Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Šiuolaikiniai operos ieškojimai

 
2016 02 27 6:00
Kurdama apie žanrų ribas ar tradicijas Rūta Vitkauskaitė galvoja retai. Dažnai ji yra ir savo kūrinių atlikėja, tad kovą, kai vyks „Confessions“, trumpam grįš į Lietuvą.
Kurdama apie žanrų ribas ar tradicijas Rūta Vitkauskaitė galvoja retai. Dažnai ji yra ir savo kūrinių atlikėja, tad kovą, kai vyks „Confessions“, trumpam grįš į Lietuvą. Martyno Aleksos nuotraukos

Kovą „Menų spaustuvėje“ bus rodoma erdvinė opera tamsoje „Confessions“. Ją sukūrė Londone gyvenanti kompozitorė Rūta Vitkauskaitė, jos kolega iš Švedijos Jensas Hedmanas, taip pat švedė sopranas Asa Nordgren. Trejetas susipažino 2010 metais Latvijoje, dalyvaudami projekte „Naujosios muzikos inkubatorius“. Neįprasto žanro opera atsirado kompozitoriams domintis erdvine elektronika, akustiniu garsu erdvėje ir jo poveikiu vaizduotei.

Septynių dalių libretas nagrinėja mirtinas nuodėmes: godumą, puikybę, apsirijimą, pavydą, kerštą, geismą ir tingumą. Žiūrovai salėje sėdi užrištomis akimis, atlikėjai groja aplink juos, o muzika patiriama pojūčiais, kvapais, garsovaizdžiais.

Projektą "Pioneering II" Švedijos galerijoje "Ljudkonstgalleriet" inspiravo moderniosios fizikos stygų teorija./Asmeninio albumo nuotraukos
Projektą "Pioneering II" Švedijos galerijoje "Ljudkonstgalleriet" inspiravo moderniosios fizikos stygų teorija./Asmeninio albumo nuotraukos

Paruošti sceną

R. Vitkauskaitė mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, doktorantūrą – Karališkojoje muzikos akademijoje Londone, kur gyvena nuo 2010 metų. Po magistro studijų su kolegomis organizavo muzikinius renginius, buvo prisidėjusi prie „Naujosios operos akcijos“ festivalio, kuriame praėjusiais metais ir įvyko pirmoji „Confessions“ premjera. „Gyvenimas buvo pilnas veiklos ir eksperimentinių projektų. Nors man tai patiko, norėjosi susitelkti į kūrybą, vėl mokytis ko nors nauja. Kompozitorius turi paruošti sau sceną“, – LŽ pasakojo Rūta.

Doktorantūros studijas ji rinkosi iš muzikos akademijų Niujorke ir Londone. „Vis dar tebesidžiaugiu, kad patekau į Karališkąją muzikos akademiją. Ji – konservatyvi, iš pradžių net buvo keista, kad mane priėmė. Supratau, kad pati akademija nori praplėsti savo muzikinį sprektrą – kartu su manimi studijuoja keletas kompozitorių, kurie rašo ne tik klasikiniams instrumentams, bet ir kuria elektroakustinius, garso meno projektus ar instaliacijas“, – aiškino Rūta.

„Something Personal“ – taip pat garsinis aplinkos kūrinys, čia kompozitorė groja vienam žmogui.
„Something Personal“ – taip pat garsinis aplinkos kūrinys, čia kompozitorė groja vienam žmogui.

Garsų psichologija

Kaip sako R. Vitkauskaitė, rašydama muziką naudojasi ne protu, o patirtimi. Jos inspiracijomis dažnai tampa moksliniai, kosmologijos, fizikos atradimai. Bendradarbiaudami su J. Hedmanu ir A. Nordgren susidomėjo erdviniu garsynu, garso suvokimo psichologija, nes operą kūrė be scenografijos, be jokio vaizdo. „Daug kalbėjome, ką žmonės įsivaizduos klausydami mūsų tamsoje. Dabar, kai jau daug metų dirbame kartu, pastebime, kad mąstome vienodai, nors klausytojas gali susikurti kitokių, savitų asociacijų“, – kalbėjo Rūta.

Dirbdama prie šio projekto ji susidomėjo muzikos kaip universalios kalbos idėja. „Kai kurie garsai (pavyzdžiui, kūdikio verksmas) užgauna gilų vidinį instinktą visiems žmonėms. Be to, domėjomės erdvinėmis asociacijomis. Pamenu, kaip kurdami „Confessions“ statydavome instaliacijas aplink savo galvas – grojome, klausėmės ir eksperimentavome“, – šypsojosi pašnekovė.

Rūta ir toliau domisi garsų psichologija. Visąlaik svarsto, kam reikalinga muzika, kodėl ji atsirado, kaip garsas buvo naudojamas senovės kultūrose, per archajiškus ritualus. „Tolstu nuo muzikos kaip kūrinio produkcijos, kuo mes, kompozitoriai, užsiimame, o linkstu į tyrimą: iš kur atsirado klasikinė tradicija, kodėl kuriame apskritai. Manau, dažnai užsimirštame, kokia stipri poveikio priemonė yra muzika, kaip garsai gali paveikti mūsų kasdienį gyvenimą“, – įsitikinusi kompozitorė.

