Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Š. Šapalas: iš operos solistų giminės

 
2015 09 09 6:00
„Baritonų konkurencija Lietuvoje labai didelė, ji verčia stengtis dainuoti geriau, būti dar įdomesniam“, – sako Šarūnas Šapalas.
„Baritonų konkurencija Lietuvoje labai didelė, ji verčia stengtis dainuoti geriau, būti dar įdomesniam“, – sako Šarūnas Šapalas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Baritonui Šarūnui Šapalui seniai pažįstami visi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) koridoriai. Penkerius metus jis čia dirbo mimanso artistu. Grįžęs po magistro studijų Slovakijoje, laimėjo atranką ir praėjusį sezoną buvo teatro solistas stažuotojas. Šį sezoną pradeda kaip kviestinis solistas.

Netrukus „Manon“ premjera: Š. Šapalas rengia Bretinji vaidmenį, o jo draugė slovakė Petra Zahumenska debiutuos kaip LNOBT choro artistė. Poros draugai, gal kiek paerzindami, klausinėja, ar nepavyduliaus Petra dėl Šarūno–Bretinji meilės scenų su Manon. Į tai jaunasis baritonas labai rimtai atsako: „Jokių asmeniškumų čia būti negali, scenoje stengiesi atsiriboti nuo savęs, Šarūno Šapalo, atlieki, ko reikalauja režisierius ir dirigentas, kas nurodyta veikale, kad žiūrovai patikėtų tavo personažu. Na, o kad mylimas žmogus bus toje pačioje scenoje, žinoma, geras jausmas.“ Su Petra Šarūnas susipažino prieš septynetą metų Vokietijoje, abu dainavo tame pačiame projekte.

Su slovake Petra Šarūnas susipažino dainuodamas viename projekte Vokietijoje./Asmeninio albumo nuotraukos
Su slovake Petra Šarūnas susipažino dainuodamas viename projekte Vokietijoje./Asmeninio albumo nuotraukos

Dainingieji broliai

Keletą sykių toje pačioje scenoje Š. Šapalui teko dainuoti su savo dėde – taip pat baritonu, šiuo metu Vokietijoje dirbančiu Laimonu Pautieniumi. Jeigu perklausa Diuseldorfe Šarūnui būtų susiklosčiusi sėkmingiau, dėdė ir sūnėnas būtų tapę tos pačios trupės kolegomis.

Dėdė Laimonas sūnėnui ilgai atrodė „kito“, nepaprasto pasaulio atstovu, apdovanotu didele dovana – gebėti dainuoti operą. Paskui jis buvo pavyzdys ir orientyras. Iki šiol – supratingas, taktiškas patarėjas.

Š. Šapalas prisimena: kai dar nebuvo operos mylėtojas, jam labai įstrigo Vytauto Klovos „Pilėnai“, spektaklis Trakų pilyje – išskirtinė, didinga aplinka, galingas orkestro skambėjimas, įspūdinga susideginimo scena. L. Pautienius dainavo Ūdrį.

Kad turi balsą – tokį balsą – Merkinės muzikos mokykloje fortepijonu groti besimokantis Š. Šapalas nė neįtarė. Nežinojo ilgai. Nustebo, kai sykį klausydamasis Andrea Bocelli pabandė jį paimituoti – išgirdo netikėtą skambėjimą. Visai kitokį nei jo paties dainavimas merkiniškių suburtoje akustinių gitarų grupėje, kurioje, beje, grojo ir Šarūno brolis dvynys Mindaugas. Pastebėję, kad tarp „kietų“ gitaristų Šarūnas lyg ir silpnesnis, kiti nariai „liepė“ jam dainuoti. Mindaugas Šapalas šiandien – IT specialistas analitikas, dirba viename banke sostinėje, o jo pomėgis – dainuoti.

Savo grupę turėjo ir vyresnis dvynių brolis Tomas Šapalas. Šarūnas prisimena, kaip už durų klausydavosi jo repeticijų. O dainavimo studijas bebaigiantis tenoras Laimonas Bendaravičius yra Šapalų pusbrolis.

Negalima nepaminėti močiutės – muzikos mokytojos Elenos Pautienienės, rengusios anūką „Dainų dainelės“ konkursui – įtakos. Tačiau didieji balso lavinimo darbai prasidėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Vytauto Juozapaičio klasėje. Dėl tembro abejonių nebuvo – baritonas.

