Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

S. Parulskis: paauglystės laikas baigėsi

 
Sigitas Parulskis Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus knygų mugėje Sigitas Parulskis pristatė šeštąjį savo romaną „Nutylėtų lelijų miestas“. Tai 19 rašytojo, poeto knyga – netikėta, juokinga ir liūdna. Nestinganti biografinių faktų. Kodėl verta ją skaityti? „Nes parašyta jūsų mylimo autoriaus“, – sako autorius. 

Netikėta romano struktūra. Knygos puslapiai skaidomi perpus, į viršutinę ir apatinę dalis. Viršuje nuosekliai sekama 45 metų rašytojo Simono istorija, jo nuotykiai dabartyje. Apačioje fragmentiškai perteikiamas praėjęs veikėjo laikas, vaikystė. Pasak S. Parulskio, viršutinė pasakojimo linija trunka neilgą laiką, o apatinė išsibarsčiusi per visą veikėjo gyvenimą. Sumanęs taip, nes toks tas gyvenimas yra: susideda iš šiandienos, esamojo laiko ir prisiminimų, praeities įvykių. „Nebūtina, kad viršus ir apačia tame pačiame puslapyje kaip nors prasmingai sutaptų. Tačiau kartais susišaukia, nes siejamos vieno veikėjo“, – teigė „Nutylėtų lelijų miesto“ („Alma littera“, 2016) autorius.

De profundis

S. Parulskį įkvėpusi Jameso Franco režisuota Williamo Faulknerio romano „Kai aš gulėjau mirties patale“ ekranizacija. Taip pat jo ypač mėgstamo Pietų Afrikos rašytojo Johno Maxwello Coetzee knyga „Diary of the Bad Year“. Ši padalyta net į tris linijas – eseistinę ir du pasakojimo srautus.

„Iliuzija, kad romanas būna „nuo iki“ arba „iš taško A į tašką B“. Linijos griūtis man labai smagi. Nes senstant taip nutinka: eini ir dažnai nesupranti, kuriame laike atsidūrei ir kurį gyvenimą gyveni“, – sakė rašytojas.

Visi romano veikėjai, pasak jo, turi motyvaciją, atsiradę dėl tam tikros priežasties. „Esama ir tos „nelaimingos“ biografijos. Apie kažkokias savo negales, galbūt nesąmoningai, vis dėlto šiame romane prabylu. Kalba yra labai asmeninis, kūniškas dalykas. Nebėra jokios dvasingos kalbos kaip tokios, jei tikrai kalbi iš esmės. De profundis, kaip sakydavo dzūkai, – paaiškino romano autorius. – Tada ta kalba negali būti abstrakti, glazūruota. Ji teka su viskuo, kas sąlygiškai žmoguje yra nemalonaus.“

Jūratė Čerškutė ir Sigitas Parulskis

Moterys turi daugiau

Knygai norėjęs vyriško viršelio. Leidykla aprengusi mergaitiškai. „Joje dabar moterų valdžia, o ir apskritai visur vadovauja moterys. Viskas skirta joms. Truputį dėl to kenčiu, taip. Nes truputį baugu. Moterys kaip kokie pabėgėliai: jų nebuvo ir staiga ėmė lįsti iš visų kampų. Mes, vyrai, praradome autoritetą. Ką padarysi. Šiaip man patinka rašyti moterims. Nes jos daugiau skaito. Turi daugiau proto ar laiko, nežinau. Kažko daugiau“, – samprotavo S. Parulskis.

Leidykla rašytoją spaudusi. Pakabino išgaląstą kirvį ties antrąja jo širdimi ir liepė kuo greičiau duoti „produkcijos“. Kitaip daugiau niekada neleis. Skubinosi, baigė. Ne viskuo patenkintas. Bet skaitytojai jaučia, kad patenkintas.

Visas Parulskis

Literatūrologės Jūratės Čerškutės nuomone, „Nutylėtų lelijų mieste“ atsiskleidžia „visas Parulskis“. „Apatiniuose“ tekstuose, iš kurių lenda poetinės kalbos DNR, ji atradusi seniai išsiilgtą rašytoją, poetą. „Tai senas geras Parulskis iš „Nuogų drabužių“. Deja, jam jau neįdomu rašyti taip, kaip rašė anksčiau. Suprantamas elgesys, tikro menininko ženklas. „Viršutinėje“ dalyje matome autorių, kuris rezga siužetą. Gal ir gerai, kad esama tos linijos, kuri ir perskiria, ir sykiu suveda šiuodu žmones“, – teigė literatūrologė.

Jei reikėtų enciklopedinio sakinio anotacijai, apie ką šis romanas, jame labai svarbi sūnaus ir tėvo linija. Apie tai yra užsiminęs ir pats autorius. „Kartu tai romanas, kuriame nėra motinos. Man tai vyriškas romanas, nepaisant to, koks jo viršelis. Vyriškas, nes yra griežta ir gal net kiek atgrasi sūnaus ir tėvo istorija. Taip pat tai romanas apie meilę“, – vardijo J. Čerškutė.

Kūno dekoras

Anot literatūrologės, romane yra ir S. Parulskio kūrybai būdingas kūno dekoras, kuris tam tikrus skaitytojus gali erzinti... „Turite omenyje – seksas? – pasitikslino rašytojas. – Seksas arba kūniškumas ne šiaip sau „išlaužtas“ ką nors gąsdinti. Arba pamaloninti. Ar kokiam mokinukui suteikti „pasidaryk pats“ minutėlę. Ne. Juk rašau apie 45 metų vyruką, kuris susimeta su 21-erių studente. Kas dar gali būti tarp jų, jei ne tas? Bibikingas. Kuris tokio amžiaus vyras nenorėtų grįžti į rojų?“ Tačiau daugiau – ne, prasideda naujas rašytojo kūrybos etapas. „Viskas, paauglystės tarpsnis baigėsi – jokių masturbacijų, jokio sekso. Dabar rašysiu tik apibendrinimais. Iš tiesų, svajoju parašyti apie Donelaitį, kuris gyveno labai akademiškai“, – atskleidė S. Parulskis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"