Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Senelis anūkei švilpavo kaip lakštingala

 
2015 08 02 6:00
Solistė Jūratė Švedaitė-Waller džiaugiasi, kad Amerikoje niekada nereikėjo belstis į šimtą durų, kad nors vienos atsivertų. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Į Lietuvą parskridusi solistė Jūratė Švedaitė-Waller koncertavo Palangoje, festivalyje „Ave Maria“. 1998-aisiais iš tėvynės išvykusi operos dainininkė, sopranas, kompozitoriaus Jono Švedo anūkė dainuoti pradėjo anksti, scenoje debiutavo dvylikos, o keturiolikos pirmą kartą profesionaliai įrašė solo kūrinį į plokštelę. Išvažinėjo Lenkiją su „Liepaitėmis“, studijavo Vilniuje, Amerikoje kuria Konektikuto „Lyric Opera“ teatre.

„Į Lietuvą kasmet grįžtu aplankyti tėvų, pakoncertuoti. Su koncertmeistere Audrone Kisieliūte parengėme specialią programą festivaliui. Su ja bendradarbiaujame nuo studijų laikų. Pasiilgstu visų savo bendražygių. Į Lietuvą – kaip grįžti į praeitį: atskrendu viena, be vyro ir vaikų, bendrauju su tėvais, atrodo, lyg grįžčiau porą dešimtmečių atgal“, - pasakojo J. Švedaitė.

Su seneliu kompozitoriumi Jonu Švedu po pasivaikščiojimo prie upės./Asmeninio albumo nuotraukos

Visos durys atsidarė

Šešerius metus su vyru Johnu Lietuvoje gyvenusi solistė 1998 metais susikrovė lagaminus ir išvyko į JAV. Džiaugiasi, kad niekad nereikėjo belstis į šimtą durų, kad nors vienos atsivertų. „Gimiau po laiminga žvaigžde – visi darbai susirasdavo patys, - kalbėjo ji. – Nuėjau į koledžą, kuriame dabar dirbu, pasigavau vargonininką po mišių, padainavau, jis paprašė mano gyvenimo aprašo. Po pusmečio paskambino iš muzikos mokyklos – ėjau į pokalbį nežinodama, kad jau buvau į darbą priimta. Po septynerių metų tas pats vargonininkas pasiūlė ateiti į koledžą. Vėl ėjau į pokalbį, nors jau buvau priimta.“

Iki šiol Jūratė moko dainavimo Thames Valley muzikos mokykloje ir Konektikuto koledže, dainuoja spektakliuose, šiemet su kolegomis surengė operos festivalį Italijoje, Greve mieste. „Praėjusiais metais su draugais nuvykau ten atostogauti. Garsiai svarstėme – kaip būtų puiku surengti festivalį. Nespėjome nė apsižiūrėti, o festivalis jauniems dainininkams per metus ir išdygo“, - šypsojosi atlikėja. Italijoje organizatoriai statė „Figaro vedybas“ – pusė orkestro buvo iš Amerikos, kita pusė – iš Florencijos filharmonijos.

Vaikystėje – muzika ir pasakojimai

J. Švedaitė, sukūrusi porą dešimčių ryškių vaidmenų, gimė muzikalioje šeimoje. Klasika visuomet skambėjo jos namuose, dainavo Jūratės mama, nors ir buvo ne profesionali muzikė, o (kaip ir Jūratės tėtis) fizikė. Mama 25 metus dirbo inžiniere, jos pomėgis buvo meninė gimnastika, kuria ir užsiėmė metusi fizikės darbą. Tėtis – fotomenininkas, ir dabar mėgsta fotografuoti. „Fizikai – plačiai ir giliai mąstantys žmonės“, - teigė Jūratė.

Senelio kompozitoriaus J. Švedo dėka solistė pamėgo lietuvių liaudies, vargonų muziką, kurios sekmadieniais kartu eidavo klausytis į arkikatedrą. „Jis man parodė meilę tautai. Bandė savais, aplinkiniais būdais išlaikyti lietuvišką meną ir tautiškumą. Šią vasarą manęs paklausė, koks Italijos miestas labiausiai patinka. Atsakiau: „Vilnius – jį statė italų architektai, apie jį man per pasivaikščiojimus pasakodavo senelis“, - vaikystės prisiminimus dėstė pašnekovė.

Nors senelis mirė, kai Jūratei buvo ketveri, jį prisimena linksmą ir daug juokaujantį. „Kai žinodavo, kad būsiu svečiuose, būtinai pareidavo namo pietų. Atsimenu – atsirakina duris, pradeda švilpauti kaip lakštingala. Nieko nesakydavo, taip man apie save pranešdavo“, - šypsodamasi sakė J. Švedaitė. Būdama dvylikos ji bėgdavo iš pamokų, kad pasiklausytų „Aidos“ – šią operą mokėjo atmintinai.

„Kaip mama pasakojo, būdama trejų įlipu į autobusą ir dainuoju operines arijas. Tad debiutavau ne dvylikos, o anksčiau, - juokėsi ji. – Nebijojau scenos. Senelis – Lietuvos ansamblio steigėjas, močiutė – Varšuvos baleto artistė, įkūrusi šokio ansamblį „Vilija“. Abu juos mačiau scenoje, kuri buvo kaip namai.“

Jūratė senelio Jono Švedo namuose 1971-ųjų pavasarį.

