Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Siekiantiems sėkmės Gerda Jord siūlo pirmiau išbandyti nesėkmes

 
2017 03 17 11:30
„Galima sudeginti rankraščius ir pamesti kompiuterio kietąjį diską su visa kūrinio skaitmenine versija, susitrenkti galvą ir išvis jį pamiršti“, - vardydama tikėtinas nesėkmes juokavo Gerda Jord. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Pirmasis „Knygstarterio“ projektas, – kai skaitytojas sprendžia, ar leisti knygą – buvo sėkmingas, ir Gerdos Jord komiksų romanas „Gertrūda: grafinis Y kartos dienoraštis“ pasiekė pirkėjus. Tiesa, kūrybos kelias – ne visada lengvas. Ieškodama būsimų skaitytojų autorė gavo bibliotekininkės laišką, ši siūlė, kad komiksų leidyba būtų uždrausta. Bet G. Jord buvo nusiteikusi optimistiškai: „Kuo daugiau nesėkmių, tuo didesnė sėkmė lydės vėliau.“

Komiksų knygos autorė su kolege Migle Anušauskaite yra išleidusios grafinę novelę „10 litų“ apie Steponą Darių ir Stasį Girėną. „Gertrūda“ – pasakojimai, būdingi kartai, gimusiai atgavus nepriklausomybę.

Savo kūryba G. Jord dalijasi internete ir asmeniniame tinklaraštyje. Komiksų žanras – kūrybiškas, bet ne itin populiarus Lietuvoje. Norėdami užsitikrinti knygos sėkmę leidėjai sumanė „Knygstarterio“ projektą. Mėnesį interneto tinklalapyje knygos.lt buvo siūloma rezervuoti G. Jord knygą. Ją nusipirkus 500 skaitytojų, knyga buvo išspausdinta ir per porą mėnesių išsiųsta pirkėjams. Kitu atveju sumokėti pinigai būtų grįžę į jų sąskaitas knygos.lt profilyje.

Tinklalapyje taip pat buvo galima sekti, kiek egzempliorių jau užsakyta, kiek dar trūko iki termino pabaigos, informacija dalytis socialiniuose tinkluose ir taip populiarinti originalią, nestandartinę knygą.

Raminta Nagelytė: „Getrūda“ man labai patiko – skaičiau ir krizenau. Bet šansų ją išleisti nebuvo – komiksų niekas neperka.“

Komiksai – be vietos

Leidyklos „Obuolys“ projektų vadovė Raminta Nagelytė pasakojo, jog leidykla gauna tiek siūlomų knygų, kad įvairovė nebestebina. „Išskirčiau tris autorių grupes. Perskaitęs vienų rankraščius iškart juos gali leisti, ši grupė nėra didelė. Perskaitęs kitos, didelės, grupės kūrinius supranti jokiu būdu negalintis jų leisti – tokiam rašytojui pasiūlome nerašyti. Yra ir maža kategorija rankraščių, kuriuos nežinia kur dėti. „Getrūda“ man labai patiko – skaičiau ir krizenau. Bet šansų ją išleisti nebuvo – komiksų niekas neperka“, – pasakojo R. Nagelytė.

„Gertrūda“ – pirmoji knyga, sėkmingai išleista „Knygstarterio“ platformoje. Tokiu būdu mėginta išleisti dar dvi knygas, tačiau abi nesurinko reikalingo rezervacijų kiekio.

Visgi krizenančių komikso gerbėjų atsirado daugiau, jie pasižadėjo nusipirkti po popierinę knygos kopiją. „Sukūrėme platformą, žmonės rezervavo knygas. Komiksas – ne visiems artimas žanras, bet šis – gilus, kupinas nuorodų, kurias radus skaitytoją ima juokas“, – tęsė R. Nagelytė.

„Knygstarterio“ platforma tapo ir reklama „Gertrūdai“ – skaitytojai dalijosi knyga, rašė atsiliepimus, susibūrė draugėn siekdami bendro tikslo – gauti po komiksą.

Kad knygos nesugultų lentynose jauniausiems skaitytojams, viršelyje nurodyta: „Komiksas suaugusiems“. „Kai su M. Anušauskaite išleidome komiksą apie S. Darių ir S. Girėną, nepažymėjome, kad jis skirtas suaugusiesiems. Dabar dažniausiai jį randame padėtą lentynose vaikams“, – pažymėjo rašytoja ir animatorė.

Rašytojas pavydi paveikslėlių

G. Jord knygą pradėjo 2012 metais ir kūrė keletą metų. Išspausdinta ji pasirodė praėjusį rudenį. „Komiksas – apie kartą, gimusią nepriklausomybės laikais. Grafiškai ir vizualiai pristato laikotarpio aktualijas, drauge tai – Gertrūdos brandos istorija. Pirmąjį rankraštį išspausdindavau, įdėdavau į įmautę ir parodydavau draugams. Įmautė buvo palankiai sutikta, todėl darbą tęsiau“, – užsiminė autorė.

