Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Senoji muzika keliavo po regionus

 
2015 11 26 13:19
Rodrigo Calveyra stebisi aptikęs Lietuvoje itin gausų senosios muzikos palikimą.
Rodrigo Calveyra stebisi aptikęs Lietuvoje itin gausų senosios muzikos palikimą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Senosios muzikos puoselėtojai iš Lietuvos ir Norvegijos su mūsų šalies kultūriniu paveldu siekia supažindinti ne tik didmiesčių klausytojus, bet ir atokiai nuo sostinės gyvenančius muzikos gerbėjus.

Baroko muziką atliekantis lietuvių ansamblis „Canto Fiorito“ drauge su Norvegijos senosios muzikos atlikėjų grupe „Norwegian Cornett and Sackbuts“ įgyvendino tarptautinį senosios muzikos ir edukacijos projektą „Vazų dvaro palikimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos Karalystės muzikos paveldas“. Druskininkų, Ignalinos ir Varnių gyventojai turėjo progą pirmą kartą išgirsti ir per edukacines paskaitas sužinoti apie XVII amžiaus muziką, kuri buvo atliekama Abiejų Tautų Respublikoje.

Gausus paveldas

Pasak ansamblio „Canto Fiorito“ ir šio projekto meno vadovo Rodrigo Calveyros, senosios muzikos paveldas Lietuvoje yra neįtikimai turtingas, bet nepelnytai primirštas. Didikų dvaruose muzikavo ir kūrė garsiausi to meto Italijos kompozitoriai, jie išugdė puikių vietinių kūrėjų, kurių muzika nė kiek nenusileido pasaulio meistrų kūriniams. „XVII amžiaus pradžioje Abiejų Tautų Respublika išgyveno klestėjimo laikotarpį. Tvyranti taika ir ekonominė gerovė leido į Vazų dvarą pasikvieti geriausius to meto Italijos meistrus čia dirbti ir kurti. Prieš trejus metus pradėjęs kurti ir vadovauti senosios muzikos ansambliui „Canto Fiorito“, buvau apstulbintas vietinės senosios muzikos gausos ir kokybės“, – sakė lietuvių dainininkų ansamblio vadovas. Pasak jo, Vazų dvare dirbo ir kūrė tokie italų kompozitoriai kaip Tarquinio Merula, Marco Scacchi, Francesco Anerio – jų muzika skambėjo ir per projektą. Kompozitorius Giovanni Battista Cocciola apie dvidešimt metų gyveno ir kūrė Vilniuje, buvo LDK kanclerio Leono Sapiegos kapelmeisteriu, jo muziką taip pat išgirdo koncertų lankytojai. Šalia italų kompozitorių publika galėjo paklausyti vietinių to meto muzikų, kurie mokėsi iš italų meistrų, kūrinių: Marcino Mielczewskio, Adamo Jarzębskio, Bartlomejo Pekielio ir kitų.

Vazų dvaro muzikinio palikimo projektas buvo pristatytas Lietuvoje ir Norvegijoje.
Vazų dvaro muzikinio palikimo projektas buvo pristatytas Lietuvoje ir Norvegijoje.

Vazų dvaro palikimui pristatyti šiuolaikiniams klausytojams pasirinkti Vilniuje ir Varšuvoje kūrusių baroko kompozitorių kūriniai papildė jau suformuotą „Canto Fiorito“ repertuarą. Lietuvių dainininkai kartu su Norvegijos muzikantais senosios muzikos programą atliko bažnyčiose, kuriose yra išlikę tinkami baroko muzikai atlikti vargonai.

Projekto vadovė ir „Canto Fiorito“ ansamblio dainininkė Renata Dubinskaitė džiaugėsi, kad Druskininkų, Ignalinos ir Varnių publika buvo itin imli ir dėmesinga šiai muzikai. Per edukacines paskaitas ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės susidomėję klausė pasakojimų apie senosios muzikos atlikimo specifiką, naudojamus instrumentus, į koncertus ėjo jau turėdami supratimą, kokios muzikos klausysis.

LDK muzika Norvegijoje

Ansamblio „Canto Fiorito“ dainininkė ir projekto vadovė Renata Dubinskaitė senosios muzikos žavesį siekia skleisti ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose.
Ansamblio „Canto Fiorito“ dainininkė ir projekto vadovė Renata Dubinskaitė senosios muzikos žavesį siekia skleisti ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose.

Vazų dvaro muzikinis palikimas per du koncertus buvo pristatytas ir Norvegijos publikai. Pasak R. Calveyros, nors norvegai labiau išmano senąją muziką nei lietuviai, LDK ir Lenkijos Karalystės senoji muzika šioje šalyje beveik nežinoma. Lietuvių dainininkų ansambliui tai taip pat buvo pirmasis prisistatymas svečioje šalyje.

„Kadangi senoji muzika dar gana menkai žinoma Lietuvos publikai, ypač regionuose, šis projektas labai svarbus žingsnis pradedant ugdyti senosios muzikos klausytojų gretas, supažindinant juos, kokį gausų ir unikalų kultūrinį paveldą turime“, – sakė R. Calveyra. Baroko muzikos puoselėtojai siekia ne tik supažindinti klausytojus su senaisiais kompozitorių kūriniais, bet ir parodyti, kaip tą muziką reikia atlikti istoriškai pagrįsta technika ir maniera.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"