Dabar namuose – džiazas

Kiekvienas Švedų šeimos narys bent šiek tiek groja fortepijonu – juo skambinti buvo lyg privaloma. J. Švedaitė klausydavosi Giuseppe Verdi, Ludwigo van Beethoveno simfonijų plokštelių, dabar namuose – vyro pamėgto džiazo. „Man patinka, kai džiazas skamba kaip fonas – nereikia atidžiai klausyti. Vos išgirstu klasikinę muziką – smegenys pradeda dirbti“, - aiškino dainininkė.

Jos vyras Johnas – kompiuterinių programų kūrėjas. Amerikoje visos meno organizacijos yra privačios, negauna valstybinės paramos, todėl dažnai aktyvius visuomenės narius pasikviečia į direktorių tarybas. Į tokią „Lyric“ operos teatre buvo pakviestas ir Johnas.

Vaidmenis „Lyric“ solistė dažnai turi galimybę pati rinktis. Šį rudenį ji pradės rengtis grafienės vaidmeniui „Figaro vedybose“, žiemą dainuos Margaritos partiją operoje „Faustas“. „Grafienę jau esu dainavusi, nors kaskart kiti scenos partneriai ir detalės pasiūlo vis kitokią interpretaciją, - apie ateinantį sezoną pasakojo Jūratė. – Margarita – gili, ilga partija, sudėtinga fiziškai ir techniškai – pabaigoje, kai balsas jau pavargęs, dar reikia išdainuoti sudėtingą trio. Visuomet domiuosi kūriniais, ieškau jų istorijos, pirmojo šaltinio. Kartais tai padeda, kartais kaip tik suprantu, kad veikėjai nėra tokie, kokie jie pavaizduoti.“

Su kolegomis Italijoje. Nuotraukoje Jūratei iš dešinės - vyras Johnas Walleris ir dukra Julie Waller.

Moko puokštės skirtingų savybių

Kaip sako Jūratė, dainavimas – sunkus darbas ir gyvenimo būdas. „Jis nelengvėja – turi ištisai mokytis, lavintis, domėtis istorija, menu, tinkamai valgyti ir sportuoti“, - vardijo ji. Solistė žavisi italų sopranu Mirella Freni, kuri dainavo ir būdama 70-ies, o šiemet jos 80-ąjį gimtadienį minėjo vienas didžiausių operos teatrų „La Scala“. „Ir Placido Domingo vis dar dainuoja. Nors nebegali dainuoti tenoru, bet yra puikus baritonas. Man jie – nuostabūs pavyzdžiai. Jei tinkamai rūpiniesi savo balsu, dainuoti gali ilgai“, - svarstė Jūratė. Vietinė spauda apie lietuvę atsiliepia kaip apie egzotišką šviesiaplaukę atlikėją, ne kartą pelniusią žiūrovų simpatijas. J. Švedaitės gerbėjai seka ne tik kiekvieną jos premjerą, bet buvo ir atvykę į Lietuvą.

Daugiau nei dešimt operos dainininkės mokinių taip pat tapo profesionaliais atlikėjais, kiti dainuoja Brodvėjuje, įstojo į prestižines muzikos konservatorijas. Ji moko – norintys dainuoti klasiką turi turėti talento, bet ir su juo toli nenueisi be geros profesinės etikos, žmoniškumo. „Reikia mokėti bendrauti su žmonėmis, suprasti, priimti juos. Viskuo domėtis ir kalbėti skirtingomis kalbomis. Visa puokštė ypatybių, - juokėsi J. Švedaitė. Mokinius ir studentus ji stengiasi sudominti, įsivesti į muzikinį pasaulį. – Vieni įsimyli muziką, kiti tampa puikiais klausytojais – tai irgi darbas ne veltui.“

Jūratė pasakojo, kad ir kur atostogautų, ilsisi tris dienas, likusias koncertuoja. Praėjusiais metais susipažino su bendraminčiais italais, o šiemet surengtame koncerte pusė orkestro atvyko iš Amerikos, kita pusė – iš Florencijos filharmonijos.

Dukros atskrenda pačios

Gera klausytoja užaugo vyresnioji J. Švedaitės dukra Justina, kuri groja fortepijonu, žavisi teatru, studijavo teisės mokslus. Į Ameriką tėvai ją išsivežė dar mažą, bet dukra greitai įsitraukė į amerikietišką gyvenimą. „Iki šiol kalba lietuviškai ir ilgisi Lietuvos. Jai tai padėjo būti lanksčiai, tolerantiškai – visa tai sukaupta dar Vilniuje“, - pasakojo Jūratė, emigruodama į Konektikutą, iš kurio kilęs Johnas, išsivežusi krūvą šeimos nuotraukų. Jaunesnioji Julie gimė JAV, dar mokosi mokykloje, bet jau dešimt metų šoka baletą. Kaip abi jos prosenelės – tik viena šoko Lietuvoje ir Lenkijoje, kita – Niujorke.

Muzikės intermedijos – kelionės. Šiemet su šeima vyko į Italiją, Lietuvoje visi keturi lankėsi prieš dešimtmetį. „Vaikai patys čia atvažiuoja, kartu nuvykstame į pagrindines vietas: Trakus, Nidą, Palangą, vaikštome po Vilnių, - vardijo Jūratė. – Visi kiemeliai, maži slapti perėjimai, kuriuos žinojau eidama į mokyklą, dabar užrakinti. Nors kaskart atsiranda naujų nepažintų vietų.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"