Apie „Pilėnus“ – slovakiškai

Prie V. Juozapaičio darbo metodų teko pratintis. Reiklus, temperamentingas pedagogas, turintis daugybę idėjų, įdomus, nes nenuspėjamas. Iš nedidelio miestelio atvykusį dar nelabai drąsų vaikiną pedagogas pervėrė žvilgsniu ir iškart perspėjo: „Na, pas mane pereisi ir kariuomenę.“

Po bakalauro studijų, kad „sunaikintų“ atstumą, skiriantį jį ir draugę, Š. Šapalas išvyko į Slovakiją. O ten reikėjo studijuoti slovakiškai. Pirmą dieną dekanate išgirdo, ką teks mokytis. „Nutaisęs abejingą veidą tik linksiu, atseit, jokių problemų, – pasakoja dainininkas. – Žvilgteliu, kas parašyta: filosofija, psichologija. Rusų ir lenkų kalbų mišiniu aiškinu, kad jau išklausiau šiuos kursus Vilniuje. Nukreipia pas rektorių. Greit supratęs, kad mano slovakų kalbos žinios dar menkos, rektorius sako: vis dėlto lankyk ir psichologiją, ir filosofiją. Po mėnesio jau šiek tiek kalbėjau slovakiškai. Dėstytojai su manim bendravo tik savo kalba. Motyvavo tuo, kad po dvejų metų teks laikyti egzaminus, rašyti ir gintis diplominį slovakiškai ir ne kitaip.“

Egzaminus Š. Šapalas išlaikė aukščiausiais balais. Diplominį darbą apie Ūdrio partiją V. Klovos „Pilėnuose“ parašė ir apsigynė slovakiškai. Per studijų baigiamąjį koncertą ir padainavo slovakiškai.

„Traviata“, „Carmen“, „Šikšnosparnis“, „Buratinas“, „Zuikis Puikis“ – šiuose LNOBT spektakliuose praėjusį sezoną dainavo Š. Šapalas. Šį sezoną laukia debiutas „Linksmojoje našlėje“, „Vienos kraujyje“, taip pat „Bohemos“ premjera ir Šonaro vaidmuo. „Manon“ Bretinji, pasak solisto, – nedidelis didelis vaidmuo; dainavimo nėra daug, bet jis melodingas, įsimenantis. Proga pasistengti, kad publika dar geriau įsimintų baritoną Š. Šapalą.

Du baritonai – dėdė ir sūnėnas: Laimonas Pautienius (kairėje) ir Šarūnas Šapalas.
Du baritonai – dėdė ir sūnėnas: Laimonas Pautienius (kairėje) ir Šarūnas Šapalas.

Psichologiniai barjerai

Kaip gimsta spektaklis, kaip dirbama su režisieriumi ir dirigentu, Š. Šapalas matė jau dalyvaudamas repeticijose kaip mimanso artistas. Laisvą minutę pats bandydavo padainuoti kokią nors jį sudominusią frazę. Jei nepavykdavo, stebėdavo, ką daro dainininkai, kad pavyktų. Lygindavo. Vėl bandydavo. Buvo postūmis tobulintis.

Ar dainavimas – alinantis darbas? „Galbūt sunkiau psichologiškai, – prisipažįsta solistas. – Prisiversti daryti vis tą patį. Dainavimas apskritai – psichologinis dalykas. Svarbu, kokia tavo savijauta, koks tą dieną pasitikėjimas savimi. Esi tvirtas, pasitiki, – rezultatas bus geras. Vos tik šmėstels menkiausia abejonė – žiūrėk, ir nepavyks, kaip tik ta vieta, dėl kurios suabejojai.“ Kaip su tuo kovoti? „Kovotojo savybių reikia. Bet dar geriau atsiriboti nuo tau nereikalingų nuomonių. Turėti supratingų, palaikančių draugų. Man pasisekė – mano draugė dainininkė. Ji man daug pataria. Pastebėjau, kad yra daug solistų, kurie galėtų pasirodyti geriau, bet neperlipa kažkokių psichologinių barjerų, ir dainavimas nukenčia.“

L. Pautienius sūnėnui prisipažino nenorįs būti pedagogu. Patarimų pateikia naudingų, bet tik tada, kai yra klausiamas. Todėl, kad iš patirties žino, kaip galima pavargti nuo daugybės įvairiausių nuomonių, kurias aplinkiniai perša neprašomi.

O prisiversti dirbti būtina, juk aplink daugybė talentingų baritonų. Kad pateisintum pasitikėjimą, būtum dar įdomesnis. „LNOBT suteikė man progų pasirodyti – per tuos metus jaučiuosi gerokai ūgtelėjęs. Mano norai ir lūkesčiai – dar „palaužyti“ save ir atrasti dar kitokį, nustebinti save patį“, – sako jaunasis solistas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"