Rašytojas Rimantas Kmita komiksų autorei pavydėjo paveikslėlių.

„Į komiksus dažnai žiūrima kaip į vienkartinį skaitalą: teksto nedaug, bet daug paveiksliukų, perskaitai ir baigta. Tačiau skaitydamas gerą kūrinį antrąkart matai naujovių, malonumo teikia meninė raiška“, – svarstė rašytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.

Pasak jo, knygoje tiksliai atrinkti įvykiai, formavę mūsų visuomenę per dešimtmetį nuo nepriklausomybės atgavimo. Supinti filosofiniai ir aukštosios kultūros kontekstai. „Šios istorijos – ne paprasti, o gana sudėtingi pasakojimai, į juos įtraukiami ironiški efektai, prisiminimai, kaitaliojamas laikas. Vartant „Gertrūdą“ man pavydu, kad komiksu gali sukurti tai, ko neišeina tekstu“, – šypsojosi rašytojas, kurio debiutinis romanas „Pietinia kronikas“ šiemet buvo įvertintas Jurgos Ivanauskaitės premija.

Lemia autorius

Aktyviausi pirkėjai buvo „Knygstarteriui“ prasidėjus ir baigiantis. Mėnesio pabaigoje, likus keletui dienų iki termino pabaigos, Gerda vėl ieškojo būdų, kaip galėtų paskatinti naujus skaitytojus įsigyti kūrinį. Būtinas knygų kiekis buvo rezervuotas likus kelioms valandoms iki „Knygstarterio“ pabaigos.

Tradiciniu požiūriu, autorius knygą rašo, leidėjas – leidžia, kritikas – vertina. Tačiau šiais laikais profesijų pasiskirstymas – glaudesnis. Knygą reklamuoti skatinamas ir pats rašytojas. „Buvo įdomu stebėti, kaip žmonės reagavo, palaikė, dalijosi informacija, tai man paliko daug teigiamų įspūdžių. Sklaidą vykdžiau viso „Knygstarterio“ metu, rengiau viešas akcijas. Kūrinio reklamavimas nėra nepadorus dalykas, bet, žinoma, turi turėti ribas“, – mąstė autorė.

Pasak leidyklos „Obuolys“ projektų vadovės Ramintos Nagelytės, kiekvienos knygos sėkmę lemia pats autorius.

Komiksas išleistas 1200 egzempliorių tiražu, dabar jo leidyba tęsiama. Tiesa, tokiu pačiu principu mėginta išleisti dar dvi knygas, tačiau abi nesurinko reikalingo rezervacijų kiekio. Vieną jų, grafinę istoriją apie lietuviškus superherojus, paremtą sakmėmis, nusipirko 200 žmonių. Kitas romanas surinko 2 proc. reikalingos sumos.

„Praėjusių metų Londono knygų mugėje kalbėjo agentas, dirbantis su didžiausiais pasaulio rašytojais, – prisiminė R. Nagelytė. – Jis teigė su autoriais nedirbantis, jei šie nori tik užsidirbti (tai retai pavyksta leidžiant knygas) arba jei autoriai griežtai atsisako reklamuoti savo kūrinius. Leidyklos nėra pajėgios reklamuoti visų savo kūrinių. Taigi „Gertrūdos“ sėkmė – autorės nuopelnas.“

Dėl sėkmės – nesėkmės

G. Jord studijavo lietuvių literatūrą, paskui – animaciją, rašė poeziją. Sėkmės receptas, pasak Gerdos, susideda iš kelių pakopų. Pirmiausia reikia sukurti kūrinį. Tuomet sukaupti daug nesėkmių – kuo daugiau jų bus, tuo didesnė sėkmė lydės vėliau.

Komiksų romanas „Gertrūda: grafinis Y kartos dienoraštis“

„Komiksus galima piešti negražiai (kad skaitytojui atrodytų, jog būdamas šešerių jis piešė geriau), netinkamai vaizduoti istorinius įvykius, pavyzdžiui, Baltijos kelią (kad skaitytojas tušinuku knygoje norėtų jį pasitaisyti). Rekomenduočiau kaip reikiant traumuoti personažą tuo, kas dabar aktualu, paskui – skausmingais gydymo metodais, nepamiršti smurto, užpuolimų gatvėje, gali sudegti koks nors ūkinis pastatas“, – juokavo autorė.

Juokais ji vardijo ir leidybos nesėkmes: „Rekomenduoju projektą teikti valstybės finansavimui bent tris kartus, pasirinkti nemėgstamą kūrybos rūšį, kurią linkima netgi uždrausti. Jei nesėkmių nepakako, galima sudeginti rankraščius ir pamesti kompiuterio kietąjį diską su visa kūrinio skaitmenine versija, susitrenkti galvą ir išvis jį pamiršti.“

Kuo daugiau nesėkmių, tuo graudesnė galutinė istorija. Ja G. Jord ir siūlė pasidalyti su savo skaitytojais, o prireikus paprašyti jų palaikymo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"