Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

S. Paltanavičius: „Verta dalintis žiniomis“

 
2016 02 01 6:00
"Tai iš vaikystės atėjęs noras dalintis tuo, ką žinai", - apie savo parašytas knygas ir kas savaitę rengiamą radijo laidą "Gamta - visų namai" sakė Selemonas Paltanavičius.
"Tai iš vaikystės atėjęs noras dalintis tuo, ką žinai", - apie savo parašytas knygas ir kas savaitę rengiamą radijo laidą "Gamta - visų namai" sakė Selemonas Paltanavičius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Selemono Paltanavičiaus knygos apie gamtą vaikams – įtaigi, žaisminga, informatyvi kitokios formos gamtos enciklopedija. Knygų vaikams 60-metį ką tik paminėjęs gamtininkas, rašytojas, fotografas jau yra išleidęs 52. Skaičiuojant ir su kitais autoriais bendrai parašytas gamtosaugininko, ornitologo knygas, pakartotus jų leidimus, susidaro netoli šimto.

Pagrindinis ir išskirtinis jo knygų bruožas – su meile pasakoti apie gamtą, informaciją apie sudėtingą ir įdomų gamtos pasaulį pateikti paprastai, žaismingai. Aprašant kokį nors paukštį ar žvėrelį, jam nereikia išgalvoti jo apibūdinimų. Jis, kaip gamtininkas, žino daug mokslinės informacijos apie juos. Belieka vaikams pateikti suprantamai. Jo knygos – tarsi gamtos enciklopedija vaikams, kur viskas papasakota jiems priimtinesne forma nei gamtos vadovėliuose. Pasak S. Paltanavičiaus, vaikai yra patys tikriausi skaitytojai, nes jei jų nuo pat pradžių nesudominsi, jie knygą numes vos pirmą puslapį perskaitę. „Suaugusieji gali kankintis, perskaityti ir 500 puslapių ir tik tada pareikšti, kad knyga nieko neverta . Vaikai taip ilgai nesikankins, – sakė jis. – Jie iškart „recenzuos“.

Laiškas Tadui Ivanauskui

Į vakaro vedėjo Vytauto Račicko klausimą, kas jį padarė rašytoju, S. Paltanavičius atsakė, kad kiek tik save pamena, jam visad rūpėjo gamta. Pirmąsias gamtos pamokas gavęs dar vaikystėje, Užbalių kaime Marijampolės rajone, kur buvo išlakstytos visos pamiškės.

„Tada knygelių apie gamtą vaikams nebuvo, neturėjau aš jų. Jaučiau savotišką nuoskaudą ir ėmiau svajoti, kad kada nors gal imsiu ir parašysiu kitiems vaikams, – prisipažino rašytojas. – Dabar bendraudamas su vaikais aš visada sakau, kad rašytojai panašūs į grybus – nes neaišku, iš kur jie atsiranda ir kodėl.“

Neišdildomą įspūdį vaikystėje jam paliko profesoriaus Tado Ivanausko į kaimą atsiųstos knygos su autografu ir palinkėjimais. Tą brangų siuntinį jis gavo, kai pats išdrįso parašyti profesoriui, papasakoti apie surastus paukščių lizdus. Kažin, ar dabar rastųsi profesorių, kurie taip atsakytų į nepažįstamo vaiko laišką?

Po gamtos mokslų studijų Vilniaus universitete, pradėjus dirbti Žuvinto rezervate S. Paltanavičiui rūpėjo įsitikinti, ar įmanoma tas žinias perpasakoti kažkaip suprantamai ir įdomiai kitiems, ne gamtos mokslų specialistams.

„T. Ivanauskas man buvo pavyzdys, autoritetas. Jis po savęs paliko būrį gamtininkų. Bet ne todėl, kad jis buvo mokslininkas, o todėl, kad jis buvo daugelio knygų autorius. Ir tos knygos buvo labai skaitomos. Noru pažinti gamtą jis užkrėtė daug ką, – sakė S. Paltanavičius. – Gerai, kad mes turėjome T. Ivanauską. Bendraudamas su latvių ornitologais teiravausi, iš kur pas juos atsiranda ornitologų. Juk jie neturėjo tokio, kaip T. Ivanauskas.“ Garsus latvių ornitologas, biologijos instituto ornitologijos laboratorijos direktorius Janis Viksnė tada S. Paltanavičiui atsakė: „Tai kas, kad neturėjome. Bet kai aš buvau trečiokas, į mūsų mokyklą atvažiavo poetas Karlis Grigalis“. Jo kišenės visad buvo pilnos švilpynių, poetas mokėdavo pamėgdžioti paukščių balsus. Jį latviai net vadino „putnu cilveks“ – paukščių žmogus.“ Tada moksleiviams jis taip įdomiai papasakojo apie paukščius, taip pašvilpavo, kad J. Viksnė užsimanė būti ornitologu. Ir tapo europinio masto mokslininku.

