Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Rimo Tumino dedikacija išėjusiems aktoriams

 
2017 04 25 12:00
„Susirinkome, pasėdėjome valandą ir išsiskirstėme. Niekaip negalėjome pradėti“, - apie bandymus atnaujinti spektaklį pasakojo režisierius Rimas Tuminas. 
„Susirinkome, pasėdėjome valandą ir išsiskirstėme. Niekaip negalėjome pradėti“, - apie bandymus atnaujinti spektaklį pasakojo režisierius Rimas Tuminas.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Praėjus 20 metų nuo premjeros Vilniaus mažajame teatre Rimo Tumino spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ buvo pastatytas jo vadovaujamame Maskvos Jevgenijaus Vachtangovo teatre. Gastrolės Lietuvoje skirtos aktorių Vytauto Šapranausko (1958–2013) ir Vytauto Grigolio (1951–2006) atminimui.

Spektaklis pastatytas 2014 metais Grigorijaus Kanovičiaus romanų motyvais. V. Šapranauskas turėjo kurti Chloinės Genecho vaidmenį. Dabar aktoriaus sūnus Gytis Šapranauskas įsteigė tėčio vardo fondą, skirtą jauniems aktoriams. „Atminimą galima įprasminti gerais darbais. Vytautas visada sakydavo frazę, kuri man patiko: „Talentui reikia padėti, o vidutinybės prasimuš pačios“, – sakė G. Šapranauskas.

„Šapro fondo“ tikslas – remti jaunų kino ir teatro aktorių veiklą. „Norėjau atgaivinti seną, lietuvišką šio spektaklio variantą, o išėjo dar prasmingiau. C. Genechas buvo mėgstamiausias tėčio vaidmuo“, – prisiminė aktoriaus sūnus.

Tenka keisti pasitraukusius

R. Tuminas pasakojo, kad po V. Grigolio mirties Vilniaus mažojo teatro trupei buvo kilę minčių atgaivinti spektaklį. „Norėjome suteikti jam tolesnį gyvenimą. Susirinkome, pasėdėjome valandą ir išsiskirstėme. Niekaip negalėjome pradėti. V. Grigolio įvaizdis buvo artimas ir gyvas, atrodė lyg pažeistume jo dvasios stygas – nejauku. Antrą kartą susirinkome, vėl pasėdėjome ir patylėjome. V. Šapranausko mirtis padėjo tašką – nebebuvo galimybės grįžti prie spektaklio atnaujinimo“, – svarstė režisierius.

G. Kanovičiaus romanus perskaitė J. Vachtangovo teatro aktoriai, sukūrė savus personažus. C. Genechą šįkart vaidino aktorius Viktoras Dobronravovas. „Kaip bebūtų keista, viskas sutapo. V. Dobronravovui daviau keletą frazių, užduočių ir jis pradėjo improvizuoti kaip V. Šapranauskas“, – tikino R. Tuminas.

Gastrolės Lietuvoje skirtos V. Šapranausko atminimui. Jis pats apie šį pastatymą yra kalbėjęs: „Man patinka, kai tame pačiame spektaklyje yra ir tragedija, ir komedija. Kai žiūrovas žiūri ir nesupranta: čia verkti ar juoktis.“

Paklaustas, kaip jaučiasi atlikdamas V. Šapranauskui skirtą vaidmenį jam dedikuotose gastrolėse, V. Dobronravovas sakė: „Mūsų gyvenimas taip sudėliotas, kad dažnai tenka vaidinti aktorių, pasitraukusių iš gyvenimo, vaidmenis. Repeticijose, šiose gastrolėse man tai – didelė atsakomybė. Kai vaidinu Maskvoje, esu vienas tarp daugelio didžių artistų, paprastai niekas apie mano vaidmenį nė neklausia. O Vilniuje jam skirtas ypatingas dėmesys.“

Kelionė pas vaikus

G. Kanovičius – prozininkas, poetas, dramaturgas ir vertėjas – gimė 1929 metais Jonavoje, mokėsi Vilniaus universitete. Romanuose jis aprašė Lietuvos žydų gyvenimą. 1993 metais autorius išvyko į Izraelį, kur dabar gyvena ir kuria. Jis yra ir Izraelio, ir Lietuvos pilietis.

