Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Šalia Tonino Guerros: Fellini, Antonioni ir kiti

 
2016 06 21 13:10
Tonino Guerra ir Federico Fellini. Parodos „Grožis savaime malda“ nuotrauka

„Man regis, filmu „Amarkordas“ Felliniui ir man pavyko grąžinti pasauliui vaikystę“, – sakė italų poetas, prozininkas, dramaturgas Tonino Guerra. Dar jis sakė: „Vaikystėje mes nemirtingi.“

Federico Fellini pageidavo, kad būtent šis žmogus drauge su juo kurtų scenarijų. T. Guerra jau buvo parašęs scenarijus dešimtims filmų, jis buvo žinomas kaip Michelangelo Antonioni scenaristas, tačiau jis, kaip ir Federico, buvo kilęs iš Romanijos, jis rašė poeziją Romanijos dialektu, kuri taip patiko F. Felliniui, be to, jų abiejų prisiminimai buvo panašūs. O žodis „amarkordas“, tapęs bendriniu, nusakančiu vaikystės pasaulį, – romanietiškos kilmės: a m“arcord – mi ricordo (aš prisimenu).

Abu jie už „Amarkordo“ scenarijų pretendavo į „Oskarą“. Šį prestižiškiausią kino pasaulio apdovanojimą gavo vienas Federico – už režisūrą. Scenaristai paprastai lieka šešėlyje, nuošaliau.

Parodoje eksponuojami įvariomis technikomis atlikti T. Guerros dailės kūriniai. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Visų laimingiausias

Tikrai ne visi net ir smalsūs kino žinovai įsidėmėjo, kad T. Guerra – daugelio labai garsių filmų scenarijų bendraautoris: M. Antonionio „Nakties“, „Raudonosios dykumos“, „Blow-Up“, „Zabriskie Point“, F. Fellinio „Ir laivas plaukia“, „Džindžer ir Fredo“, Andrejaus Tarkovskio „Nostalgijos“, Vittorio de Sicos „Itališkų vedybų“, „Saulėgrąžų“. Iš viso apie 120 scenarijų, dirbta su tokiais menininkais, kaip Alberto Lattuada, broliai Tavianiai, Theo Anghelopulos, Wimas Wendersas, Mario Monicelli ir kiti.

Tikrai ne visi net ir įsidėmėjusieji T. Guerrą žino, kad jis – universalus, daugiašakis menininkas. Ne tik rašytojas, bet ir dailininkas. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje praėjusią savaitę atidaryta jo dailės darbų paroda „Grožis savaime malda“. Eksponuojama tapyba ir keramika daug kuo byloja apie vaikystės žvilgsnį į ją supantį spalvingąjį pasaulį ir – žmonijos žvilgsnį į vaikystės pasaulį.

Ciklas „Tonino Armėnija“.

Tonino Guerra nugyveno ilgą (1920–2012) ir labai kūrybingą gyvenimą. Gimė Romanijoje, Santarcangelo miestelyje, ne per toliausiai nuo Riminio. 1944 metais buvo deportuotas į Vokietiją, įkalintas koncentracijos stovykloje. Čia jo kraštiečiai romaniečiai vis prašydavo padeklamuoti ką nors jų tarme. Jis deklamuodavo, paskui pats parašė visą pluoštą eilėraščių.

Trauminė konclagerio patirtis – eilėraštyje „Drugelis“: „Laimingas, tikrai laimingas / buvau daugybę kartų / tačiau visų laimingiausias / išlaisvintas Vokietijoj / kada galėjau žiūrėti į drugelį / nebenorėdamas jo suvalgyti.“

Išlaisvintas T. Guerra studijavo Urbino universitete pedagogiką, o įkalinimo metais sukurtą tarminę poeziją išleido atskira knygele (1946). Kiek vėliau debiutavo kaip prozininkas. 1953 metais persikėlęs į Romą pradėjo sėkmingą kino scenaristo karjerą. Išleido dešimtis knygų: poezijos (romanietiškai ir bendrine italų kalba), prozos (apsakymai, apysakos, pasakos, esė ir kt.), pjesių. Atskirais leidiniais išėjo kai kurie jo drauge su bendraautoriais sukurti scenarijai.

Apie dešimtį knygų vaikams T. Guerra parašė su prozininku Luigi Malerba. Tarp jų – apysaka „Tūkstantųjų metų istorijos“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Algimantas Vaišnoras (V., „Vyturys“, 1986).