Salako miestelyje, Gražutės regioninio parko lankytojų centre Selemonas Paltanavičius prisiminė, kaip kadaise moterys audė ir jo gimtajame kaime.Jūratės Mičiulienės nuotrauka
Salako miestelyje, Gražutės regioninio parko lankytojų centre Selemonas Paltanavičius prisiminė, kaip kadaise moterys audė ir jo gimtajame kaime.Jūratės Mičiulienės nuotrauka

„Kitas ornitologas irgi tą patį J. Grigalį ir jo švilpynes prisiminė. Įsivaizduojat? Pasirodo, ir liaudies poetas su švilpynėmis gali paskatinti pasukti ornitologijos mokslo keliu. Taigi, verta dalintis žiniomis, – sakė S. Paltanavičius. – Todėl ir važiuoju į mokyklas, susitinku su vaikais, pasakoju jiems. Esu laimingas. Kaip gimiau su gamta, taip visą gyvenimą su ja ir esu. Mano ir žmona biologė, ir dukra. Namuose mums visai įprasta apie augalus ar paukščius kalbėtis lotyniškais pavadinimais.“

Vairuojant automobilį parašyta knyga

Selemoną Paltanavičių sudomino Muoriškių atodangos raštai netoli Biržų, Nemunėlio upės pakrantėje.Jūratės Mičiulienės nuotrauka
Selemoną Paltanavičių sudomino Muoriškių atodangos raštai netoli Biržų, Nemunėlio upės pakrantėje.Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Kaip pastebėjo literatūrologas Kęstutis Urba, mes nuolat turėjome gamtininkų-rašytojų. Tai Gediminas Isokas, Leonardas Grudzinskas, Rimantas Budrys. Tačiau šiuo metu apie gamtą rašo vienintelis S. Paltanavičius. „Jis ugdo meilę gamtai, pastabumą, pateikia daug žinių. Be to, lyrinės prigimties pasakotojas savo tekstais skaitytojams teikia malonumą“, – sakė K. Urba.

Daug laiko gamtoje praleidžiantis gamtininkas, rašytojas bei Aplinkos ministerijos vyr. specialistas S. Paltanavičius niekad iš rankų nepaleidžia ir fotoaparato. Yra suskaičiavęs – jo archyve apie 150 000 kadrų. „Beveik visuose – gamta, žmogus tik vienas kitas“, – sakė jis.

Pasak K. Urbos, kad išliktum literatūros istorijoje, visai nebūtina rašyti storų knygų. „Man atrodo, kad S. Paltanavičiaus „Velniukas ir vieversiukas“ yra būtent ta knyga, kuri tikrai išliks, – teigė literatūrologas. – Joje labai gražiai atvertas sakmės pasaulis, suvesti du nesuderinami personažai – velniukas ir vieversiukas. Čia pasireiškusi tolerancijos idėja mūsų literatūros kontekste buvo viena pirmųjų. Beje, įdomi detalė: Selemonas prisipažino, kad šitą knygą įrašė į diktofoną vairuodamas automobilį. Knyga jam tiesiog išsprūdo.“ Ir tokių besidairant po gamtą, tiesiog savaime išsprūdusių knygų yra daug.

Gamtininkui smalsu su fotoaparatu pasižvalgyti ir po Čiobiškio urvą Vilniaus apylinkėse.Jūratės Mičiulienės nuotrauka
Gamtininkui smalsu su fotoaparatu pasižvalgyti ir po Čiobiškio urvą Vilniaus apylinkėse.Jūratės Mičiulienės nuotrauka

S. Paltanavičius kiekvieną šeštadienį (6.30 val) per Lietuvos radiją su žurnalistu Adolfu Drungilu veda laidą „Gamta – visų namai“. „Gal per skambiai pasakysiu, bet aš kas savaitę rašau pjesę apie gamtą. To net nepavadinčiau darbu. Tai iš vaikystės atėjęs noras dalintis tuo, ką žinai. Ir nuolat įsitikinu, kaip žmonėms reikia žinių apie gamtą“, – sakė S. Paltanavičius.

Vakaro vedėjas dar patikrino, ar rašytojas nepamiršo suvalkiečių tarmės. „Kaip suvalkietiškai bus 100 gramų?“ – klausė jis. „Visi žino – du po penkiadėšimt“ – atsakė S. Paltanavičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"