Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Šiuolaikiški valdovai: Bona Sforca ir Mindaugas

 
2017 06 02 18:00
Menininkus įkvepia Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, kurioje Bona Sforca – pikta anyta, galbūt nunuodijusi Barborą Radvilaitę. Jozefo Simmlerio paveikslas „Barboros Radvilaitės mirtis“ (1860).

Valdovų rūmuose šiandien, birželio 2 dieną, rodomi teatralizuoti susitikimai su itale, Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene Bona Sforca. Režisierė Marija Simona Šimulynaitė siekė žiūrovus supažindinti su Bonos manieromis, mada, epochos kultūra ir politinėmis intrigomis, vykusiomis šių istorinių rūmų salėse.

Bus rodomi trys teatralizuoti etiudai skirtingose Valdovų rūmų salėse. Pirmajame Bona Sforca pristatoma kaip politikė, ekonomė ir teisininkė (susitikimas – gotikinėje antikameroje). Antrajame analizuojama Lietuvos ir Italijos kultūrų jungtis (Didžiojoje renesansinėje menėje), trečiajame etiude (manieristinėje antikameroje) susipažįstama su Bonos Sforcos dukterimis ir „auksiniu“ sūnumi Žygimantu Augustu.

Renginiai Valdovų rūmuose skirti norintiems sužinoti apie moteris Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Europos istorijoje. Mindaugo karūnavimo dieną čia statomas Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“.

Trys skirtingos Bonos

Birželio 1 ir 2 dienomis Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas galima apžiūrėti su naujai parengtu ekskursijos apie Boną Sforcą audiogidu. Paskaitą „Su dviem tėvynėmis širdyje“ birželio 2-ąją skaitys Milano valstybinio universiteto daktarė Francesca Maria Vaglienti.

„Namie turiu lenkų rašytojos Halinos Auderskos istorinį romaną „Karalienė Bona“. Gajus mitas, kad Bona – bloga, nunuodijusi Barborą Radvilaitę. Mane sužavėjo jos asmenybė, jos indėlis į Lietuvos teisės, švietimo, kultūros formavimą, – paklausta, kaip pradėjo rašyti teatralizuotų vaidinimų scenarijus, pasakojo M. S. Šimulynaitė. – Valdovų rūmų atstovai pasiūlė prisidėti prie šių renginių. Tuomet knygą pradėjau skaityti iš naujo, pasibraukdama kiekvieną reikšmingą žodį.“

Boną Sforcą vaidina Gabija Siurbytė, Julijana Volodko ir Greta Paukštė. Režisierės teigimu, Bona Sforca – politikė, motina ir kultūros skleidėja. „Todėl vienos aktorės Bonai išreikšti negana, – įsitikinusi ji. – Mūsų tikslas – parodyti ją kaip dorą žmogų, intelektualią valdovę, motiną, lavinusią savo vaikus. Jiems ji iš atminties cituodavo Marko Tulijaus Cicerono raštus lotynų kalba. Mokė oratorystės, emocijų valdymo, Žygimantą Augustą nuo mažens augino valdovu.“

Kitus vaidmenis atlieka jaunosios balerinos Augustė Daunytė ir Gabrielė Daunytė, vyriausiąją Bonos Sforcos dukrą Izabelę – pianistė Evita Babraitytė, devynerių Žygimantą Augustą – Nojus Samuolis. Muzikuoja klavesininkas Vilimas Norkūnas, istorinį šokį šoka Žilvinas Beniuševičius. Jis debiutuoja kaip aktorius – vaidina kanclerį Liudviką Alifijų, sujungiantį visus tris epizodus.

„Noriu, kad spektaklis būtų suprantamas jaunajai kartai, todėl reikia kurti su jaunais aktoriais.“

Atkūrė velnio šakutę

Bona Sforca buvo aistringa medžiotoja, oratorė, renesanso kultūros, muzikos puoselėtoja. „Cupido“ ritualiniu šokiu galėjo prasidėti bet kuri dvaro šventė, taip pat „Corona Gentile“ (iš italų kalbos – malonioji karalienė) linijiniu šokiu ar itališkuoju „Venus“ trims. Renesansinius šokius, pasimokę iš Bonos Sforcos, perėmė ir kiti dvarininkai.

Iš Italijos į Lenkiją ir Lietuvą Bona Sforca atvežė pomidorus, bulves ir agurkus. XVI amžiaus dvaruose buvo vaišinamasi įmantriais vaisiais, pirmąkart pradėta valgyti šakute, tuo metu popiežiaus vadinta „velnio įrankiu, niekinančiu Dievo siųstą maistą“.