„Nusišypsok mums, Viešpatie“, pasak režisieriaus, – spektaklis-kelionė. Jame pasakojama trijų žydų – akmentašio, vandenvežio ir buvusio bakalėjininko kelionė iš Miškinių (Raseinių r.) į Vilnių. Akmentašys Efraimas Dudakas nori pamatyti sūnų, šovusį ir sužeidusį generalgubernatorių. Už tai jam bus skelbiamas mirties nuosprendis.

„Taip pat tai – kelionė pas vaikus, kurie vis tolsta nuo mūsų. Vis norime juos prisišaukti, apkabinti, padėti, paklausti, o jie tęsia savo kelionę ir žygiuoja tolyn nuo mūsų, – svarstė R. Tuminas. Jis su tėvais vaikystėje kėlėsi iš kaimo į kaimą. – Todėl man kelionė – vienaip žiūrint, košmaras, visada iš žmogaus reikalaujantis daug pastangų, o kitaip, – tai amžina kelionė net tada, kai mūsų nebebus.“

E. Dudako vaidmens aktorius Sergejus Makoveckis paprašė pats. „Leiskite man pabandyti suvaidinti šį žmogų-akmenį“, – pasisiūlė režisieriui. „Buvo įdomu suprasti, kas vyksta su žmogumi, kuris visą laiką gyvena kapinėse, nepasako nė žodžio, norėjosi suvaidinti tylenį, – prisiminė aktorius, cituodamas dramaturgą: – Efraimo vaidmuo prasideda žodžiais: „Dėkoju tau, visagali ir amžinasis Viešpatie, kad sugrąžinai man mano dvasią.“ Taigi bet kuriam žmogui pats svarbiausias kelias yra dvasios susigrąžinimas.“

„Mūsų gyvenimas taip sudėliotas, kad dažnai tenka vaidinti aktorių, pasitraukusių iš gyvenimo, vaidmenis.“

Vilniaus egzaminas

Kompozitorius Faustas Latėnas spektaklyje naudojo žydų religinę giesmę „Susitaikymo diena“. „Dabartinė karta turbūt nežino, kad į Vilnių žydai važiuodavo kaip į Jeruzalę. Su pogromo melodija, kantoriaus giedojimu kartu supyniau lietuvių liaudies dainą „Ant kalno klevelis stovėjo“ – dvi muzikines kultūras. Tai – mano būdas į spektaklio audinį įtraukti šią aštrią, mūsų atminties reikalaujančią temą“, – kalbėjo F. Latėnas.

Jevgenijaus Vachtangovo teatro gastrolės Lietuvoje.Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Jevgenijaus Vachtangovo teatro gastrolės Lietuvoje.Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

„Nusišypsok mums, Viešpatie“ vaidintas Niujorke, Bostone, Toronte, Tel Avive, suplanuotos gastrolės Londone. „Vilnius – mūsų savitas egzaminas. Tai vienintelė vieta, į kurią grįžtame lyg į tėvynę parodyti savo tėvams, ko išmokome, ką mums išdėstė režisierius, – mąstė Vladimiras Simonovas ir pridūrė: – Bendravimas su žiūrovais čia vyko iš tiesų aukštu lygiu. Kartais stodavo mirtina tyla, kitais kartais – supratingas juokas. Apsilankymai Vilniuje mus praturtina.“

Pasak aktorių, režisierius trupei prisakė nežiūrėti lietuviškojo spektaklio varianto, kad vėliau jo neatkartotų. O aktorius Jevgenijus Kniazevas gyrė R. Tuminą, esą šis – bene paskutinysis režisierius Maskvoje, saugantis rusišką režisūros mokyklą. „Jis saugo repertuarinį teatrą ir rūpinasi, kad spektaklis būtų rimtas, gilus, žmogui, apie žmogų, nes ši dvasia persiduoda ir žiūrovui“, – įsitikinęs jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"