Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Šilko kelias, senieji dykumų kūriniai

 
2017 01 24 11:30
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje – pirmoji senosios Kinijos dailės paroda, joje eksponuojami meno kūriniai iš Sindziango uigūrų autonominio regiono ir Henano provincijos.

Paroda surengta minint Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos diplomatinių ryšių užmezgimo 25-ąsias metines. Į Vilnių ji perkelta iš Latvijos meno muziejaus „Rīgas Birža“. Kaip pasakojo parodos koordinatorius, muziejininkas Skaistis Mikulionis, projektas – didelis, sudėtingas, jam latviai ruošėsi šešerius metus.

Aziją su Europa sujungė Šilko kelias. Tarp žemynų vyko kultūriniai, politiniai ir ekonominiai mainai. Europiečiams jis suteikė galimybę susipažinti su naujomis amatų technologijoms ir medžiagomis, kultūra bei religija. Taip pat į Kiniją keliaudavo meno kūriniai, amatininkų dirbiniai iš Europos.

Senesni už Senąjį žemyną

Sindziango ir Henano muziejai pasirinkti neatsitiktinai, tai – Šilko kelio regionai. Veikiant parodai, bus organizuojami paskaitų ciklai – bus pasakojama apie Kinijos istoriją ir kultūrą. „Ji sena, turtinga, kai kurie eksponatai yra 3 tūkst. metų senumo – senesni nei antikiniai“, – pabrėžė S. Mikulionis.

Vienas jų – rudos spalvos megzta kepurė, 1998 metais rasta kape Čžaguniuko kaime. Čia eksponuojama tapyba ant popieriaus („Mirusiojo gyvenimas“) – vienas seniausių dailės pavyzdžių pasaulyje. Daiktai – įvairūs, puikios būklės, nors kai kurie jų atrasti dykumose.

Parodai keliaujant po svečias šalis unikalius meno kūrinius lydi atstovai iš minėtų muziejų. „Kartu ją eksponuojame. Galime palyginti, kaip eksponatai atrodė Latvijoje, Niujorko Metropoliteno muziejuje, kur rodyta tapyba, arba Vilniuje, – sakė koordinatorius. – Kinų restauratoriai – ypač patyrę, su kiekviena medžiaga (metalo, tekstilės ar kitomis) dirba tos srities specialistas. Galime pasidžiaugti, kad ir mes Lietuvoje turime puikių visų sričių restauratorių.“

Europiečiams – auksas, kinams – nefritas

Šilko kelio klestėjimo pradžia tapo Hanų dinastijos periodas. Parodoje yra šio laikotarpio keramikos, bronzos, nefrito, aukso, lako ir tekstilės dirbinių. Tangų dinastijos valdymo metais senosios Kinijos kultūra pasiekė aukštumas.

Tangų dinastijos laikotarpio kupranugaris – vienas iš Šilko kelio simbolių. Kupranugariais prekeiviai per dykumą gabendavo dirbinius. Ypač populiarūs buvo šilko ir tekstilės gaminiai. Daugelį amžių, kol pasiekdavo Europą, šilkas tapdavo brangesnis už auksą. Nuo to ir kilo Šilko kelio pavadinimas.

„Lietuvoje viešėjusiems kinams patiko Vilnius, jie domėjosi Gintaro keliu. Mūsų kultūros – itin skirtingos. Mes, europiečiai, brangenybes įsivaizduojame iš aukso, brangiųjų akmenų, briliantų. Kinijoje vertinamas nefritas, porcelianas“, – kalbėjo pašnekovas. Porceliano gamybos paslaptis europiečiai perprato tik XVIII amžiuje. Yra sakoma, kad civilizacijos išsilavinimo lygį galima nustatyti pagal temperatūros, kurią gali išgauti žmogus, aukštį.

Didelės parodos – išvien su latviais

Ši paroda – pirmasis išsamus istorinio Šilko kelio pristatymas Lietuvoje. Vilniuje yra surengta parodų ir rodyta privačių kinų dailės, taikomojo meno kolekcijų. Praėjusiais metais Radvilų rūmų muziejui orientalinės dailės kolekciją padovanojo Leonas ir Linas Maskaliūnai. Prieš dešimtmetį ten pat buvo eksponuojamas vėduoklių rinkinys iš Kinijos. Tačiau tokie seni, Vakarų Čžou dinastijos laikotarpį siekiantys, eksponatai Baltijos šalyse rodomi pirmąkart.

Kinų kultūra paskatino Lietuvos ir Latvijos kultūrinius mainus. Kaip sakė S. Mikulionis, Baltijos šalių bendradarbiavimas iš tiesų padeda į regioną pritraukti dideles parodas, įveikti jų atvežimo problemas. „Su latviais daug bendradarbiaujame, praėjusiais metais rengėme parodą „Levas Bakstas. Epocha ir kūryba“ – trečdalį eksponatų vežėme iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus. Gerai žinome vieni kitų dailę, ir tai iš tiesų mums padeda įgyvendinti ambicingus projektus“, – kalbėjo muziejininkas.

Kaip pakeliauti po Kiniją

Rytų meno parodų ciklas „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ truks ir vasarį. Vilniaus paveikslų galerijoje bus rodomi Nikolajaus Rericho Tibeto, Kinijos ir Mongolijos vaizdai. Paroda taip pat bus atvežta iš Rygos. Gyvendamas Indijoje dailininkas atrinko ir į Latviją siuntė paveikslus, juos pats įrėmino. Prieškariu N. Rericho draugija gyvavo ir Lietuvoje, vėliau draugijos uždarytos, jų nariai – represuoti. Parodoje bus rodomi tiek N. Rericho, tiek jo mokinių kūriniai, dokumentiniai filmai apie tapytojo keliones, aplankytas vietas. Vienas filmų sukurtas Lietuvoje.

Kovą Radvilų rūmų muziejuje bus pristatomos Ksenijos Nikolskajos užmirštos Egipto architektūros fotografijos. Paroda atvyksta iš Švedijos. „Po 1952 metų revoliucijos iš Egipto bėgo europiečiai, XIX-XX amžiaus pradžios kultūra ten buvo palikta ir užmiršta. Kai kuriuos tų rūmų pirmąkart po ilgo laiko pamatė fotografė. Parodos pavadinimas – metafora ir, deja, realybė. Dauguma jų – apleisti, viduje kaupiasi dykumos smėlis ir dulkės. Galime brėžti paralelę – panaši ir mūsų dvarų istorija“, – palygino S. Mikulionis.

Liepos mėnesį – japonų kaligrafijos paroda. Rengdami parodas meno kuratoriai, restauratoriai atrado nematytų daiktų. „Aplankyti parodą – kaip pačią Kiniją ir pakeliauti senuoju Šilko keliu“, – įsitikinęs S. Mikulionis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"