Dvišakę šakutę, remdamiesi Lietuvoje rastomis įrankių nuolaužomis ir paveikslais, dabar atkūrė restauratoriai. „Tipinį renesansinį stalą su to meto sidabro indais ir padėklais nuomojame iš antikvarų. Naudojame to laikotarpio šachmatus, kuriais žaisdavo vaikai. Kadangi epizodus filmuosime, vėliau platinsime internete, naudosime edukacijai, siekiau sukurti kuo autentiškesnį vaizdą“, – kalbėjo pašnekovė.

Sūnus – politinis įrankis

Žygimantas Augustas – vienintelis Bonos Sforcos sūnus iš penkių vaikų. To meto vedybos buvo politikos klausimas – būdas pratęsti dinastiją ir įsitvirtinti tarptautinėje politikoje. Motina priešinosi sūnaus vedyboms su Barbora Radvilaite. Ši, neilgai trukus po karūnavimo, buvo nunuodyta.

Su sūnumi susipykusi Bona Sforca išvyko į Bario kunigaikštystę, ten buvo apvogta ir nuodijama tarnų. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės, slaptos santuokos, ankstyvos mirties istorija įkvėpė ne vieną menininką. „Šiomis pjesėmis ir trimis epizodais „Bona“ nesibaigs – ieškosiu dramaturgo, dar noriu išplėtoti Žygimanto Senojo istoriją, italų ir lietuvių, lietuvių ir lenkų santykius, to meto perversmus ir kultūrą, atvežtą į Lietuvą“, – užsiminė M. S. Šimulynaitė.

Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, Valdovų rūmų vidiniame kieme vyks režisierės pastatytos Just. Marcinkevičiaus dramos-poemos „Mindaugas“ premjera. Spektaklio vaizdo projekcijas kuria Rimas Sakalauskas, vargonų muziką – kompozitorius Mykolas Natalevičius, vaidmenis – Nacionalinio Kauno dramos teatro, Juozo Miltinio teatro jaunieji aktoriai, Oskaro Koršunovo ir Jono Vaitkaus auklėtiniai.

„Jei tema – lietuvybė, reikia sujungti visą Lietuvą, – šypsojosi ji. – Fizinį teatrą gretinsiu su simboliniu teatru ir šiuolaikinėmis technologijomis. Mindaugas – agresyvus, aršus, chamiškas tipas, neurotiškas personažas. Noriu, kad spektaklis būtų suprantamas jaunajai kartai, todėl reikia kurti su jaunais aktoriais.“

Vizija – holograma didžiojoje scenoje

M. S. Šimulynaitė vadovauja Baltijos baleto teatrui. Naujausias šio teatro ir vaizdo meno kūrėjų „Kinkyknot“ pasirodymas buvo sukurtas pasitelkus hologramą. Aktoriai šokėjai scenoje nardo po vandeniu, tarp žuvų arba atsiduria kosminėje galaktikoje tarp žvaigždžių ir planetų.

Panaudoti hologramą šiuolaikinio baleto pastatyme režisierė ir choreografė sumanė šiemet viešėdama Australijoje. Iki šiol teatre naudoti technologines naujoves trukdė finansinės galimybės. Šiame pastatyme holograma naudojama keturių minučių epizode, jo metu kruopščiai sinchronizuotas vaizdo įrašas ir atlikėjų judesiai. Įrašas sukurtas šokėją aprengus sensoriniu kostiumu su specialiais jutikliais. Judantis šokėjas nufilmuojamas, tuomet kuriama vaizdo grafika. Kostiumas, hologramos kūrimas ir sinchronizavimas kainuoja dešimtis tūkstančių eurų.

„Manau, po keleto metų šios technologijos turėtų atpigti. Tuomet norėčiau hologramą panaudoti didžiojoje scenoje. Galimybės – beribės. Įsivaizduoju, kaip šokėjas pakyla į orą, nusileidžia, o vietoje jo, pakibusi erdvėje, lieka šokanti holograma. Kai ir ji nusileidžia ant žemės, vaizdas vėl susijungia su šokėjo kūnu. Esu didelė naujųjų technologijų mene šalininkė“, – pasakojo M. S. Šimulynaitė.

Ji su Baltijos baleto teatro šokėjais yra sukūrusi šiuolaikinio baleto kūrinių: „Kitą pasaulį“ statė pagal „Depeche Mode“ muziką, „Saulės smūgį“ – pagal „The Beatles“ dainas. Režisierės, choreografės, pedagogės repertuare yra ir naujoviškų klasikos interpretacijų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"