Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Sigutė Ach meną skleidžia ne vien didmiesčiuose

 
2016 11 15 8:35

2016-ųjų metų pabaiga menininkei Sigutei Ach – ypatinga. Lapkričio mėnesį išleistas jos antrasis kūrybos albumas „Balta ir spalvota“ (500-oji leidyklos „Nieko rimto“ knyga), o ją palydėjo asmeninio puslapio www.siguteach.lt atidarymas.

Kam skirta Sigutės Ach kūryba

Sigutei Ach balta spalva – lygiavertė visoms kitoms. Nes ji tokia skaidri, daug žadanti, paruošianti tam, kas bus po jos... Priešais padėtas tuščias popieriaus lapas (kartais jis ir nebūna akinamai baltas) yra galimybių laukas, erdvė vaizduotei ir visiška nežinomybė. Nežinia, kur pasuks teptukas, kokia spalva įsigers į baltą. Tokiame baltos ir kitų spalvų susitikime gimė ir šis albumas. Tegul jis būna palydovu kiekvienam, kuriam balta – irgi spalva. Ir kiekvienam, kuriam spalvų gyvenime reikia.

Dailininkė planuoja albumą kuo plačiau pristatyti visoje Lietuvoje, įskaitant provincijas ir kaimų bendruomenes. Sigutės Ach noras buvo išleisti meno albumą, prieinamą kuo didesnei auditorijai. Dėl to atsisakyta bet kokių bereikalingų puošmenų ir siekta estetikos, kokybės ir geros kainos santykio. Pati kūrėja nesiekia savo meno pristatyti kaip prabangaus, nutolusio nuo žmonių. Atokiuose Lietuvos kampeliuose esama labai aktyvių meno židinių, žmonėms reikia kūrybos. Tuo dalininkė įsitikino keliaudama su savo edukacinėmis meno programomis. Mažą dalelę jų perteikia ir naujame albume.

Koks yra naujasis albumas

Tai akvarelių ir grafikos darbų albumas, kuriame Sigutė Ach leidžia pažvelgti į savo kūrybos procesą, atskleidžia, kas slypi už romantiškų ir svajingų personažų ir dalija vertingus patarimus, kaip lavinti vaizduotę ir pačiam tapti kūrėju.

Knygoje dera dailininkės paveikslai, iliustracijos, žaismingi piešinėliai, poezija ir laisvos mintys apie gyvenimą ir kūrybą.

Sigutė apie kūrybą:

„Prisiliesti teptuku prie balto ir tylaus popieriaus lapo baugoka. Nes baltumas – tai jau tobula. Tai „iki“ ir „po“, paslaptis ir nežinomybė. Ir dar – veidrodis, kuriame netrukus ims atsispindėti mano pasaulis. Ar aš pasiruošusi tokiai akistatai? O gal paaiškės, kad esu nevykėlė, nemoku piešti ir tik gadinu nuostabų pirmapradį baltumą.

Taip po truputį pradedu, o gal tęsiu savo pasakojimo paveikslą – tą nesibaigiantį kilimą, kurio spalvotus interpretacijų siūlus kaišau tarp baltų laiko ataudų. Metų laikais mane spalvina laikas, bet pats lieka nepaliestas – žilas, amžinas. Imu akvarelinio popieriaus lapą ir laiminu jį vandeniu – pradžioje visad tik laikas ir vanduo. Tik balta šviesa, o po lietaus – vaivorykštė.

Viena naktis ir daug mažų švelnių paslapčių vos sutemus susimaišo su romantiška nuotaika. Kažkas lengva rankele nuvijo Miegą, ir dabar visą naktį bursiu gėles ir keistus raštus, kurių nė nemoku gerai užrašyti. Kažkieno paliktą skrybėlę nešioja mano tik ką nupiešta mergelė ir net nežada jos sugrąžinti, semia iš Nakties šulinio rytą, šypsosi ir išeina su pirmais, beje, gan vėlyvais dienos spinduliais. Spinduliai... jie taip tik vadinasi, iš tiesų tai tos pačios nakties pražilę sapnai. Dar truputis – ir jie pažirs nuostabiausiais ledukais, išbirs snaigėmis ir ateis tai, kas Balta, o skrybėlę nuklos tai, kas šviesu.

Šiandien aš tarp dienos ir nakties užmigusi piemenaitė. O gal vaikiškai suvokta istorija apie Pasaulio medį, šalia kurio kažko negalima, o kažką būtinai reikia padaryti. Vienaragis kanopėle užkliudo jaunaties sidabrą ir kvapni naktis nurieda ryto link. Laikas pabusti, suteikti pasauliui formą, susirasti pasiklydusias nebaigtų eilėraščių eilutes ir suginti jas į baltą ir naują puslapio dieną.

Vedžioti plona linija nežinau ką ir nežinia kodėl – pats seniausias mano būdas piešti. Taip nejučia išmargindavau sąsiuvinių paraštes, atsitiktinių popierėlių skiautes. Ir lig šiol tai mano būdas nurimti, atitolti, kad patekčiau į savo sąmonės centrą, iš kurio tarsi iš skaidraus vandenyno dugno besisukantis gyvenimo ratas matosi kaip didingas Kūrinys, prieš kurį suklumpi dėkingas, nes tikrai žinai, kad esi jo dalis.

Įjunkite ramią muziką, paleiskite žvilgsnį pasiganyti toliuose, užplikykite puodelį arbatos... ir ranka pati išties teptuką prie reikiamos spalvos. Gal tai bus geltona, gal mėlyna. Jei jūsų jausmai ramiai tekės, piešinyje tai matysis tarsi veidrodyje. Todėl prieš piešdami papuoškite širdį, nes iš tikrųjų kiekvienas dailininkas piešia save.“

Apie naujus virtualius namus

Sigutės Ach puslapyje www.siguteach.lt sugulė ne tik naujai kuriami darbai, bet ir didelė dalis gausaus archyvo, įdomūs projektai, seminarai ir parodos. Tai tapo dar vienu pasauliu, kuriame galima trumpam pasislėpti nuo blogų minčių ir šaltų dienų.

„Kviečiu į svečius! Naujojoje interneto svetainėje rasite viską, kas drauge su manimi gyvena mano dirbtuvėje: pasislėpusius stalčiuje dar neįrėmintus kūrinius, molines aveles, plonyte linija apraizgytas vizijas. Norite susitikti iš tiesų, ne virtualiai? Puiku, paspauskit nuorodą „Kūrybos pamokos“, išsirinkite norimą temą ir susitikime!“ – kalba Sigutė Ach.

Dailininkė tikisi, kad knygos pristatymai, prasidėsiantys jau gruodį ir besitęsiantys iki vasaros, sutrauks žmonių, neabejingų menui ir ragina nesidrovėti ir išreikšti norą organizuoti knygos pristatymą savo regione. Nes tereikia tik noro ir kūryba, menas bus ranka pasiekiami.

Parengė Simona Kalvelytė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"