Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Romeo ir Džuljeta prieš socialinį smurtą

 
2016 10 26 16:45
Choreografas Krzysztofas Pastoras.
Choreografas Krzysztofas Pastoras. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

„Romeo ir Džuljetos istorija gali būti svarbi maištaujančiam paaugliui, išvargusiam reklamos agentui, naujų interpretacijų norinčiam rasti mokytojui, programėlės savo planšetiniam kompiuteriui ieškančiam studentui ar motinai, auginančiai tris vaikus. Noriu kalbėti paprastiems žmonėms, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais“, – dėsto choreografas Krzysztofas Pastoras, pristatydamas naują savo spektaklį, pirmąją šio sezono Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) premjerą „Romeo ir Džuljeta“.

Palyginti dar neseniai LNOBT atsisveikino su ankstesne šio Sergejaus Prokofjevo baleto versija. 1993 metais garsiąją dviejų įsimylėjėlių istoriją Vilniuje pastatė Vladimiras Vasiljevas. Diriguojamą Mstislavo Rostropovičiaus šį baletą Lietuvos artistai šoko įvairiose pasaulio šalyse.

Dar anksčiau, 1977 metais, „Romeo ir Džuljetą“ Vilniuje pastatė taip pat kviestinis statytojas Nikolajus Bojarčikovas.

K. Pastoro versija į LNOBT atėjo tokiu keliu: baletą choreografas sukūrė 2008 metais Edinburgo (Škotija) festivalio teatrui, 2014-aisiais perkėlė į Varšuvos didįjį teatrą. Tais pačiais metais šis baletas atsirado ir Joffrey Ballet (Čikaga; JAV) trupės repertuare.

Choreografas sako tikįs meile ir tuo, kad stipriai mylint galima ryžtis beprotiškiems dalykams. „Bet meilė egzistuoja socialiniame kontekste, kuriame daug visuomenės spaudimo ir socialinio smurto“, – pabrėžia jis. Tai ir bus raktas į naująjį spektaklį.

Socialinis ir politinis fonas visada buvo svarbus pjesės „Romeo ir Džuljeta“ autoriui Williamui Shakespeare’ui.

Dailininkė Tatyana van Walsum.
Dailininkė Tatyana van Walsum.

Spektaklio kūrėjai sprendė uždavinį, kaipgi šįkart atspindėti siužeto universalumą. Kaip parodyti, kad seniai papasakota istorija neapribota jokiais laiko rėmais. Tokių konfliktų vyko praeityje, vyksta dabar. „Deja, turbūt neišvengsime jų ir ateityje“, – užsimena choreografas.

Vienas didžiausių postūmių rinktis šį baletą K. Pastorui buvo S. Prokofjevo muzika. Jo vertinimu, tai geriausia visų laikų baleto muzikos partitūra.

Esama puikių S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljetos“ interpretacijų. Viena – Michailo Lavrovskio, ji ir dabar rodoma Didžiajame teatre Maskvoje. Didžiojoje Britanijoje ir kitose Vakarų šalyse populiarumo nepraranda Kennetho McMillano pastatymas.

K. Pastoras ieškojo savo kelio. Gavęs S. Prokofjevo vaikaičio, kompozitoriaus Gabrielio Prokofjevo, leidimą choreografas šį tą pakeitė partitūroje.

Pasak K. Pastoro, aštrūs, disonansiški sąskambiai leidžia labai gražų šokį papildyti keistu, kampuotu, labiau šiuolaikišku.

Dirbdamas su trupe choreografas siekė, kad apie įkūnijamus veikėjus šokėjai galvotų kaip apie savo pažįstamus ar draugus, kad juose išvystų savo problemas – rastų sąlyčio taškų su dabartimi. Juk nuo Shakespeare’o laikų mažai kas tepasikeitė. Visuomenės diferenciacija, tam tikri sluoksniai su savo kodais, tarpusavio skirtumai – visa tai itin palanki konfliktams terpė.

„Romeo ir Džuljetos“ konfliktas – kelių lygmenų: tai ne tik dviejų šeimų, bet ir dviejų kartų – tėvų ir vaikų – priešprieša.

Spektaklio dailininkė Tatyana van Walsum (Olandija) atskleidžia kad ši versija bus tarsi kelionė per skirtingas epochas. Pirmas veiksmas atspindės XX amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį. Konkretiems vaizdiniams dailininkę įkvėpė vienos to meto Romos gatvės nuotrauka.

Antrasis veiksmas – šeštasis dešimtmetis. Trečiajame bus galima atpažinti daugiau mūsų kasdienybės spalvų.

Kostiumuose susitelkta į personažų charakteristiką: Kapulečiai griežtesni ir labiau suvaržyti, Montekiai – gerokai laisvesni. Romeo ir Džuljeta scenoje pasirodys mūsų laikus atspindinčiais kostiumais.

Skirtingų laikotarpių vaizdus praplės vaizdo medžiaga, priartinsianti tam tikras istorines konkretybes. Pavyzdžiui, „Raudonųjų brigadų“ terorą Italijoje.

Dėlioti libretą K. Pastoras buvo pasikvietęs dramaturgą Willemą Brulsą, su baletu nesusijusį žmogų – kad būtų išvengta klišių. Ir tikrai, libretistas siūlė itin drąsių idėjų, tiesa, ne visada įgyvendinamų. Tarkim, jo nuomone, žymiąją balkono sceną – 11 minučių trunkantį pas de deux – geriausia būtų buvę šokti... balkone.

„Shakespeare’o meno grožis – visų pirma kalba, tekstas, – primena K. Pastoras. – Bet ne mažiau įspūdingas jo neblėstantis aktualumas. Ieškoti naujų prasmių, naujų kontekstų – Shakespeare’as tokią galimybę menininkams suteikia.“

Premjera – spalio 28 dieną. Į spektaklio programėlę įrašyta po penkias pagrindinių vaidmenų atlikėjų pavardes: Džuljeta – Neringa Česaitytė, Anastasija Čumakova, Kristina Gudžiūnaitė, Olesia Šaitanova, Eimantė Šeškutė; Romeo – Romas Ceizaris, Kipras Chlebinskas, Jeronimas Krivickas, Jonas Laucius, Genadijus Žukovskis.

Premjeros dieną LNOBT rengiama 11-oji tarptautinė operos konferencija „Šiuolaikinis operos teatras: tradicijų sandūroje“, o kadangi 2016-ieji paskelbti Shakespeare’o metais, leitmotyvas – Shakespeare’o kūryba muzikiniame teatre.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"