Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Smegenų bangų muzika

 
2016 05 21 6:00
Aistė Noreikaitė kurdama šalmą išmoko medžio darbų, programavimo, daug sužinojo apie žmogaus smegenų veiklą. „Nors iš tiesų daugiausia supratau vėliau – užsidėjusi šalmą ir išgirdusi, kaipgi veikia smegenys“, - pridūrė garso menininkė.
Aistė Noreikaitė kurdama šalmą išmoko medžio darbų, programavimo, daug sužinojo apie žmogaus smegenų veiklą. „Nors iš tiesų daugiausia supratau vėliau – užsidėjusi šalmą ir išgirdusi, kaipgi veikia smegenys“, - pridūrė garso menininkė. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pianistė, kompozitorė, garso menininkė Aistė Noreikaitė Londone įgijo garso dizaino specialybę, kuria filmams, domisi interaktyviu menu. 

2014 metais Aistė parašė muziką trumpametražėms juostoms „The Dunes“ ir „The Things I Do For You“. Tuomet sukūrė garsinę instaliaciją – šalmą, skirtą smegenų bangoms skaityti ir versti jas muzikiniais ritmais, – taip galima išgirsti, kaip veikia smegenys.

Garsinę instaliaciją Aistė pavadino „Patirčių šalmu“, siūlo su juo pasivaikščioti po miestą, pasiklausyti savo patirčių./Nataljos Safronovos nuotraukos
Garsinę instaliaciją Aistė pavadino „Patirčių šalmu“, siūlo su juo pasivaikščioti po miestą, pasiklausyti savo patirčių./Nataljos Safronovos nuotraukos

„Patirčių šalmą“ A. Noreikaitė kūrė domėdamasi šiuolaikinėmis garso galimybėmis, technologijomis, mokslu, žmogaus pažinimu. Ją įkvėpė ir budistų meditacijos. Garsą dešinėje ir kairėje šalmo pusėse Aistė programavo skirtingai, taip sukurdama dar vieną, trečią, dažnį, girdimą ne mūsų ausims, o tik smegenims. Jos šį garsą atpažįsta kaip alfa bangas, kurios atsiranda atsipalaidavus, nurimus. Taigi šalmas gali veikti kaip meditacija, malšinti stresą, depresiją, galvos skausmus, programuoti teigiamas emocijas.

Susidomėjo garso technologijomis

Klavišiniais Aistė muzikuoja jau 13 metų. Ji gimė ir augo Alytuje, į sostinę mokytis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje atvyko penkiolikos. „Dvyliktoje klasėje supratau, kad pianisto kelias – ne man. Nors patirtis šioje mokykloje buvo neįkainojama: dėstytojai įdiegė aukštus standartus, mokė, kad viskas įmanoma, kai reikia“, – kalbėjo Aistė, atradusi garso meno ir dizaino specialybę Londono menų universitete dar abiturientė.

Kaip teigė menininkė, ji norėjo toliau studijuoti muziką, tačiau domino ne klasika, o naujausios garsinės raiškos galimybės, tai, kas inovatyvu, pažangu, progresyvu. „Esu orientuota į ateitį ir visada ieškau neatrastų nišų – kas dar nežinoma, nepadaryta, neaptikta. Ten man būtinai norisi pridėti savo ranką, – tikino Aistė, kūrusi šalmą kaip meno projektą (jo praktinė vertė išryškėjo vėliau). – Paieškojusi sužinojau, kad panašių aparatų yra ir daugiau pasaulyje. Vadinasi, tokie daiktai – patikrinti, reikalingi.“

Dabar menininkė kuria antros versijos šalmą, kuris pagal smegenų bangas suformuoja virtualią realybę.
Dabar menininkė kuria antros versijos šalmą, kuris pagal smegenų bangas suformuoja virtualią realybę.

Groja mašinomis

Filmui „The Things I Do For You“ A. Noreikaitė kūrė melodiją improvizuodama su smuikininke. „The Dunes“ kompozitorė pati ieškojo ir įrašė reikiamus garsus. Skambino ne pianinu, o jo stygomis, ieškojo naujų klasikinio instrumento efektų. „Labiau mėgavausi kurdama eksperimentinį garso takelį. Įrašiau gerokai daugiau medžiagos, nei vėliau buvo panaudota filme“, – sakė ji.

