Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Š. Birutis: paminklas J. Basanavičiui jau galėjo stovėti Vilniuje

 
2016 09 11 12:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis kritikuoja užtrukusias procedūras dėl Jono Basanavičiaus įamžinimo Vilniuje, sakydamas, kad koncerno „MG Baltic“ siūlytas paminklas patriarchui įamžinti būtų geriausias variantas ir jis jau būtų pastatytas, jei savivaldybė būtų jam parinkusi vietą K.Sirvydo skvere.

Anot Vilniaus vicemero socialdemokrato Gintauto Palucko, antrojoje rugsėjo pusėje ketinama skelbti bendrą architektūrinį aikštės prie Nacionalinės filharmonijos sutvarkymo ir skulptūros konkursą, tačiau Š.Birutis abejoja, ar konkursas įvyks sklandžiai.

„Aš turėjau savo matymą – paminklas jau būtų stovėjęs ir tai būtų padaryta ne valstybės lėšomis. Tačiau prasidėjus diskusijai, kuri nieko gero nedavė, o tik laiką pratempė, vėl esame toje padėtyje, kurioje buvome prieš dvejus ir daugiau metų: sudarytos komisijos, kurios kažką spręs, bet nuo to nei pinigų padaugėjo, nei projektas naujas atsirado. Visada sakiau, kad jei kas turi geresnį projektą, tegu stato geresnį, bet tas paminklas Sirvydo skvere jau būtų stovėjęs“, – BNS sakė ministras.

Anksčiau svarstyta, kad skulptūra galėtų būti liejama pagal tarpukario skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus maketą. Jis šiuo metu priklauso Nacionaliniam muziejui. Paminklo sukūrimą ketino paremti koncernas „MG Baltic“, jis jau buvo pradėta gaminti, tačiau Vilniaus valdantieji svarsto ieškoti kitų idėjų skulptūrai.

Ministras nemano, kad po korupcijos skandalo, kuriame be koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio figūruoja ir ministro bendrapartietis Vytautas Gapšys, koncerno mecenatystės faktas būtų pakenkęs J.Basanavičiaus įvaizdžiui.

„Kai buvo planuojama, nebuvo dar to skandalo su liberalais. Reikėtų klausti liberalų, ar jie specialiai surišo „MG Baltic“ ir tą vietą su viskuo, kad niekas neįvyktų. Bet kai buvo planuojama, ne tik „MG Baltic“ būtų mecenatas, nors jis gal ir pagrindinis, bet būtų fondas buvęs, tie pinigai būtų buvę. Viskas buvo sudėliota, paruošta. Deja, tie lietuviški žaidimai atveda prie nulinio rezultato“, – piktinosi ministras.

Š.Birutis nesiryžta spręsti, ar maketą turintis Nacionalinis muziejus, ar pats paminklą mecenavęs „MG Baltic“ koncernas dalyvaus savivaldybės konkurse.

„Turime praktikos, kai skelbiami konkursai ir niekas neįvyksta. Kitas dalykas – ar valstybė yra pasirengusi skirti biudžeto dalį kelių asmenybių paminklams, projektams, susijusiems su šimtmečiu. Kol kas, deja, galiu pasakyti: šito nėra“, – sakė Š.Birutis.

Vyriausybė prieš mėnesį įsteigė premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamą komisiją Jono Basanavičiaus paminklo sukūrimo ir pastatymo Vilniuje darbams koordinuoti, Vilniaus meras Remigijus Šimašius paskirtas pavaduotoju.

G.Paluckas sako, kad rūpinsis ne tik paminklu, bet ir kitais J.Basanavičiaus įamžinimo reikalais: atmintinos dienos minėjimo renginiais, pašto ženklais ir kitomis detalėmis. Vicemero teigimu, savivaldybė, planavusi konkursą skulptūrai ir aikštei skelbti dar vasarą, užtruko rengdama sąlygas, nes Vilniaus vystymo kompanija buvo užsiėmusi sostinės darželių atnaujinimu.

„Be problemų – tam ir yra konkursas, kad išrinktumėme geriausią iš geriausių“, – teigė jis, paklaustas, ar tikimasi ir „MG Baltic“ dalyvavimo.

Pasak G.Palucko, lėšas aikštei prie filharmonijos tvarkyti turėtų skirti savivaldybė, skulptūrai – Vyriausybė ir privatūs rėmėjai.

„Aš net neabejoju, kad iš valstybės biudžeto tikrai bus prisidėta, bus sukaupta ir privačių rėmėjų – ne tik minėti „MG Baltic“, bet ir Vilniaus klubas, išeiviai. Yra minčių net paskelbti lėšų rinkimą atidarius atskirą sąskaitą. Tad skulptūros finansavimo problemos nebus, nes tikrai atsiras norinčiųjų prisidėti prie jos, nes čia yra įamžinimas, čia ji ilgai stovės“, – dėstė G.Paluckas.

Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos. Paminklą jam ketinama pastatyti iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. Sostinės savivaldybės tarybos sprendimu, J.Basanavičiaus paminklas turėtų iškilti prie Vilniaus filharmonijos, savivaldybės ir kai kuriems kitiems ekspertams patarus, kad tai geresnė vieta, nei K.Sirvydo skveras. Už pastarąjį pasisakė Kultūros ministerija, nacionalinis muziejus, žymūs architektai.

Peripetijos dėl J.Basanavičias paminklo vietos, kaip skelbta žiniasklaidoje, gali sietis ir su teisėsaugos atliekamu politinės korupcijos tyrimu. Jame įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Tačiau teisėsauga išsamesnės informacijos apie minėto tyrimo detales kol kas nėra pateikusi.

Šią savaitę E.Masiulis pateikė savo versiją, jog iš R.Kurlianskio ėmė ne kyšį, o 90 tūkst. eurų paskolą būstui, tačiau sandorio neregistravo pas notarą. Jis pripažino, kad prašė mero Remigijaus Šimašiaus „neskubėti daryti sprendimo savivaldybėje dėl vietos paminklui, kadangi buvo kilusios labai didžiulės aistros“.

„Tai kur aš, kokią finansinę naudą padariau „ MG Baltic“ ir R.Kurlianskiui, paprašydamas, kad dvi konfrontuojančios pusės, dvi institucijos, susėstų tarpusavyje, pasikviestų visuomenės įvairius atstovus, ir pasikalbėtų apie patriarcho įprasminimą? Aš negaliu šito suprasti“, – jam metamais įtarimais stebėjosi buvęs liberalų lyderis.

J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"