Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Šarūnas Sauka žmogaus veidu

 
2016 01 19 6:00
Dailininkas Šarūnas Sauka su žmona Nomeda ir dukra, parodos kuratore Monika.
Dailininkas Šarūnas Sauka su žmona Nomeda ir dukra, parodos kuratore Monika. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Lankytojai šiomis dienomis tiesiog plūsta į Nacionalinę dailės galeriją (NDG): atsirado proga pamatyti Šarūną Sauką. „Visą viename“. Tai pasitaiko ypač retai. Pastaroji retrospektyvinė paroda Vilniuje vyko prieš aštuoniolika metų. Ekspozicija veiks iki kovo 6 dienos.

Regis, poeto Gintaro Patacko eilutė: „Aš ta pati, kitaip tik suprasta“. Ką reikia pakeitus, ja galima apibūdinti ir Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidarytą parodą „Žmogus su Saukos veidu. Šarūno Saukos tapyba. 1978−2015“: tas pats Š. Sauka, tik kiek kitaip rodomas, „pasakojamas“.

Suprantama, labiausia pasakoja nepaprasta vaizduote apdovanoto, darbštaus, kruopštaus tapytojo darbai. Tačiau jų seka, išdėstymo tvarka, samplaikomis, „sąmyšiais“ turi ką pridurti, pabrėžti ir parodos kuratorė, dailininko dukra Monika Saukaitė. Ji suskirstė drobes į aštuonias temines grupes. Truputį rėmėsi iš tėvo kūrybos rašyta moksline studija, truputį paisė ir galerinės erdvės įnorių.

„Mėginau visą Š. Saukos tapybą – ir senąją, ir naująją – parodyti kaip vientisą, organišką pasaulį: jo figūros, detalės keliauja iš vieno paveikslo į kitą, keičiasi, patenka į skirtingus pasakojimus. Tad nevienodu laiku atsiradę darbai sąmoningai sugretinami, kad juose atpažintume tuos pačius, bendrus motyvus“, – „Lietuvos žinių“ žurnalistui aiškino ji.

Siekė paneigti tam tikrus mitus, interpretacijas, kurios lydėjo ir tebelydi tėvo darbus. Tarkime, įsitikinimą, kad visuose paveiksluose autorius pasakoja apie save, savo sapnus, košmarus, „kompleksus“. „Taip tikrai nėra. Dažniausia jis kalba apie patį žiūrovą. Tik savo veidą naudoja kaip ritualinę kaukę, užmauna ją skirtingiems personažams. Arba elgiasi lyg aktorius – persirenginėjantis, įsiveliantis į visokias istorijas“, – tvirtino dailininko dukra.

Replika

Didžioji NDG salė neatpažįstamai pasikeitė, prigeso, visas erdves užslinko vakaras. Tik sutelktos šviesos srautai skrodžia prieblandą, išryškina paveikslus. Drobės švyti, šildo lyg šventykloje. Regis, imsi ir pastatysi žvakelę...

Š. Sauka, aišku, džiaugiasi įvykiu – paroda. Tačiau, žiniasklaidos antskrydžiui liovusis, tyliai prisipažįsta – pats sau atrodo kiek akademiškas, muziejinis. Ko gero, kūryba čia niekuo dėta. Kaip sakoma, kalta aplinka. Prestižinės galerijos erdvė kilsteli autorių tarp kitų prestižinių, geriausiųjų. Taikli ir nuoširdi, tad Š. Saukos replika NDG adresu: „Šiaip jau pas jus reikia eit numirus.“ Akademiškumo, muziejinės prabangos įspūdį sustiprina ir architektūriniai parodos sumanymai.

Parodoje pristatyti ir naujausi menininko darbai, vienas jų - paveikslas "Večer u kostra". 2015.
Parodoje pristatyti ir naujausi menininko darbai, vienas jų - paveikslas "Večer u kostra". 2015.

Rimtas reikalas

Paskelbus apie parodos atidarymą, tirštas žiūrovų srautas nusidriekė salės link. Nusidriekė ir sustingo lyg tos „saukiškos“ paveikslų eisenos. Vėl užėjo sovietai, pamaniau, dalija deficitą. Laikai laikais, sovietiniai paradai ėjo ir nuėjo, o štai dėl deficito – rimtas reikalas. TV teroro, nukirsdinimų realybėje gyvenantys, socialiniais tinklais save gaudantys žmonės atsikvošėjo, suprato galį pamatyti šį tą unikalaus ir tikro. Ko aplink mažai bėra.

Paradoksalu, tačiau tas „tikras“ – sapniškas, vizionieriškas Š. Saukos pasaulis. Sugužėjome iš paveikslų pažvelgti į save, nes tokios prabangos šiandienos veidrodžiai nesuteikia. Juk kas yra tie „kruvini“ Š. Saukos vaizdai, tie tautos vedliai varlių ir vištų kūnais – „Kelyje“, „Pragare“, „Džiaugsme“? Autorius nekriminalizuoja buities, nepašiepia politinių tautos aspiracijų, idealų, laisvės siekio, kaip galbūt mano „silpnų nervų“ dėduliai ir tetulės. (Gaila matančių tik tai, kas nupiešta.) Jis įdėmiai stebi pačią tautą, visuomenę, žvelgia kiekvienam į akis: į tuos, kurie tą laisvę iškovos, ir tuos, kurie ją netrukus paveldės.