„Confessions“ kompozitoriai patys atsiveža tris lagaminus mažų instrumentų.
„Confessions“ kompozitoriai patys atsiveža tris lagaminus mažų instrumentų.

Neįprastas pasaulis

R. Vitkauskaitės projektai – ne spektakliai, performansai ar hepeningai, o „scenos dariniai su operos potekste“. „Kartą sukuriu ir antrąkart daryti to paties nebesinori, – patikino pašnekovė. – M. K. Čiurlionio menų mokykla augina klasikus, tad ir mano pirmieji kūriniai buvo trio, kvartetai, akademijoje – duetai klasikiniams instrumentams. O klausydamasi šiuolaikinės muzikos vis nustebdavau: „To dar nesu girdėjusi.“ Galiausiai pasukau į garso meną, kuris yra gana nauja šaka, beveik tuščias laukas.“

Rūta kūrė muziką režisieriaus Vido Bareikio spektakliui „Įstabusis ir graudusis planas B“ (2013). Vilniuje su kolegomis ji buvo įkūrusi audiovizualinio meno grupę „Muzika yra labai svarbi“, jos kūriniams paruošdavo ir vizualizacijas. Pasak Rūtos, sinestetika – prasmėkūra, kai muzikinės reikšmės žiūrovui kuriamos jas jungiant su juslėmis, patiriamos kūnu – jai visuomet buvo artima.

Kompozitorės partitūrose apstu paaiškinimų, instrukcijų, remarkų. Ji dažnai bendradarbiauja su atlikėjais ar kitų sričių menininkais. Taip, pasak Rūtos, kyla daugiau minčių, o ir patys akademikai randa progą iš naujo pamąstyti, kaip veikia muzika.

Ar paaiškinimų, instrukcijų reikia šiuolaikinės muzikos klausytojui? „Daug galvoju ir apie jį, – svarstė R. Vitkauskaitė. – Jei man norisi ko nors eksperimentinio – kurti itin neįprastą muzikinį pasaulį – klausytoją į jį stengiuosi įvesti mažais žingsneliais, neatbaidyti kūriniui vos prasidėjus.“

„Confessions“ kompozitoriai patys atsiveža tris lagaminus mažų instrumentų.
„Confessions“ kompozitoriai patys atsiveža tris lagaminus mažų instrumentų.

Kūrinys vienam klausytojui

Rašyti muziką R. Vitkauskaitė pradėjo būdama penkiolikos. „Kompozicijos pamokose mėgindavau rašyti, bet, atrodė, nežinojau, kaip. Pamenu, vieną dieną sirgau, gulėjau lovoje, man buvo aukšta temperatūra. Ir staiga (kaip kokia vizija) čiupau sąsiuvinį ir užrašiau trio violančelei, smuikui ir altui. Nuo to karto impulsas ką nors parašyti vis užklupdavo“, – pasakojo Rūta, grojanti smuiku ir pianinu, o savo kūrinius dažnai pavadinanti neįprastais, jokių asociacijų nekeliančiais vardais, pavyzdžiui: „Laei“ (2011), „Kazritsa“ (2012) ar „Ashraga“ (2014).

Rūta yra ir savo kūrinių atlikėja. Į „Confessions“ kompozitoriai atsiveža tris lagaminus mažų instrumentų: varpelių, tarškalų, pagaliukų, pati Rūta griežia smuiku. Paskui į lagaminus sukrautą kolekciją galima apžiūrėti.

Po „Confessions“ gimė kitas R. Vitkauskaitės projektas, „Something Personal“ (liet. „kažkas asmeniško“) – taip pat garsinis aplinkos kūrinys, čia kompozitorė groja vienam žmogui. Iš žiūrovų jai dažnai tenka išgirsti: „Nieko panašaus nesame girdėję.“ „Būna, nustembu pati. Kartais profesoriai akademijoje pasako, kad jiems neįprasti mano kūriniai. Žinau, juos sunku vertinti, todėl džiugiai priimu komentarus, atsiliepimus, įspūdžius“, – sakė Rūta.

Geriau – namuose

Nuo tada, kai išvyko į Didžiąją Britaniją, R. Vitkauskaitė susidomėjo ir muzikos edukacija, moko smuiko, dirba su sergančiais demencija. Kaip ji pasakojo, muzikinė atmintis saugoma kitoje smegenų dalyje, todėl dainuojant ar grojant senas dainas, būna, senjorai netikėtai prisimena užmirštus kūrinius.

Paklausta, ar pasistatė tą kompozitoriaus sceną, kokios tikėjosi išvykdama studijuoti į Londoną, Rūta mąstė: „Tiek metų kurdama sutikau daug kolegų įvairiose šalyse, kurie, kaip ir aš, savo kraštuose organizuoja renginius, kviečia vieni kitus dalyvauti. Man patinka tokie projektai, teminės rezidencijos, atviros erdvės. Manau, susikurti tvirtą pagrindą pavyko, o veržlumo eiti į didelę sceną neturiu. Esu labai laiminga kurdama eksperimentus namuose“, – kalbėjo R. Vitkauskaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"