Aistė groja grupėje, į kurią susibūrę keturi bendraminčiai iš garso dizaino studijų. Šiuo metu jie muzikuoja „Opto Noise“ garso mašina, pagal kurios vardą ir patys pasivadino. „Tai mašina, ant kurios yra saulės kolektoriai, kuri reaguoja į šviesą, o sukantis diskams groja lazeriais. Ją sukonstravo fizikos profesorius, besidomintis eksprimentine muzika. Paskui pakvietė ir mus, studentus, prisidėti. Ypač inovatyvus garso menas“, – aiškino Aistė, netradicinius instrumentus atradusi studijuodama. Ją labiausiai žavi XX amžiaus pabaigos modernizmas ir rusų garsiniai eksperimentai – siekis per vaizdą išgauti garsus.

Proto garso takelis

Konstruodama šalmą, padedantį išgirsti, kaip veikia mūsų protas, kokį ritmą jis sukuria, A. Noreikaitė susiejo garsą ir mokslą. Smegenų bangas išmatuoja elektroencefalografas (EEG). Šiuo aparatu gaunamus duomenis dar reikia paversti muzikiniais matais. Tai daroma binauriniais ritmais. Šis efektas kuriamas veikiant klausos sistemą ir garso išsidėstymą erdvėje, jų svyravimus, skirtingus dažnius. Tuomet alfa, beta, teta ir delta bangos girdimos per ausines.

Pavyzdžiui, atsipalaidavęs žmogus girdi, kad jo smegenys kuria aukštą dažnį. Kai susikoncentruoja, garsai pasidaro ritmiškesni ir greitesni. „Paprasti elektroniniai tonai – kad klausytojas pats nusipieštų garsinį peizažą, kas vyksta jo galvoje. Plėtodama šį projektą vis noriu grįžti prie garsų, galbūt sukurti naujas garsines interpretacijas“, – pasakojo Aistė.

Kadangi visą šalmą darė pati, reikėjo išmokti programuoti, vėliau – medžio apdirbimo. „Kūriau šalmą tam, kad padėčiau ir kitiems, ir sau, kai blogai jaučiausi. Man buvo smagu domėtis naujomis sritimis, priimti sprendimus, išmokti įvairių dalykų. Tai labai išjaustas kūrinys“, – pridūrė mergina.

Garso meną su bendraminčiais lietuvė kuria ir eksperimentiniame radijuje Sonica.fm, kuris vienija išsibarsčiusius garso menininkus Londone./Beno Joelio Millso nuotrauka
Garso meną su bendraminčiais lietuvė kuria ir eksperimentiniame radijuje Sonica.fm, kuris vienija išsibarsčiusius garso menininkus Londone./Beno Joelio Millso nuotrauka

Psichologinei sveikatai

Smegenų bangos apima diapazoną nuo nulio iki 40 hercų (Hz) – tai žemiausios delta ir teta bangos, atpažįstamos miego būsenoje. Apie 10 Hz – žmogus pabudęs, sąmoningas, bet vis dar atsipalaidavęs, – tai alfa. Beta dažnis – loginio mąstymo, problemų sprendimo, planavimo, protinis darbas. Aktyviausią smegenų veiklą pasiekia gama bangos.

Pasak pašnekovės, šalmas turi praktinę paskirtį. Pirmiausia, moko, kaip veikia mūsų kūnas, kelia savimonę. Be to, alfa bangos ramina klausytoją, padeda atsipalaiduoti, įveikti stresą, keisti jį malonia ramybės būsena.

Kaip pirmą kartą užsidėjusi veikiantį šalmą savo smegenis išgirdo Aistė? „Buvo keista. Paskui pradėjau žaisti – ėmiau koncertuoti su juo. Sėdžiu ant kėdės, medituoju, žmonės klausosi, kaip keičiasi mano smegenų bangos, jų keliamas garsas. Taip išmokau paveikti save – susikurti atsipalaidavimo būseną“, – kalbėjo A. Noreikaitė.

Šis prietaisas gali praversti ir žmonėms, sergantiems epilepsija. „Klausydami savo smegenų garso takelio jie atpažintų tam tikrus požymius, kai artėtų priepuolis. Smegenų bangų sonifikacija padėtų epileptikams pasiruošti, imtis pagalbos priemonių“, – tvirtino Aistė.

