Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Šimtmečio Vilniaus kino teatrų istorija

 
2015 11 19 15:00
Parodoje. Alinos Ožič nuotrauka

Kadaise kino teatrai buvo panašūs į teatrus su balkonais, ložėmis ir scena, o prieš seansą grodavo orkestrai. Dabartiniuose kino centruose ne tik rodomi filmai, bet ir rengiamos diskusijos, susitikimai su kūrėjais, organizuojami kino festivaliai. 

Kokie buvo kino teatrai Lietuvos sostinėje nuo pirmųjų filmų seansų iki dabar, atskleidžiama parodoje „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“.

Nuo žiūrovų iki kino rodytojų

„Daugiau kaip 10 metų dirbu „Skalvijos“ kino centre. Ir supratau, kad pati nežinau šio kino teatro istorijos , netgi to, kada jis buvo atidarytas“, – per spaudos konferenciją apie parodos idėją pasakojo Sonata Žalneravičiūtė. Tada ji pradėjo domėtis, aiškintis, tyrinėti ir rinkti žinias. Pradėjus nuo „Skalvijos“, po truputį kaupėsi ne tik šio, bet ir kitų Vilniaus kino teatrų istorinė medžiaga.

Sostinės Antakalnio rajone buvo kino teatras "Neris" ./Organizatorių archyvo nuotrauka

„Iš pradžių buvau kino žiūrovė, vėliau ir iki dabar – vertintoja, dar esu darbuotoja. Visi šie dalykai įdomūs. Dar prisidėjo architektūra“, – kaip buvo formuojamos parodos apie Vilniaus kino teatrus dalys, atskleidė S. Žalneravičiūtė. Tęsdama tyrimą ji pasitelkė ir Nacionalinės dailės galerijos kuratores. Kruopštaus darbo rezultatas – parodai sutelkta unikali medžiaga, iliustruojanti kino teatrų raidą ir kino sklaidą.

S. Žalneravičiūtė priminė, kad kartu su kino atsiradimu Vilniuje pasirodė ir filmų vertinimai, kuriuos periodinėje spaudoje rašydavo žurnalistai. Būdavo spausdinami ir žiūrovų atsiliepimai. Tarkime, kritikuota, kad žiūrėti filmą, kuriame rodoma, kaip šokamas tango, įleidžiami vaikai. Prabangiai įrengti kino teatrai miesto centre buvo skirti turtingesniems vilniečiams, o vargšai eidavo į kuklias kino salės, tarkime, Kalvarijų gatvėje. S. Žalneravičiūtė rinko medžiagą ne tik iš archyvų, bet ir iš kiną mėgstančių žmonių, prisimenančių tarpukarį, karą, sovietmetį, kolekcionavusių aktorių nuotraukas, užrašinėjusių dainas iš filmų. Nepamirštas metas, kai į gyvenimą įsiveržė vaizdo filmai, o kino teatrai kurį laiką buvo ištuštėję.

Iš ekspozicijos. Plakatai.

Kuratorė Živilė Etevičiūtė teigė, kad nuo to laiko, kai prisijungė prie tyrimo su mintimi rengti parodą, šiek tiek pasikeitė jo kryptis – pradėta ieškoti kuo daugiau vizualinės medžiagos, kurią galima būtų eksponuoti. „Sprendėme, kaip parodoje atskleisti kino žiūrėjimo reiškinį“, – sakė kuratorė Eglė Juocevičiūtė. Sumanyta jį pateikti kaip procesą, pradedant nuo žiūrovų ir baigiant tais, kurie rodydavo filmus. Kuratorė Eglė Mikalajūnė minėjo, kad medžiaga apie kino teatrus eksponuojama nuo tradicinių iki modernių ir interaktyvių būdų.

Paroda pristatyta per spaudos konferenciją. Alinos Ožič nuotraukos

Sostinėje – 50 vietų kinui

Parodoje „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ – daugiau kaip du šimtai eksponatų. „Medžiaga labai įvairi, surinkta iš archyvų, muziejų, bibliotekų“, – sakė Ž. Etevičiūtė. Gautoji iš privačių archyvų, pagyvina istoriją, suteikia asmeniškumo.

Taigi paroda pristato Vilniaus kino teatrų istoriją nuo pirmųjų viešų kino seansų XIX amžiaus pabaigoje iki šių dienų. Iki šiol fragmentiškai tyrinėtą temą siekiama atskleisti keliais aspektais, į kino teatrą žvelgiant ne tik kaip į konkrečioje vietoje veikusią įstaigą, bet ypač akcentuojant jo svarbą Vilniaus gyventojams, reikšmę miesto kultūriniam, politiniam, socialiniam gyvenimui bei jos kaitą skirtingais istoriniais laikotarpiais.

Iš ekspozicijos. Aktorių nuotraukos.

Karo ar taikos metu kinas visada buvo skirtas pramogai, nors dažnai tapdavo ir propagandos įrankiu. Ir, žinoma, visais laikais rodant filmus, pirmiausia buvo tikimasi uždirbti. Kinas Vilniuje jau XX amžiaus pradžioje surinkdavo daugiau žiūrovų nei visos kitos pramogos kartu. Tiesa, XX amžiaus pabaigoje, prasidėjus kino teatrų privatizacijai, atkeliavus videotechnikai, kino teatrai sunkiai vertėsi. Bet šiandien, nors kino teatrą nesunkiai galima įsirengti namie, vis daugiau žmonių vėl grįžta į viešus kino teatrus.

Ekspoziciją sudaro ir asmeniniuose, ir visuomeniniuose archyvuose bei muziejuose saugomi eksponatai, dokumentai, vaizdo bei garso įrašai. Tyrimo metu išaiškus per 50 vietų Vilniuje, kur buvo rodomas kinas, parodoje pristatomas jų žemėlapis.

Pamatyti parodą galima nuo lapkričio 19 dienos Nacionalinėje dailės galerijoje Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Eksponuojama medžiaga apima daugiau kaip šimtmetį Vilniaus kino teatrų istorijos nuo pirmų viešų kino seansų 1896 metais iki 2010-aisiais atidaryto „Multikino“.

Paroda veiks iki sausio 31 dienos.

Parodos organizatorius – Nacionalinė dailės galerija. Prieš Kalėdas turėtų pasirodyti net pusės tūkstančio puslapių S. Žalneravičiūtės knyga apie Vilniaus kino teatrus.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"