Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Riccardo Muti: režisieriai idiotai iš mūsų tyčiojasi

 
2016 01 14 13:15
R. Muti.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Naujųjų metų išvakarėse italų dirigentas Riccardo Muti į Vilnių neatvyko. Jo žmona Cristina Mazzavillani Muti, naujosios „Bohemos“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre režisierė (bendras LNOBT ir Ravenos festivalio pastatymas), sakė, kad jis pavargęs, be to, norįs pabūti su anūkais.

Italijoje neseniai išėjo kompaktinė plokštelė, pirmoji iš serijos „Riccardo Muti. Muzika – mano gyvenimas“. Didžiausias šalies dienraštis „Corriere della Sera“ kas savaitę planuoja išleisti 32 plokšteles, operų ir simfoninės muzikos įrašus, atrinktus paties R. Muti, pristatančius jo karjerą nuo jaunystės iki šių dienų. Su pirmąja – W. A. Mozarto „Don Žuanu“ – pasirodė knyga apie maestro.

Sutiktuvėms buvo numatytas dirigento pokalbis Milane su „Corriere della Sera“ redaktoriumi Luciano Fontana, tačiau ekspansyviajam menininkui mielesnis pasirodė monologas. R. Muti pliekė libretų nepaisančią režisūrą, kritikavo atsainų, jo nuomone, požiūrį į itališkąją operą, įrodinėjo būtinybę tobulinti muzikinį ugdymą Italijoje.

Dirigentas prisiminė bendradarbiavimą su tokiais režisūros meistrais, kaip Giorgio Strehleris ir Luca Ronconi. „Strehleris buvo ne tik didis teatro žmogus, bet nusimanė ir apie muziką, – kalbėjo jis. – Jo režisūra buvo ne tokia, kaip šiandien pasitaikančios ir netgi kai kieno giriamos šlykštynės.“ R. Muti įvardijo ir konkrečiai: Dmitrijaus Černiakovo „Traviata“, prieš keletą metų pradėjusi teatro „La Scala“ sezoną, esanti Verdi ir Italijos įžeidimas. Kada režisūra absurdiška, apskritai žeminanti operą, apie tas kvailybes kitą dieną būtinai parašo laikraščiai, ypač Vokietijoje.

„Štai kodėl nebeprisidedu prie naujų operų pastatymų: gyventi man liko nedaug, todėl negaliu eikvoti laiko diskusijoms su kvailiais, kurie tyčiojasi iš mūsų kultūros“, – pareiškė maestro.

Dirigentas dar sykį atkreipė dėmesį į kritikų kažkada paskleistas nuomones, kurių iki šiol įsikandę melomanai diskredituoja italų muziką. Tarkim, dėl ankstyvojo Verdi. „Kartojama, kad ankstyvoji Verdi kūryba nevykusi. Netiesa, ji tik blogai atliekama, – piktinosi R. Muti. – Kitose Verdi operose siekiama aukštų natų be jokios prasmės. „Rigoletas“ tapo aukštų natų, kurių Verdi neparašė, opera. „Aida“ – išklykiama, netgi ten, kur parašyta pianissimo.“

„Ilgą laiką Italijos indėlis į muzikinę kultūrą būdavo didžiausias, o mes dabar užmirštame šitą istoriją, leidžiame iššvaistyti tokį repertuarą. Italijoje orkestrų mažai, čia nesuprantama didaktinė muzikos svarba gero piliečio formavimui: orkestras – tai visuomenės atvaizdas, tai visuma asmenų, kurie, nesibodėdami vienas kitu, turi pasiekti bendrą tikslą“, – emocingai kalbėjo dirigentas.

Šiandien R. Muti turi dar daug veiklos su Čikagos simfoniniu orkestru, bet ne mažiau jam rūpi jo įkurtas Ravenos Luigi Cherubini jaunimo orkestras.

O ką jis mano apie jaunus dirigentus? „Aš dirigavau „Don Žuaną“ jau beveik penkiasdešimties ir priekaištavau pats sau: „Kaip tu drįsti?“ Šiandien jį diriguoja paaugliukai. Kaip tai įmanoma?“ – retoriškai klausė R. Muti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"