Aistė Londone prisidėjo prie monospektaklio kūrimo – žiūrovai girdėjo vaidinančios aktorės smegenų bangas./Beno Joelio Millso nuotrauka
Aistė Londone prisidėjo prie monospektaklio kūrimo – žiūrovai girdėjo vaidinančios aktorės smegenų bangas./Beno Joelio Millso nuotrauka

Palygino su „iksmenais“

Savo idėją lietuvė pristatė įvairiose tarptautinėse konferencijose ir meno galerijose, Lietuvoje – neseniai vykusiame „Login“ festivalyje. Garsinę instaliaciją Aistė pavadino „Patirčių šalmu“ („Experience Helmet“), nes taip atsiskleidžia jo meninė vertė – smegenų bangų kuriamas garso takelis. „EEG aparatai nėra brangūs, todėl kiekvienas galėtų turėti prietaisą ir treniruotis, kaip atsipalaiduoti ar susikaupti, sutelkti dėmesį, eiti pasivaikščioti po miestą ir klausytis savo patirties“, – vardijo Aistė. Ir pridūrė, kad žmonėms šalmo skleidžiami garsai atrodo kosminiai, abstraktūs. Kaskart būna nelengva jį pristatyti auditorijai ar tiksliai paaiškinti veikimo principą.

Vienas britų spaudos portalas Aistės šalmą net palygino su „Iksmenų“ serijos personažo Magneto šalmu. „Juokiausi iki negalėjimo – mintis skaitantis prietaisas. Man patinka komiksai. Apie šalmą internete randu daug ūko ir rūko“, – juokėsi mergina.

Garso tyrimai – teatre

Londone gyvenanti menininkė teigia, jog būtent sukūrusi šalmą suprato, kur gali atsiskleisti. A. Noreikaitė dalyvavo „Barbican Centre“ vykusiame „The Hive Mind“ projekte, populiarinančiame neuromokslą. Žiūrovai turėjo galimybę stebėti spektaklį „The Encounter“ apie fotografą, pasiklydusį Amazonės miškuose. Kuriant jo muziką naudotas binaurinis „Neumann“ mikrofonas – kai kalba aplink vaikštantis aktorius, salėje sėdintys žmonės girdi erdvinį garsą 360 laipsnių kampu, kiekvieno garso scenoje niuansus.

Aistė, prisidėjusi prie projekto, padėjo matuoti žiūrovų smegenų bangas. Šios studijos mokslininkai tiria, ar žiūrovų, patiriančių teatre panašių emocijų, smegenų bangos ir signalai stebint spektaklį taip pat panašūs. Daugiausia apie EEG ji sužinojo iš mokslininko Tony Stefferto, vieno tyrimo vykdytojų.

Aistę atrado ir teatro režisierius Benas Joelis Millsas. Jis pakvietė lietuvę prisidėti prie monospektaklio „Vox“ kūrimo. Vaidinimo metu aktorės smegenų bangos verčiamos į spektaklio muziką – tokiu garso takeliu siekiama mažinti atstumą tarp atlikėjos ir publikos, įtraukti auditoriją į veiksmą. Aistė sakė, kad į ją dažnai keipiasi kitų sričių menininkai, ieškantys, kaip dar galima sujungti mokslą ir kūrybą.

Kuria virtualios realybės šalmą

A. Noreikaitė toliau kuria kitą, virtualios realybės, šalmą. Išmanusis prietaisas taip pat skaičiuoja smegenų bangas, tačiau pagal tai sukuria virtualią realybę: miško, gamtos, planetų ar Mėnulio paviršiaus vaizdinius. „Jis žino, kokios būsenos yra žmogus ir kokios virtualios aplinkos jam reikia, kad atsipalaiduotų“, – paaiškino Aistė. Menininkė siekia sukurti visa apimančią sistemą, kad vartotojas jaustųsi lyg naujame pasaulyje.

Koks yra pasaulis, kai reikia atidžiau į jį klausytis? „Erdvus. Garso savybių tiek daug, kad jos aplinką daro įvairią, išsamią“, – patikino garso kūrėja. Paklausta, ką dar neįprasta norėtų išgirsti, atsakė, kad ji emocijų atspindžiu laiko muziką. „Įsivaizduokite, kaip būtų įdomu išversti meilę (jausmą) į garsą ar melodiją“, – svarstė Aistė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"