Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Skulptoriaus Dano Aleksos 43H koordinatė

 
2017 06 03 12:00
Danas Aleksa: "Sąsajų tarp meno ir visuomenės galima rasti begalę: nuo paprasčiausios estetiškesnės aplinkos kūrimo iki fundamentalių klausimų kėlimo."
Danas Aleksa: "Sąsajų tarp meno ir visuomenės galima rasti begalę: nuo paprasčiausios estetiškesnės aplinkos kūrimo iki fundamentalių klausimų kėlimo." Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Skulptoriaus, instaliacijų ir performansų kūrėjo Dano Aleksos meno artefaktai – tarsi socialinės plotmės objektai. Menininkas kelia statuso, tapatumo, institucinio konteksto klausimus. Tyrinėja atstumą, kuris susiformuoja tarp jo, kaip sociokultūrinio subjekto, ir meno.

Vilniuje, Jono Meko vizualiųjų menų centre, ką tik vyko D. Aleksos paroda „43H“. „43H – konkreti koordinatė, nurodanti mano padėtį lėktuvo salone. Orlaiviui pakilus į aukščiausią skrydžio trajektorijos tašką, erdvės suvokimo pojūtis kinta.

Už lango tvyranti beribė erdvė neturi jokio konkretaus atspirties taško, leidžiančio sąmonei susikurti koordinačių sistemą. Tokiomis aplinkybėmis atstumas tampa abstrakčia sąvoka. 43H koordinatė netenka savo X, Y, Z ašių“, – pristatydamas savo darbų ekspoziciją kalbėjo D. Aleksa.

Suvokė savo prioritetus

Vilnietis D. Aleksa studijuoti skulptūrą nusprendė mokydamasis dailės mokykloje (dabartinė Tuskulėnų gimnazija), į kurią atvedė tėvai, pastebėję berniuko pomėgį piešti. Ir iki pat baigiamojo darbo dailė jam asocijavosi su tapyba, o visos kitos disciplinos tarsi neegzistavo.

„Dailės mokytoja Danutė Bartašiūnaitė įtikino imtis skulptūros. Paskatino ir gautas geras įvertinimas už diplominį skulptūros darbą. Tai ir buvo ta lemtinga apsisprendimo akimirka, – pasakojo D. Aleksa ir prisipažino niekada nesigailėjęs dėl pasirinktos specialybės, menininko kelio: – Na, nebent dėl to, kad kartais per toli atsidurdavau nuo jo.“

Į Dailės akademiją įstojo iš trečio karto. D. Aleksa įvardijo save kaip vidutiniškų gabumų studentą, kuris savo prioritetus suvokė studijų laikotarpiu.

Pasirinkdamas monumentalią skulptūrą tikėjosi statyti paminklus. „Tačiau tuo metu vienus paminklus griovė, o vietoj jų statė kitus. Viešumoje buvo rodoma daug šiuolaikinio meno, kuris atrodė provokacinis ir kur kas labiau siejosi su laisvėjimo procesais nei nauji monumentai“, – pabrėžė menininkas.

Jo manymu, sąsajų tarp meno ir visuomenės galima rasti begalę: nuo paprasčiausios estetiškesnės aplinkos kūrimo iki fundamentalių klausimų kėlimo, taip prisidedant prie identiteto formavimo. „Kartais tai sunkiai apčiuopiama ar įvertinama, tačiau globalizacijos sąlygomis yra ypač svarbu, – įsitikinęs skulptorius. – Todėl pastangos palaikyti šias sąsajas turėtų būti abipusės.“

Menininko pašaukimas – kūryba. Anot D. Aleksos, turi būti sudarytos sąlygos kurti. „Aišku, nereikia užsidaryti tarp keturių sienų, komunikacija būtina. Socialinė aplinka – terpė, kurioje šiuolaikinis menas semiasi inspiracijų“, – teigė jis.

Skulptorius yra sukūręs keletą saviironiškų skulptūrų, tiesmukai kvestionuojančių menininko ir visuomenės santykį. „Ironiškiausia tai, kad jos reprezentuoja mane viešumoje“, – linksmai šyptelėjęs prasitarė autorius.

Bėga nuo rutinos

D. Aleksa vertina kūrybai skirtą laiką, nes tai galimybė atitrūkti nuo rutinos. Per vieną savo videoperformansų skulptorius skaitė į norvegų kalbą išverstą tekstą. Pristatymo anotacijoje rašė, jog svajoja apsigyventi Norvegijos šiaurėje dėl jos gamtos, socialinio klimato. „Suvokiu, kad jei tai įvyktų, ilgainiui mano gyvenimas taip pat taptų rutiniškas.

