Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Simfoninio orkestro muzikantams nesvetimas ir džiazo amplua

 
2016 02 18 9:54

Rimti simfoninės muzikos kūriniai, didelės apimties instrumentinės partijos, dirigento vedimas per kūrinį – tai Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantų kasdienybė. Bet ar kada pagalvojote, kad šie rimti vyrai gali pašėlusiai groti klasikinio džiazo melodijas?

Būtent tuo galėsite įsitikinti koncerte „Green Bridge Jazz Night“ vasario 27 d. Vilniaus kongresų rūmuose. Apie neeilinę džiazo naktį klasikinės muzikos namuose ir meilę džiazui kalbamės su Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantais, grupės „Green Bridge Band“ įkūrėjais trombonininku Remigijumi Gumuliausku ir kontrabosininku Ramučiu Ležinsku.

„Viskas prasidėjo 2000-ųjų rudenį, – grupės „Green Bridge Band“ pradžią prisimena R. Gumuliauskas. – Baigėme Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, pradėjome dirbti orkestre. Šalia pagrindinio darbo norėjosi papildomai save realizuoti.“ „Ir kitokios muzikos norėjosi pagroti, – šypsosi R. Ležinskas. – Klasikinė jau buvo kaip ir aiški, o čia – nearti dirvonai.“ Meilę džiazui grupės pučiamųjų atlikėjus užkrėtė gimtosios Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos dėstytojas trombonininkas Jurgis Barakauskas, kuris savo auklėtiniams ir suteikė džiazo pradmenis. Muzikantai neslepia, kad pirminė idėja buvo suburti diksilendo grupę, tačiau grupės nariai netruko apimti ir vis naujų diksilendui artimų žanrų: „Tai buvo XX a. pirmos pusės pramoginė muzika, išsivysčiusi iš juodaodžių etno muzikos,“ – pasakoja muzikantai. Dabar „Green Bridge Band“ repertuare šalia diksilendų yra ir svingo, bliuzo, rokenrolo bei šaflo kūrinių.

Susibūrusi grupė netruko pradėti koncertuoti. „Pirmas festivalis buvo Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, vėliau važiavome į Tverę (Rusija – red. past.), koncertavome Birštono džiazo, „Vilnius Jazz“, „Mama Jazz“ festivaliuose, Prancūzijos ir Latvijos diksilendų festivaliuose,“ – pasakoja atlikėjai.

Paklausti, koks pagrindinis skirtumas, grojant klasikinę muziką ir džiazą, artistai neabejoja – laisvė. „Grodamas orkestre turi išpildyti kompozitoriaus kūrinio sumanymą ir muzikinę dirigento interpretaciją. O džiaze žymiai daugiau laisvės interpretacijai ir saviraiškai,“ – sako R. Gumuliauskas. „Net kas improvizaciją gros gali pasirinkti,“ – šypsosi R. Ležinskas. Muzikantai neslepia, kad XX a. pradžios pramoginė muzika yra savirealizacijos priemonė ir hobis. „Nėra taip, kad viena muzika trukdytų kitai. Priešingai – jos tik padeda, papildo,“ – galimybe groti įvairius muzikos žanrus džiaugiasi artistai. Visgi laisvė gali būti ir iššūkis: „Aišku, sunku buvo pradžioj. Pirmus 10 metų! – juokiasi „Green Bridge Band“ įkūrėjai. – Tačiau po to atsiranda patirtis ir kitas požiūris į gyvenimą.“ Ir prisimena vieno prancūzų džiazmeno žodžius, kodėl jis ėmė groti džiazą: „Anksčiau neturėjau, ką pasakyti, o dabar turiu.“

„Green Bridge Band“ koncertas „Green Bridge Jazz Night“ įvyks vasario 27 d. 18 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Bilietus galite įsigyti „Tiketoje“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasose.

Green Bridge Band – Bye Bye Blues:

.

Dėl nuo mūsų nepriklausančių techninių kliūčių dalintis šiuo straipsniu laikinai negalima. Atsiprašome...
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"