Mėgstu, nemėgstu

Nėra ko slėpti, tai – gedintis ir deginantis žvilgsnis. Taip, menininkas negali savo tautai atleisti sovietmečio. Ši epocha labiausiai sužalojo lietuvio sielą, Š. Saukos paveiksluose maskuojamą luošu, pūliuojančiu, išklaipytu kūniškumu. Tačiau ir naujaisiais laikais menininkui ne viskas atrodo gerai. „Kažkas papuvę danų karalystėj...“

Smurto, smurtinių laidų, kriminalinių kronikų Š. Sauka su žmogaus veidu negali pakęsti. Pasak žmonos, tapytojos Nomedos Saukienės, iškart perjungia kanalą. Todėl ji nieko nesužinanti.

Abi su dukra kamantinėjo vyriausiąjį iš Saukų. Monika klausė, kodėl skiriasi tai, kaip jis jaučiasi pats, ir tai, kaip jis verčia jaustis žiūrovus. „Kodėl tu neįspėjai manęs? – klausimas sutrikdė tėvą. – Matyt, tapau tai, ko nemėgstu, – atsakė galiausiai ir pridūrė: – Ir tapau tai, ką mėgstu.“ „Tai ką tu mėgsti – žarnas?“ – neatlyžo Nomeda. „Vaikus mėgstu“, – atsakė tas.

Saukiška gyvastis

Atsakydamas į klausimą, kodėl parodą sumanė rengti NDG, Š. Sauka kaip visada buvo lakoniškas: „Noriu parodyti, kad dar esu, ir pasižiūrėti, kas esu.“ Iš pradžių priešinęsis dukros siūlymui imtis parodos koncepcijos. Vėliau atlyžo.

Kuriuos kūrinius atrinkti, sprendė drauge. Dabar NDG rodomi 84 tapybos darbai. Vieno garsiausių Š. Saukos kūrinių – „Pragaro“ – atsiradimo istoriją iliustruoja Vytauto V. Landsbergio 1992 metais susukta dokumentinė juosta.

Savita parodos „intrigėlė“ – juvelyriškai Š. Saukos ištapyti stikliniai ir kitokie objektai, „Mažieji pasakojimai“. Juos kūrė kaip dovanas artimiesiems, bičiuliams. „Tačiau ir čia atsiskleidžia „saukiška“ gyvastis, iš didelės drobės persikelia ant miniatiūrinių paviršių“, – teigė M. Saukaitė.

Parodos erdvė apgaubia žiūrovus iškilminga nuotaika.
Parodos erdvė apgaubia žiūrovus iškilminga nuotaika.

Pasignaibymai

Visiems buvo smalsu menininko ir kuratorės derybos dėl darbų. Šeiminiai ryšiai, pasak Monikos, labai padėjo. „Bet kurį kitą kuratorių būčiau jau šimtą kartų pasiuntęs rusiškai“, – įterpė Š. Sauka. Labiausiai susirėmė dėl 2015 metų paveikslo „Šlykštus paauglys skolinasi iš kaimynės automobilį („Rojus“)“. Dukra primygtinai tvirtino, kad į parodą jo (paveikslo) nereikėtų vežtis. Autoriui labai norėjosi, bet teko kuratorei nusileisti.

Vasarą naujoji drobė buvo rodoma Dusetų kultūros centre. „Lietuvos žinių“ korespondentui Š. Sauka atskleidė, kad vienas dvasininkas per pamokslą ragino parapijiečius kūrinį apmėtyti pomidorais.

Tikėjimo dilemą menininkas sprendžiąs pagal tai, kuria koja tą dieną išlipa iš lovos. „Būnu arba tikintis, arba ne. Bėda, kad nežinau, kuri koja teisinga“, – kalbėjo Š. Sauka. Su religija jam malonu „pasignaibyti“. Tik ne taip, kaip paveiksle „Pasignaibymas“, o koketiškai. „Žinome, kad pasaulis didelis. Mokslininkai žino, kad jis dar didesnis. O Bažnyčia sako: „Mes žinome, kas tai yra.“ Na, čia juk pasipūtimas... Todėl ir įdomu su ja pasignaibyti. Yra toks Donaldo Kajoko eilėraštis: „Ir aš / straksintis pas tave Dieve / sudebilėjęs / mėšlina papilve triušis / susitaikykim sakau“, – savo disputą iliustravo dailininkas.

Komercinė paslaptis

Iš peties padirbėjo parodos architektas Justinas Dūdėnas. Virš žiūrovų galvų sukabino parodos pavadinimo raides, kurių prasminga seka atsiskleidžia tik iš tam tikros vietos. Salę pavertė labirintu, įrengė net dengtą koridorių ir du „boksus“ – V. V. Landsbergio filmui ir Š. Saukos „proginiams“ objektams. Šiuos darbelius sustatė ant besisukančių diskų, kad žiūrovams būtų lengviau apžiūrėti. Tapytojas džiaugėsi Monikos talkininku. „Architektai parodose būna patys svarbiausi, – užuomina prabilo Š. Sauka. – Justinas dar nesugadintas.“

Koks Š. Saukos sėkmės receptas, dailininkas negalėjo pasakyti. Komercinė paslaptis. Į pagalbą atėjo dukra. Jos manymu, tai noras padaryti kitaip. „Tas „kitaip“ jam labai gerai pavyko“, – svarstė M. Saukaitė. Savo ruožtu menininkas teigė esąs sužavėtas ir ja, ir sūnumi Mykolu. „Sakau, vienintelė sritis, kur juos lenkiu, yra ydos ir silpnybės“, – prisipažino Š. Sauka.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"