertinus visas technines galimybes, pakrypo kita linkme ir teko ant žemės nuleisti Kaabą“, – prisipažįsta dailininkė D. Samajauskaitė.

Nizami Gandževi „Septynios gražuolės“ – tai pasakojimas apie konkretų žmogų ir jo kelią, tai persų šacho Bachramo ėjimas per nuodėmes, per sunkius sielos išbandymus iki suvokimo, kas žmogaus gyvenime yra vertingiausia. „Būdamas pasakiškai turtingas, jis staiga meta viską, visas jį supančias grožybes, ir pasirenka vienatvę, atsiskyrėlio lemtį... O kad jame įvyktų toks jo virsmas, pakako vieno išminčiaus išsakytos minties. Praėjęs visą žmogiškųjų nuopuolių kelią nuo jaunystės įsimylėjimų iki įmantraus fizinio bei dvasinio ištvirkimo, Šachas priėjo išvados, kad žmogaus paskirtis slypi ne malonumų pataluose. Jam atsiveria kitos, aukščiausios prasmės ir erdvės“, – taip šio savo spektaklio sumanymo prasmę komentuoja jo režisierius, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas Jonas Vaitkus.

Režisierius – Jonas Vaitkus

Kompozitorius – Algirdas Martinaitis

Dailininkė – Daiva Samajauskaitė

Choreografai: Tahir Eynullayev (Azerbaidžanas), Leokadija Dabužinskaitė

Režisieriaus asistentas – Algimantas Kvietkauskas

Spektaklyje užimta beveik visa Lietuvos rusų dramos teatro aktorių trupė.

Pastatymas skirtas suaugusiems žiūrovams.

Spektaklio repertuaras:

2015 m. lapkričio 06 d. 18.30 val.

2015 m. lapkričio 08 d. 18.30 val.

2015 m. gruodžio 18 d. 18.30 val.

* Juodasis Kaabos akmuo (musulmonai jį vadina al Chadžar al Esvad) – pats žymiausias pasaulio akmuo, pasak populiarios nuomonės Adomo atneštas iš Rojaus.

Kaaba – žymiausia ir pati svarbiausia Al Masdžid al Charamo islamo šventovė Mekoje. Tai kubo formos, 10 ant 12 ir 15 m. aukščio statinys iš akmens, uždengtas juodo šilko audeklu – kisva (ji keičiama nauja viena kartą į metus), kurios viršutinė dalis išsiuvinėta auksu citatomis iš Korano. Apatinė kisvos dalis taip pat išsiuvinėta auksu ir uždengia įėjimą į Kaabą – gryno aukso duris, sveriančias 286 kg. Kada ir kieno Kaaba pastatyta – neaišku. Pasak legendų, angelas Gabrielius atnešė Juodąjį akmenį iš rojaus ir perdavė jį besigailinčiam Adomui kaip tik šitoje vietoje, o į sieną jį vėliau įmūrijo Ibrahimas (Abraomas) su savo sūnumi Izmaeliu (arabų protėviu) Alacho valia atstačiusių Visuotinio Tvano sugriautą šventovę.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"