Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Skulptūros: iš rūmų – į garažą ir vėl į parodą

 
2016 10 12 6:00
Romualdo Inčirausko kūriniai – su humoru ir ironija. Čia rodo „Išdirbinį“ pagal metalo meno bienalės reikalavimus: 50 x 50 cm dydžio, 50 proc. metalo... Kaip prašė, taip ir padarė. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Taip migravo Romualdo Inčirausko darbai: pabuvo Europos Parlamente Briuselyje, Lietuvos Seime ir vyriausybės rūmuose. Jei ne eksponuojami, ne muziejuose ir dailės fondų saugyklose, tai autorius juos parsiveža į Telšius, įkurdina garaže. Dabar darbai rodomi sostinės Šv. Jono gatvės galerijoje.

Parodoje „Iš garažo“ – skulptūros, medaliai, dailininko (ne menininko! – bet apie tai vėliau) mažosios plastikos kūriniai, nuotraukos.

Ekspozicijos autorius papasakojo ir apie tai, kaip tapo dailininku. Paskutinėje salėje po stiklu guli žaislai: iš skalbinių segtuko sumeistrauta degtukų patranka, siūlų ritės – savaeigis tankas. Šalia ir spalvotas plastilinas. Būsimasis skulptorius vaikystėje lipdė kareivių figūras.

„Kartais giminaičiai primena, kaip vaikystėje iš plastilino, ant stalo, kuriam tėtis nupjovė kojas, lipdydavau kareivėlius. „Ir iki šiol juos lipdau“, – atsakau. „Tu? Suaugęs, rimtas žmogus?!“ – stebisi“, – pasakojo Romualdas. Smagaus humoro galima pasiskaityti ir jo kūriniuose.

Tradiciškai medalis turi dvi puses: vienoje vaizduojamas istorinis įvykis, siužetas, asmenybė, kitoje – to reiškinio autorinė interpretacija. Romualdo Inčirausko šiuolaikiniai kūriniai kartais neprimena tradicinių medalių.

Bienalei – su ironija

R. Inčirauskas – skulptorius, medalininkas, tapytojas – yra surengęs daugiau nei 30 autorinių parodų. Profesorius gyvena Telšiuose, didelę savo kūrybos dalį skiria šiam miestui. Sukūrė Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros duris, Turgaus aikštės laikrodžio bokšte – meškos skulptūrą, paukščius vėjarodes ant skelbimų stulpų, žydiškąją Telšių praeitį mena metaliniai miesto inkliuzai.

Jo kūriniai – istoriniai, kiti – konceptualūs. Kaip ir tas, kuris buvo eksponuojamas tarptautinėje šiuolaikinio metalo meno bienalėje „METALOfonas: asmeniškai“. R. Inčirauskas stengėsi prisilaikyti „Atitikmens techniniams parodos reikalavimams“ kriterijų: kad kūrinyje bent 50 proc. būtų metalo, dydis – 50 x 50 cm, kad būtų sukurtas 2013–2014 metais...

Romualdas reikalavimus įgyvendino tiksliai ir su ironija: preciziškai paskaičiavo milimetrus, išpjovė 50 proc. aliuminio (kita pusė – tekstilė, kraštus puošia išsiuvinėti centimetrai), o darbą pavadino „Išdirbiniu“. Taip sakydavo jo uošvis, kuris buvo šaltkalvis – kadangi nelabai išmanė apie dailės žanrus, kūrinius vadino „išdirbiniais“.

Odė garažo mašinai

„Savaime suprantama, kad garažas – vieta automobiliui ir jam „patarnaujantiems“ rakandams laikyti, bet anaiptol ne meno kūriniams, – sakė autorius apie parodą. – Tačiau kartais atsitinka ir taip, kad tarp parodų jiems tenka kurį laiką apsigyventi garaže, „nuskriaudžiant“ automobilį ir su širdgėla paliekant jį lauke kęsti žiemos šalčius ar šlapdribą.“

Iš širdgėlos Romualdas netgi parašė ditirambų automobiliui (arba autoditirambų):Už lango sulyta / Mano buities romantika / Mėlyna Opel Astra.

Būna, paroda eksponuojama dailiuose rūmuose, o paskui grįžta į garažą. Bet jei suskaičiuojame daugiau nei tris dešimtis R. Inčirausko parodų – kur daugiau palikti vis migruojančius kūrinius? „Vienus eksponuoju Anykščiuose, Vilniuje, paskui važiuosiu į Plungę. Ne parodų metu guli supakuoti. Keliaujantys darbai – tam jie ir kuriami, kad kažkur keliautų, atsinaujintų, į juos būtų galima kitaip pasižiūrėti“, – svarstė Romualdas.

Šiuo metu jo medalius galima pamatyti ir sostinės Gaono žydų muziejaus Toleranijos centre. Šv. Jono gatvės galerijoje – senesni ir nauji medaliai, įvairios skulptūros, autoriaus darbų viešosiose erdvėse nuotraukos.

