Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Romualdo Ozolo pradžios knyga

 
2016 02 05 6:00
Romualdas Ozolas: „Čia ir tik čia! Čia, čia, čia, tik čia – kiek galėsiu veikti, veiksiu tik čia!”
Romualdas Ozolas: „Čia ir tik čia! Čia, čia, čia, tik čia – kiek galėsiu veikti, veiksiu tik čia!” LŽ archyvo nuotrauka

Pasak bendražygių, Romualdas Ozolas dirbo milijoną darbų. Pavyzdžiui, Egidijus Bičkauskas prisipažįsta, kad būdamas šalia kolegos nesuprato, su kokio masto asmenybe bendrauja, veikia, o dabar tai vis aiškiau matyti – mastas sunkiai aprėpiamas.

Vienas iš milijono darbų – romanas, kurį bendradarbiaudama su Romualdo Ozolo paramos fondu išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Tomas – autoriaus bendramintis

Autoriaus literatūriniai gabumai išryškėjo jau mokykloje. Vilniaus universitete jis studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, paskui pasuko į leidybą, filosofiją, politiką, visuomeninę veiklą, todėl dabar romanas atrodo lyg netikėtumas. Iš tiesų tai grįžimas į pradžią. Kūrinys taip ir pavadintas – „Pradžių knyga“. Pagrindinis veikėjas Tomas Dambrava – autoriaus alter ego, pasakojama jo dvasinio brendimo istorija. Sykiu atskleidžiamos visos kartos formavimosi aplinkybės, tiesos paieškos karikatūriškoje sovietijos tikrovėje. Karikatūriškoje, tačiau kupinoje baimės, melo, mirties.

Kokią laikyseną rinktis? Kaip nusistatyti vertybes? Kokie kompromisai neišvengiami? Kiek ir kokių metamorfozių turi įvykti, kad neprarastum žmogiškumo? Kur rasti prieglobstį: knygose, gamtoje, meilėje, nepaliaujamuose mąstymuose apie pasaulio sanklodą? Vienatvėje?

Romanas labiau nei literatūriniais pranašumais vertingas tuo, kad padeda pajusti R. Ozolą kaip žmogų – ryžtingą, svyruojantį, abejojantį, nusivylusį. Tadas Dambrava turi save atrasti, sukurti, pagaliau susivokti, kas vyksta. Pasak redaktoriaus Arno Ališausko, šitai kartai teko sukurti save nuo nulio, nes jai, skirtingai negu ankstesnėms, nepriklausomybės laikais brendusioms kartoms, jau buvo nuolat meluojama – mokykloje, per spaudą, visur.

Kai kas „Pradžių knygoje“ granauskiška, kai kur ryškus noras būti granauskiškam. A. Ališauskas svarsto, kad kita veikla bus atėmusi R. Ozolą iš literatūros, jis turėjęs ką pasakyti ir mokėjęs kaip. Redaguoti nelabai buvę ką.

Leidybos darbai tęsiami

„Pradžių knygos“ tekstą autorius tvarkė jau sunkiai sirgdamas. R. Ozolas mirė pernai balandį.

Romualdo Ozolo paramos fondas tęsia R. Ozolo redaguoto žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ leidybą. Kraštiečiai šiauliečiai toliau rūpinasi istorijos ir kultūros žurnalu „Padubysio kronikos“, kurį „į vėžes įstatė“ taip pat R. Ozolas, pasiūlęs tiek idėjų, kad jų vis dar užtenka. „Padubysio kronikos“ subūrė Šiaulių krašto intelektines pajėgas: universiteto dėstytojus ir studentus, esamus ir buvusius, „Aušros“ muziejininkus ir kitus.

Svarbiausia fondo veikla – leidyba. Planuojama dar kartą išleisti R. Ozolo „Pasakojimus apie filosofiją ir filosofus“ (1988). Pasak mokytojų, labai reikalinga, nė kiek nepasenusi knyga.

R. Ozolo biblioteka ir dalis didžiulių archyvų (kolegų žodžiais, iš viso jų susidarytų keli sunkvežimiai) perkelta į Šiaulių rajono Bazilionų miestelį, kuriame būsimasis Sąjūdžio veikėjas, politikas augo ir baigė mokyklą.

R. Ozolas išleido ne vieną publicistikos knygą, daugelio jų pagrindas – autoriaus dienoraščiai: „Atgimimo ištakose“ (1996), „Išsivadavimas“ (1998), „Kodėl griūva mūsų pilys“ (2008), „Aušros raudoniai“ (2010) ir kt.

Dar vienas jo grožinės literatūros bandymas: autobiografija eilėmis „Septyniasdešimt penk(t)i“, išėjusi 2014 metais (kelių šimtų egzempliorių tiražu išleido pats autorius).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"