Todėl Norvegijos šiaurės idėją sąmoningai palieku kaip utopiją, į kurią bet kada galiu persikelti padedamas savo vaizduotės. Panašiai yra ir su kūryba. Tai tarytum leisti laiką utopijoje, – prisipažino menininkas. – Pats džiugiausias kūrybinis momentas būna tada, kai suvokiu, kad sumaniau ar pagaminau ką nors vertinga.“

Skulptorius brangina ir ankstesnius savo darbus, ir dabartinius – procesą vadina nuoseklia kūrybos tąsa. Dar studijuodamas pirmame kurse per vasaros praktiką išliejo vienintelę bronzinę skulptūrą. Šios į parodas neneša – tai brangus prisiminimas apie kelio pradžią. „Be jos nebūtų vėlesnių darbų, – įsitikinęs autorius. – Aišku, tai, ką kūriau anksčiau, ir dabartiniai projektai akivaizdžiai skiriasi. Tačiau pokyčiai neįvyko per vieną dieną.“

Bene didžiausias netikėtumas pačiam menininkui – kuriant pradėtos naudoti įvairios medijos. Pasak D. Aleksos, imdamasis projekto „Pusiausvyra“ jis mąstė kaip skulptorius. „Pagaminau gimnastikos buomą, švarią dvylikos metrų klijuotos medienos briauną. Savo lakoniškumu objektas tobulas. Buomas simbolizuoja ribą, ties kuria balansuoju tarp savo pasirinkimų, – sumanymo esmę aiškino Danas. – Vėliau nusprendžiau tuo buomu pavaikščioti įvairiose erdvėse ir tai nufilmuoti. Taip atsirado mano pirmasis videoperformansas.“

Provokacinių vizualių šiuolaikinių projektų autorius atskleidė, kad rezultato atsiradimo aplinkybės taip pat įdomios, nors ne visada yra žinomos. Liedamas skulptūrą „Autoportretas“ – savo plastikinę atlieją prekybos centro vežimėlyje – menininkas rizikavo gyvybe. Susirangęs į ankštą dėžę, sklidiną skysto silikono, turėjo gulėti 25 minutes, kol masė sustingo.

„Vienintelis ryšys su išore buvo siaura žarnelė. Per ją kvėpavau ir silikoną pilantiems savo draugams vis kartojau: „Man viskas gerai“, – prisiminė patirtą išgyvenimą pašnekovas. – Prieš imdamasis šio projekto net konsultavausi su gydytojais. Tokių istorijų tikrai ne viena...“

Tarsi mažoji retrospektyva

Jono Meko vizualiųjų menų centre surengtoje parodoje „43H“ skulptorius lyg sujungia keletą ankstesnių projektų į bendrą visumą. „Kūriniai tarytum papildo vienas kitą ir suteikia naujos prasmės, todėl kiekvienas toje grandinėje svarbus“, – sakė jis.

„43H“ – tai lyg mažoji retrospektyva, papildyta vienu nauju kūriniu – išdidinta lėktuvo bilieto nuotrauka. „Ant bilieto nurodyti mano vardas ir pavardė, vieta lėktuve – 43H. Tai tapo parodos pavadinimu ir raktu į bendrą sumanymą“, – paaiškino menininkas, analizuojantis šiuolaikinio žmogaus santykį su aplinka, tapatybės klausimus.

Ekspozicijoje „43H“ skulptorius tarsi sujungia keletą ankstesnių projektų į bendrą visumą. Kūriniai vienas kitą papildo ir suteikia naujos prasmės.

Visa ekspozicija, skulptoriaus žodžiais, yra tarsi tapatybės paieškų kelionė per dimensijas: fizinę erdvę, socialinį kontekstą, technologijas, vaizduotę, gebančią sukurti utopiją, kurioje norėtume atsidurti.

Šiuo metu D. Aleksa rengiasi rugpjūtį vyksiančiai parodai Kauno POST galerijoje. Ten žada pristatyti tęstinį projektą apie nykimo-naikinimo estetikos fenomeną, egzistuojantį mūsų kultūroje. Rudens planai taip pat siejasi su Kaunu. Su kolega Sauliumi Grigaravičiumi bienalėje žada parodyti projektą „Panteonas“. Tolesnėje ateityje – Vilniaus galerija „Trivium“, įkurta menininkės ir rašytojos Aistės Kisarauskaitės namuose. „Esu sutaręs surengti parodą, skirtą specialiai tai erdvei, – intrigavo kūrėjas. – Mintyse sukasi dar keletas idėjų.“

Laisvalaikis – kūrybai

Skulptoriaus žmona Vilma taip pat yra baigusi Vilniaus dailės akademiją – scenografijos specialybę. „Jos indėlis į mano kūrybą labai didelis, – neslėpė Danas. – Pradedant nuo pokalbių apie pirminius sumanymus iki jų įgyvendinimo. Be žmonos kai kurių darbų išvis nebūtų buvę.“

Vienintelis poros sūnus Motiejus pasirinko profesiją, nesusijusią su menais, tačiau taip pat yra vienas svarbiausių skulptoriaus pagalbininkų įgyvendinant kūrybinius sumanymus.

D. Aleksa, kaip ir daugelis menininkų, užsiima veikla, už kurią gauna pajamų pragyventi. Bet likusį laisvą laiką jis taip pat sieja su kūryba. Knygos skulptoriui yra tarytum kūrybos dalis – skaitymas suteikia svarbių žinių apie konteksto, kuriame esąs, suvokimą. Mėgsta daug judėti, vaikščioti, slidinėti kalnuose, važinėti dviračiu, riedlente. „Dažnai apie fizinį erdvės kirtimą galvoju kaip apie kūrybos metodą. Tai atsiskleidžia keliuose mano videoperformansuose“, – sakė menininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"