Vaikystėje skulptorius iš plastilino lipdydavo kareivėlių figūras ant stalo, kurio kojas nupjovė tėtis.

Telšiai, kultūros sostinė

Jau daugiau nei tris dešimtmečius (nuo 1984-ųjų) Telšiuose vyksta tarptautinė medalių kūrėjų stovykla. Iš kiekvienoje stovykloje sukurtų medalių bent po vieną dailininkai dovanoja Žemaičių „Alkos“ muziejui.

Šiemet Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė. Ir parodose Briuselyje, Lietuvoje Telšiai buvo pristatomi kaip menų miestas. „Būtinai atvažiuokite – Telšiai labai pasikeitę, daug visko yra. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentai sukūrė skulptūrinių objektų, kuriuos galima pamatyti mieste, tarp jų – ir skulptūros, vaizduojančios meškas“, – kvietė akademijoje dėstantis profesorius. Jis sukūrė meškos skulptūrą Turgaus aikštės laikrodžio bokšte, studentai – kitas skulptūras šia tema.

R. Inčirauskas domisi praeitimi, istorine atmintimi, Lietuvos ir pasaulio asmenybėmis, biblijinėmis temomis. Jo pažintis su medaliu prasidėjo Taline. Medalis buvo ir jo baigiamasis studijų darbas. Nuo to laiko dalyvavo tarptautiniuose konkursuose, Tel Avive laimėjo konkurso „Hansui Christianui Andersenui – 200“ Didįjį prizą. Dabar medalininkystės moko studentus, kurie taip pat dalyvauja kasmetinėje medalių kūrėjų stovykloje.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Romualdas Inčirauskas ketina kurti reljefus, kurie puoš Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios duris. Darbo – trejiems metams.

Dvi medalio pusės

Artėja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, jam R. Inčirauskas ketina kurti reljefus, kurie puoš Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios duris. Reljefuose bus vaizduojama Anykščių parapijos istorija.

Darbo – trejiems metams. Žinoma, palyginti su senaisiais Italijos meistrais, tai – labai greita. VDA Telšių fakulteto galerijoje veikia ir Romualdo paroda „Kaip tai padaryta“ iš Šv. Antano Paduviečio katedros durų gamybos proceso. R. Inčirausko didieji objektai įsilieja į architektūrą, tampa istorijos dalimi.

O kiekviena paroda – pasakojimas apie asmeninę praeitį, visos jos kaip mozaika dėliojasi į paties autoriaus istoriją. „Sakoma: antra medalio pusė. Nuo renesanso laikų pirmoje medalio pusėje (averse) vaizduojamas istorinis siužetas, įvykis, asmenybė, o kitoje (reverse) – to paties reiškinio papildymas, autoriaus interpretacija. Šiuolaikiniai menininkai kuria savitai, galbūt ir kai kurie mano medaliai neprimena tradicinių medalių. Bet menininkas pirmiausia – pilietis, reaguojantis į aplinką“, – svarstė Romualdas, knygos „Medalio menas“ autorius.

Save Romualdas Inčirauskas vadina ne menininku, bet dailininku. Nes, pasak vieno jo kolegos, dailininkas yra profesija, o menininkas – diagnozė.

Menininkas – diagnozė

Romualdo žmona – dailininkė, kaligrafė Zita Mackevičiūtė-Inčirauskienė. Trys jų vaikai – taip pat menininkai. Tekstilininkės Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės skulptūrinė instaliacija „[Nu]žudyti dėl taikos“ šį pavasarį „ArtVilnius“ meno mugėje buvo išrinkta geriausia. Menininkė surinko kareiviškus šalmus ir apsiaustus iš įvairių karo konfliktų paliestų vietų bei išsiuvinėjo juos gėlėmis.

Kitas „Iš garažo“ autoditirambas: Pažinai mano talento naštą / Zafyra pilkoji / CRR – 124.

„Ten kur darbai žiemoja, ten ir jų gimtinė, – įsitikinęs Romualdas. – Garažas nuo mano dirbtuvių – už poros kilometrų. Turėjau mėlyną „Opel Astra“, vėliau – „Opel Zafyra“, daug kūrinių su ja vežiojau. Ne vieną žiemą automobiliai praleido ne garaže, bet už jo durų, todėl šioje parodoje apdainavau jų likimą.“

Save R. Inčirauskas vadina ne menininku, bet dailininku. Nes, pasak vieno jo kolegos, dailininkas yra profesija, o menininkas – diagnozė. „Kūrybingas žmogus – įvertinimas ir didelė atsakomybė. Man tai – vis dar profesija“, – pridūrė jis.

Paroda Šv. Jono gatvės galerijoje veiks iki spalio 29 dienos. Tarp parodų vėl grįš į R. Inčirausko garažą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"