T. Guerros keramika.

Tonino kelionės ir pasakos

1989 metais menininkas apsigyveno Pennabillyje, miestelyje Emilijos Romanijos regione, ir atsidėjo dailei: ne tik tapybai, keramikai, bet ir peizažo architektūrai, skulptūrai. Projektavo fontanus, laiptus, duris, baldus. Kai kurie projektai įgyvendinti regiono miesteliuose. Išbandė įvairiausias technikas: pastelę, akvarelę, mozaiką, freską, koliažą. Vilniuje eksponuojami ranka atspausti gobelenai ant senovinės drobės, tapyba akrilu ant geležies lakšto, raku keramika... Labai ilgi kai kurių kūrinių pavadinimai dvelkia poezija, aforistiška išmintimi, taip pat vaikišku naivumu ar patetiška publicistika: „Yra drugelių, gyvenančių vos vieną dieną, bet jie sugeba pasidžiaugti visų savo troškimų šviesa“, „Praradome gebėjimą stebėtis, kuris mums leistų pamatyti pasaulio šventumą“, „Didžioji muzika nesunaikina tylos, iš kurios gimsta“, „Mano namai taip aukštai, kad girdžiu, kaip Viešpats kosti“, „Reikia atgauti valstiečio žvilgsnį, kad susigrąžintum pasišventimą žemei“, „Rytus reikia čiupinėti rankomis arba visai neliesti“ (turimos galvoje Rytų šalys ir jų kultūra).

Tolimų, egzotiškų šalių peizažai ir pavidalai, įvairios fantastinės ir realios būtybės. Ciklai „Tonino moterys“, „Tonino pasakos“, „Tonino Armėnija“. Armėnija, kaip ir Gruzija, – jo įkvėpimo šalis. 1975 metais lankydamasis Sovietų Sąjungoje T. Guerra susipažino su savo Lora – Eleonora Kreindlina. 1977-aisiais jie susituokė Maskvoje, tuoktuvių liudininkais buvo M. Antonioni ir A. Tarkovskis. Tai antroji T. Guerros santuoka. Kartu su žmona italų menininkas apkeliavo daugybę Rusijos vietovių, taip pat ir vadinamąsias broliškas respublikas. Ryga, Sočis, Kijevas, Samarkandas, Buchara, Tbilisis... Įspūdžiams jautrus T. Guerra daug kur rasdavo peno vaizduotei, visur domėjosi taip pat ir sielos peizažais (istorijomis, mitais legendomis), visur įžvelgdavo grožio, paslapties.

Pavyzdžiui, jo knyga „La pioggia tiepida“ („Šiltas lietus“) pasakoja apie kelionę iš Leningrado į Gruziją. Drauge su M. Antonioniu parašyta pasaka „Aitvaras“ – įkvėpta Uzbekistano dykumų vaizdų.

T. Guerros ąsočiai.

Keturių valstybių apdovanojimai

Į Sovietų Sąjungą jis atvykdavo dažnai ir ilgam, Rusiją yra pavadinęs savo antrąja tėvyne. Čia jis bendravo su vietos menininkais, tarp jų ir tais, kurie sovietinio režimo nebuvo toleruojami. Beje, Rusijoje T. Guerrai padaryta sudėtinga smegenų operacija (toks buvo jo paties pasirinkimas). Tonino ir Loros butas Maskvoje buvo atskiras pasaulis, pilnas daiktų daikčiukų ir meno kūrinių: paveikslų, skulptūrų, piešinių – tarsi keista planeta, neįprastas žemynas.

T. Guerra – daugybės kino ir literatūros premijų laureatas, tarp jų – kelių „Dovydų“ (vienas už viso gyvenimo nuopelnus). Jis apdovanotas Italijos, Rusijos, Armėnijos, Gruzijos valstybiniais apdovanojimais. 2004 metais pelnė geriausio Europos scenaristo titulą. Jis – Urbino, Bordeaux, Maskvos, Sankt Peterburgo universitetų garbės daktaras.

2010-aisiais T. Guerros 90-metis įvairiais renginiais minėtas Italijoje ir Rusijoje, tarp jų – paroda Ermitaže Sankt Peterburge. Režisierius Jurijus Liubimovas Maskvos „Tagankos“ teatre pagal T. Guerros poemą „Medus“ pastatė spektaklį. Į rusų kalbą T. Guerros poeziją vertė įvairūs vertėjai, taip pat ir jo bičiulė Bela Achmadulina.

Gimtajame T. Guerros miestelyje Santarcangele veikia menininkui skirtas muziejus.

Lora Guerra buvo teatro festivalio „Vasara Druskininkuose 2015“ viešnia, dalyvavo vakare, skirtame jos vyrui atminti.

Paroda Vilniuje veiks dar ilgai – iki rugsėjo 30 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"